Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. L. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalį – 7500,00 Lt (septynių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda su paimtų cigarečių – 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ – konfiskavimu, jas sunaikinant teisės aktų nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 30 d., apie 16.15 val., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, nešė didelį sportinį krepšį, kuriame rasta 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Rastų cigarečių vertė 3978 Lt, t. y. nuo 10 iki 50 MGL. Tokiais veiksmais D. L. pažeidė 2004-05-26 LR Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200, pakeisto 2010-06-11 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-443, 3.1.2. punkto reikalavimus, už tai atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 3 dalyje.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui D. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas iš esmės pažeidžiant procesines normas, nustatančias administracinės bylos nagrinėjimą, jame išdėstyti motyvai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei įstatymų reikalavimams, nutarimas priimtas iš viso nenagrinėjus administracinės bylos, grindžiamas prielaidų ir nepatikrintų, prieštaringų aplinkybių, dokumentų pagrindu. Taip pat nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Teigia, kad bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, o pagal formuojamą teismų praktiką, bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Nurodo, kad Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnams sulaikius jį ir jam nesipriešinant ir nekeliant jokios grėsmės, jie uždėję jam antrankius nuvežė jį į Mažeikių rajono policijos komisariatą. Komisariato patalpoje nuėmė antrankius, atliko asmens kratą, iškratė visus daiktus iš rankinės, filmavo telefonus, užrašus, pinigus. Dėl sulaikymo specialistas A. S. 2013 m. spalio 30 d. 16 val. surašė administracinio sulaikymo protokolą, atlikęs asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą paėmė 1720 Lt į protokolą neįrašydamas filmavimo fakto ir nepridėdamas prie protokolo filmavimo medžiagos. Be to, nurodo ir tai, kad tyrėjas M. N. surašė daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, kuriame nurodė, kad iš D. L. paėmė 500 vnt. cigarečių, nors cigaretės su rankine buvo paimtos ne iš D. L., o rastos minėtoje laiptinėje. Teigia, kad iš jo buvo paimti pinigai nesant jokiam teisėtam pagrindui, kadangi minėti pinigai nebuvo nei teisės pažeidimo įrankis, nei tiesioginis objektas, todėl jie negalėjo būti paimti (ATPK 269 str.). O apie pinigų buvimo faktą pareigūnai informavo antstolę E. M., kuri 2014-01-13 patvarkymu Nr. S3d-I968 vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0009/13/02359 nutarė areštuoti 1720,00 Lt, nors minėti pinigai priklausė UAB „P.“, ir juos iš bendrovės jis buvo gavęs atsiskaitytinai ir privalo gražinti bendrovei. Nurodo, kad, nors pareigūnas surašęs jam administracinio teisės pažeidimo protokolą pateikė kaltinimą pažeidus 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 3.3 p. reikalavimus, nenurodydamas šio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto redakcijos, Mažeikių rajono apylinkės teisėjas M. Klemenis jį nubaudė už 2004-05-26 LR Ūkio ministro įsakymo Nr.4-200, pakeisto 2010-06-11 LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-443, 3.1.2 punkto reikalavimų pažeidimą. Taigi teigia, kad jam administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 1487P-7454562-2-14 buvo surašytas netinkamai. Nurodo, kad ir jo sulaikymas ir laikymas iki 2013 m. spalio 30 d. 18 val. laikytinas neteisėtu. Apelianto teigimu, VSAT pareigūnų M. N. ir A. S. tarnybiniai pranešimai, kuriais vadovavosi teismas priimdamas nutarimą, yra prieštaraujantys vienas kitam, kitai bylos medžiagai, todėl negalėjo būti neginčijamu įrodymu teismui vertinant administracinio teisės pažeidimo buvimo faktą. Šie duomenys, D. L. įsitikinimu, rodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas M. Klemenis, nagrinėdamas jo administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, netinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, o teismo išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu. Nurodo, kad bylos medžiaga tvirtina, kad nagrinėdamas bylą teismas tiesiogiai netyrė visų bylos įrodymų: neapklausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės pažeidimą fiksavusių pareigūnų, liudytojų. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimas įrodytas“, bei išvardijant byloje surinktą medžiagą, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Be to, nurodo ir tai, kad nutarimas nėra pakankamai motyvuotas, tuo labiau, kad apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai neigia savo kaltę bei nurodo kitus galimus bylos tyrimo pažeidimus, todėl siekiant pašalinti galimus bylos prieštaravimus, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, apylinkės teismas negalėjo apsiriboti rašytiniu bylos išnagrinėjimu. Nurodo, kad viena iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių yra teisė naudotis advokato pagalba. Tačiau šiuo atveju, pasak apelianto, jis 2014 m. kovo 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismui nagrinėjant bylą pareiškė, kad nori pasinaudoti savo teise į gynybą ir kviesti į posėdį pasirinktą advokatą. Apie posėdžio laiką sužinojo tik 2014-03-29, t. y. šeštadienį ir per poilsio dienas, iki bylos nagrinėjimo 2014 m. kovo 31 d. 9 val. negalėjo pakviesti gynėjo ir tai, kad jam būtinas gynėjas, suprato tik teismo posėdžio metu susipažinęs su bylos medžiaga. Tačiau, D. L. teigimu, teismas atsisakė patenkinti tokį prašymą nurodydamas, kad buvo pakankamai laiko susirasti advokatą nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo iki teismo posėdžio. Dėl to teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė užtikrinti jam ATPK 272 straipsnyje numatytų teisių turėti gynėją ir naudotis jo pagalba, nes teisę nagrinėjant bylą naudotis advokato pagalba jis negalėjo pasinaudoti dėl objektyvių aplinkybių – sužinojo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą betarpiškai prieš teismą ir nepiktnaudžiavo šia savo teise. Be to, nurodo ir tai, teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, tuo pažeisdamas ATPK 248, 252, 286 straipsnių reikalavimus. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, esminiai pažeistos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės. Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, jis naikintinas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į D. L. apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovas Ž. N. prašo apelianto skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme ir priimant skundžiamą nutarimą, kuriame konstatuota apelianto kaltė, buvo remtasi tik rašytinių byloje esančiu įrodymų išvardijimu, net nenurodant jų turinio, be to, net nebuvo apklausti į teismo posėdį atvykę liudytojai – Ž. Š. ir A. S. (32 b. l.). Visa tai rodo, kad apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik rašytiniais byloje esančiais ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančiais įrodymais, nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismo padaryta išvada, kad ištyrus visus byloje esančius įrodymus D. L. kaltė visiškai įrodyta, yra nepagrįsta ir priimta pažeidžiant procesinius reikalavimus.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. kovo 31 d. nutarimą D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, pažeidė materialines bei procesines teisės normas, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl minėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas, o byla grąžinama skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Dėl tokių nustatytų aplinkybių ir vengdamas iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti bylą iš naujo nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, skundą nagrinėjantis teismas atskirai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamos teismo padarytos išvados D. L.

kaltės išsprendimo klausimais. Visos apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarimą ir grąžinti D. L. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.