- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- I-5464-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00181-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinė muitinė
- Kategorijos
- 1.9.3Akcizai
- 1.9.3.7Kiti su pridėtinės vertės mokesčiu susiję klausimai
- 1.9.4Akcizai
- 1.9.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.9.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.10.8Skola muitinei
- 1.10.10Kitos su muitinės veikla susijusios bylos
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas D. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–12), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2015-12-18 sprendimą Nr. S-248(7-248/2015) (toliau – ir MGK sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2015-09-29 sprendimą Nr. 1A-431 (toliau – ir Departamento sprendimas), Kauno teritorinės muitinės (toliau – Kauno TM) 2015-07-23 sprendimą Nr. 5PM190794 (toliau – ir Kauno TM sprendimas), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT), prašant priimti preliminarų sprendimą, ar priskaičiuojant pareiškėjui muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už cigaretes, kurių jis neįvežė į Bendrijos muitų teritoriją, kurios jam nepriklausė, buvo konfiskuotos bei sunaikintos, nebuvo pažeisti Bendrijos muitinės kodekso 202, 206 ir 233 straipsniai bei Europos Bendrijos 2008-12-16 direktyvos Nr. 2008/118/EB 7 straipsnio 4 ir 5 dalys, 32 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 37 straipsnio 1 ir 2 dalys.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad cigaretes į Bendrijos muitų teritoriją įvežė ne pareiškėjas, tai yra ne jo cigaretės, jis jų niekada neturėjo, nenešė, teismas nėra pripažinęs, kad cigaretės priklausė pareiškėjui, o tai reiškia, kad iki šiol nėra nustatytas cigarečių savininkas, turėtojas bei importuotojas. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl cigarečių pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, sukakus senaties terminui, o tai reiškia, kad nebuvo įrodyta, jog sportinis krepšys ir jame buvusios cigaretės, kurias pareiškėjui pakišo pareigūnai, priklausė pareiškėjui. Taip pat nepateikta įrodymų, kad pareiškėjas laikė cigaretes arba kad žinojo arba buvo pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog muitais apmokestinamos prekės (cigaretės) į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, todėl skola muitinei atsirasti negalėjo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis yra susijusi muitinės skola, yra sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Nagrinėjamu atveju cigaretės buvo konfiskuotos 2013-10-30 ir sunaikintos, vykdant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimą. Taigi skola muitinei išnyko cigarečių konfiskavimo dieną. Nė vienu cigarečių pakeliu pareiškėjas nespėjo pasinaudoti, todėl importo mokesčiai negali būti išieškomi už cigaretes, kurios nebuvo naudojamos. Akcizais ir PVM taip pat negalima apmokestinti prekių, kurios buvo negrįžtamai prarastos arba sunaikintos ir nebuvo apyvartoje, todėl šie mokesčiai bei dėl jų priskaičiuoti delspinigiai turi būti panaikinti.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 45–47) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad skolininkais muitinei laikomi bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Pagal Tarybos 1992-10-12 reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 202 straipsnio 3 dalies 3 įtrauką užtenka nustatyti faktą, kad pareiškėjas laikė neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir žinojo (turėjo žinoti), kad jos buvo įvežtos neteisėtai. Aplinkybės dėl cigarečių laikymo buvo nustatytos 2014-02-14 administracinio teisės pažeidimo protokole. Ginčo cigaretės buvo paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir tai sudaro pagrindą suprasti, kad šios prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo importuotos iš trečiosios šalies. Atsižvelgiant į tai, bei visuomenėje plačiai žinomą cigarečių kontrabandos iš Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos mastą, pareiškėjas turėjo suprasti, kad cigaretės į apyvartą pateko neteisėtai. Pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tuo atveju, jeigu prekės būtų sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Nagrinėjamu atveju ginčo prekės buvo sulaikytos jau neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respubliką, o ne jų įvežimo momentu, todėl minėtos nuostatos netaikytinos. Prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už importuotas (įskaitant neteisėto importo atvejus) akcizais apmokestintas prekes. Skolininku muitinei pripažįstamas bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šioje byloje buvo pagrįstai pripažintas skolininku muitinei, jam tenka pareiga sumokėti ir importo PVM.
Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno TM atsiliepime (b. l. 43–44), iš esmės remdamasi analogiškais argumentais, nurodytais Departamento atsiliepime, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Kauno TM atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką trečiasis suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai.
5. Prie nagrinėjamos administracinės bylos pridėta MGK byla Nr. 6.11-03-(7-248/2015) (toliau – MGK byla), Administracinės teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-626-215/2014 (teisminio proceso Nr. 4-29-3-00181-2014-5) (toliau – ATP byla). Teismo posėdyje apklausti liudytojai A. S., M. N. ir Ž. Š..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
6. Šioje byloje ginčas kilo dėl MGK, Departamento ir Kauno TM sprendimų, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas muitinės skolininku ir kuriais remiantis jam įregistruota mokestinė prievolė, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas M. N. 2014-02-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1487P-7454562-14 (toliau – ATP protokolas), kuriame nurodė, kad: pareiškėjas 2013-10-30, apie 16 val. 15 min., Mažeikių mieste prie (duomenys neskelbtini) namo buvo pastebėtas besinešantis didelį sportinį krepšį; pareiškėjas nuėjo į minėto namo pirmą laiptinę, kurios antro aukšto aikštelėje buvo sulaikytas; patikrinus jo krepšį, buvo rasta 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2013-11-19 raštą nustatyta cigarečių vertė siekia 3 978 Lt; tokiais savo veiksmais pareiškėjas įvykdė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163(2) straipsnio 3 dalį (b. l. 55–56).
7.2. Teismo posėdyje apklausti pareiškėjo sulaikyme 2013-10-30 tiesiogiai dalyvavę VSAT pareigūnai, t. y. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas M. N., kuris taip pat surašė ATP protokolą, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos vyresnysis tyrėjas A. S. ir Specialiosios paskirties užkardų vyresnysis pasienietis Ž. Š., kurie dalyvavo daiktų ir dokumentų paėmimo iš pareiškėjo 2013-10-30 metu. Liudytojas M. N., be kita ko, paliudijo, kad: pareiškėjas jam yra žinomas kaip pažeidėjas; pareiškėjo sulaikymas vyko pagal operatyvinę informaciją; jis atvyko po to kai pareiškėjas jau buvo sulaikytas; pareiškėją sulaikant buvo panaudotos spec. priemonės; tamsios spalvos krepšys, kuriame buvo rastos cigaretės, jam atvykus, gulėjo šalia pareiškėjo; tai kad krepšyje buvo 500 pakelių cigarečių galutinai nustatyta atvykus į komisariatą; buvo siekiama nuo krepšio nuimti pirštų antspaudus, bet tai nedavė rezultato, nes pareiškėjas jų nebuvo palikęs. Liudytojas A. S., be kita ko, paliudijo, kad: gavęs operatyvinę informaciją iš M. N. apie tai, kad pareiškėjas konkrečiu adresu turi pristatyti kontrabandines cigaretes, nuvyko į vietą ir laukė pasaloje, kol ateis pareiškėjas; pasaloje (t. y. automobilyje) sėdėjo kartu su Ž. Š.; būdamas pasaloje pamatė kai atvyko pareiškėjas nešinas krepšiu ir įėjo į laiptinę; pareiškėją pavijo laiptinėje; pareiškėją pavijus, pastarasis krepšį padėjo į šoną; liudytojas pravėrė krepšį iš karto ir pamatė Baltarusiškas cigaretes (iš plonųjų), kurios buvo sudėtos blokais; vėliau privažiavo M. N.; pareiškėjo sulaikymas nebuvo filmuojamas; dar vėliau atvyko R. Š.; ar dalyvavo protokolo surašyme nebepamena; pažįsta D. L. apie 20 metų, ne kartą jį buvo sulaikinėjęs, asmeniškumo su pareiškėju nebuvo. Liudytojas Ž. Š., be kita ko, paliudijo, kad: pareiškėją pažįsta kaip pažeidėją; 2013-10-30 buvo pasaloje automobilyje kartu su A. S.; pareiškėjas praėjo pro automobilį, kuriame sėdėjo Ž. Š. su A. S., ir įėjo į laiptinę nešinas krepšiu; pareiškėją sulaikius laiptinėje pastarasis pradėjo teigti, kad krepšys yra ne jo; iš karto patikrino krepšį ir nustatė, kad jame yra cigaretės; pareiškėjas buvo sulaikytas dėl to, kad pas jį buvo rastos kontrabandinės cigaretės; sulaikomas pareiškėjas priešinosi, todėl buvo panaudotos spec. priemonės; Ž. Š. pareiškėją sulaiko nebe pirmą kartą ir visuomet jis sulaikomas priešinasi; pareiškėjas buvo sulaikytas iš karto, kai tik įėjo į laiptinę, nuo to laiko praėjo mažiau nei 1 min.
7.3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-11-21 nutarime ATP byloje (ATP byla, b. l. 111–113) nustatė, kad: 2013-10-30 VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje sulaikė D. L. ir prie jo buvusiame sportiniame krepšyje rado 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis; tą pačią dieną surašytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, jog iš D. L. paimta 500 vnt. pakelių cigarečių; 2013-10-30 administracinio sulaikymo protokole užfiksuota, jog dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių disponavimo sulaikytas D. L., atlikus asmens apžiūrą bei daiktų patikrinimą iš D. L. paimti 1 720 Lt grynųjų pinigų; 2013-11-19 iš Klaipėdos teritorinės muitinės gautas pranešimas dėl cigarečių vertės nustatymo; 2014-02-12 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas; 2014-06-06 teismas priėmė nutartį dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo termino pratęsimo iki 2014-10-30; bylos nagrinėjimui surengti net septyni teismo posėdžiai, šeši iš jų buvo atidėti dėl to, jog į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nes jam nebuvo įteikti pranešimai apie teismo posėdžio vietą ir laiką arba gautos medicininės pažymos, jog D. L. negali dalyvauti bylos nagrinėjime dėl ligos; byla iš esmės nagrinėta tik 2014-11-03 teismo posėdyje, jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Mažeikių rajono apylinkės teismas ATP bylos teiseną D. L. atžvilgiu nutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Kauno TM 2015-07-23 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 5PM190794 (MGK byla, b. l. 35–40), kuriame nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai laikė prekes (cigaretes, nepažymėtas Lietuvos Respublikos banderolėmis) ir neturėjo prekių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, patvirtinančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais neapmokestintas prekes, todėl laikoma, kad pareiškėjas žinojo, kad šios prekės buvo įvežtos neteisėtai. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3 įtraukos nuostatomis, Kauno TM pareiškėją pripažino skolininku muitinei, nustatė, kad Bendrijos teritorijoje neteisėtai laikytų cigarečių „Minsk 5 Superslims“ muitinė vertė – 143,36 Eur, įregistravo muitinėje pareiškėjo mokestinę prievolę – 83 Eur muito, 727 Eur akcizo, 200 Eur PVM, 138 Eur akcizo delspinigių, 38 Eur PVM delspinigių, įpareigojo pareiškėją šias sumas sumokėti.
7.5. Pareiškėjas 2015-08-19 skundu (MGK byla, b. l. 30–33) kreipėsi į Departamentą ir, remdamasis motyvais, iš esmės analogiškais nurodytiems skunde teismui, prašė panaikinti Kauno TM sprendimą. Išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, Departamentas 2015-09-29 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 1A-431, kuriuo patvirtino Kauno TM sprendimą (MGK byla, b. l. 26–28). Pareiškėjas 2015-10-15 skundu (MGK byla, b. l. 1–10) kreipėsi į MGK, prašė panaikinti Kauno TM sprendimą ir Departamento sprendimą. MGK 2015-12-18 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. S-248(7-248/2015), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė ir patvirtinto Departamento sprendimą (MGK byla, b. l. 68–75).
8. Siekiant išspręsti kilusį ginčą, pirmiausiai būtina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai Kauno TM sprendimu, kurį vėliau skundžiamais sprendimais patvirtino Departamentas ir MGK, pareiškėją pripažino muitinės skolininku ir ar nagrinėjamu atveju pareiškėjui atsirado prievolė sumokėti muitą, akcizą ir PVM.
Dėl pareiškėjo pripažinimo muitinės skolininku
9. Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad: „Skola muitinei“ – asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (9 punktas); „Importo muitai“, be kita ko, yra muitai ir muitams, mokamiems už importuojamas prekes, lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai (10 punktas); „Skolininkas“ – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (12 punktas). Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnyje nustatyta, kad: importo skola muitinei, be kita ko, atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes (1 dalies a punktas); skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu (2 dalis); skolininkais laikomi ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (3 dalies 3 įtrauka). Iš minėtos Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu.
10. Šioje byloje rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2013-10-30 VSAT pareigūnai Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje sulaikė D. L. ir prie jo buvusiame sportiniame krepšyje rado 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ATP protokolas (b. l. 55–56), Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarime ATP byloje nustatytos aplinkybės (ATP byla, b. l. 111–113). Taip pat ją iš esmės patvirtino ir teismo posėdžio metu liudiję VSAT pareigūnai (žr. šio teismo sprendimo 7.2 punktą). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas D. L. neabejotinai buvo įsigijęs 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su baltarusiškomis banderolėmis, jas nešėsi sportiniame krepšyje, su kuriuo 2013-10-30, apie 16 val. 15 min., Mažeikių mieste prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikytas. Teismas kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams atmeta pareiškėjo teiginius, kad 2013-10-30, apie 16 val. 15 min., Mažeikių mieste prie (duomenys neskelbtini) namo iš jo paimtas krepšys, kuriame rasta 500 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, pareiškėjui nepriklausė ir kad cigaretes pareiškėjui pakišo pareigūnai. Šie ir su jais susiję teiginiai (pvz., pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad: krepšys jau gulėjo laiptinėje, kad pareiškėjas negalėjo panešti krepšio, nes jam tuo metu skaudėjo petį, kad A. S. jam keršijo už tai, kad pareiškėjas yra reikalavęs jo sumokėti pareiškėjo tėvui už kabelinės televizijos paslaugas ir pan.) vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais ir akivaizdžiai prieštarauja šioje byloje surinktų įrodymų visumai.
11. Vertinant, ar pareiškėjas žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jo krepšyje rastos cigaretės buvo įvežtos neteisėtai, paminėtina, kad pripažinimui „skolininku“ Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos prasme taikomos sąlygos, pagrįstos subjektyviu vertinimu, t. y. fiziniai arba juridiniai asmenys turėjo sąmoningai įsigyti arba laikyti neteisėtai įvežtas prekes (žr. Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimo byloje Spedition Ulustrans, C-414/02, 27 ir 28 p.; 2005-03-03 sprendimo byloje M. P. ir kt., C-195/03, 40 p.), Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog įsigyja (gauna) neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes, šiai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (žr., pvz., LVAT 2011-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011). Prievolė apdorotą tabaką (įskaitant cigaretes) ženklinti specialiais ženklais – banderolėmis, yra įtvirtinta Akcizų įstatymo 32 straipsnyje, cigarečių ženklinimo tvarka yra reglamentuota Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintose Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklėse, kuriose detalizuota, kaip ir kuriose vietose tabako gaminiai turi būti pažymėti banderolėmis. Tiek Akcizų įstatymas, tiek Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintos taisyklės yra viešai paskelbti norminiai teisės aktai, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nežinojo apie cigarečių žymėjimą, vertintini kritiškai. LVAT 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje A143-2619/2011 konstatavo, kad cigarečių kontrabanda yra plačiai visuomenėje paplitusi problema ir kad visiems žinoma ir neįrodinėtina aplinkybe laikomas faktas, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, o ženklinimas specialiais ženklais – banderolėmis – yra vienas iš būdų atskirti šias prekes. Atsižvelgdamas į tai, ypač į pareiškėjo elgesį jo sulaikymo metu (kaip nustatyta liudytojų parodymais, pareiškėjas sulaikymo metu priešinosi), teismas daro išvadą, kad yra protingas pagrindas manyti, jog pareiškėjas turėjo žinoti, jog jo krepšyje buvusios cigaretės buvo įvežtos neteisėtai.
12. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis pats ginčo cigarečių į Bendrijos muitų teritoriją neįvežė. Konstatuotina, kad ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant dėl jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu. Sistemiškai vertinant paminėtą Bendrijos muitinės kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, matyti, jog skolininkais, be kita ko, laikomi bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Taigi teisės aktai nereikalauja, kad asmuo faktiškai būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją tam, kad jis būtų pripažintas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme. Iš minėtų Bendrijos muitinės kodekso nuostatų yra akivaizdu, jog tai, kas yra laikomas skolininku Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto prasme, apibrėžia ir konkretizuoja Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis. Iš tiesų Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi norima plačiai apibrėžti skolininko sąvoką, atsižvelgiant į skolininkų solidarumo taisyklę, nurodytą šio teisės akto 213 straipsnyje, pagal kurią keli asmenys, turintys sumokėti skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai (žr. Teisingumo Teismo 2004-09-23 sprendimą byloje Spedition Ulustrans, C‑414/02, 31 p.).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kauno TM sprendimu pareiškėjas muitinės skolininku pripažintas pagrįstai.
Dėl pareiškėjo prievolės sumokėti muitą, akcizą ir PVM
14. Skundžiamais sprendimais pareiškėjui taip pat buvo apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti importo muito, akcizo bei PVM mokesčiai, bei su jais susiję delspinigiai. Pareiškėjas neginčija apskaičiuoto šių mokesčių, delspinigių dydžio, tačiau teigia, kad ginčo cigaretės iš jo buvo konfiskuotos ir sunaikintos, į apyvartą nepateko, todėl ir negalėjo būti apmokestintos minėtais mokesčiais, susijusiais su prekių realizavimu rinkoje.
15. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta, kad: prekių importu, be kita ko, laikomas ne Europos Sąjungos prekių įvežimas į Europos Sąjungos teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai (2 straipsnio 24 dalies 1 punktas); prekių importuotojas – prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos (2 straipsnio 25 dalis); importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės pagal šio Įstatymo nuostatas laikomos importuotomis šalies teritorijoje (3 straipsnio 3 dalis); laikoma, kad ne Europos Sąjungos prekės importuotos šalies teritorijoje, jeigu šios prekės yra šalies teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją (12³ straipsnio 1 dalis); prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes, kurioms pagal atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal minėtus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas (14 straipsnio 13 dalis); importo PVM už prekes mokamas tokiais pačiais terminais, kaip būtų mokami importo muitai už šias prekes, sumokėti importo PVM privalo importuotojas (94 straipsnio 1 ir 3 dalys). Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 9 straipsnį: prievolė mokėti akcizus atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus) akcizais apmokestinamas prekes; laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai ne Europos Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją (2 dalies 1 punktas); prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal Europos Sąjungos atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo muitus (3 dalis); prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka importuotojui; importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos; kai akcizais apmokestinamos prekės importuojamos neteisėtai, prievolė mokėti akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai importuojant šias prekes (12 dalis (redakcija galiojusi iki 2015-11-01)).
16. Nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso nuostatas ir į LVAT 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje A143-2619/2011 pateiktus išaiškinimus importo PVM ir akcizų apskaičiavimo klausimais, matyti, kad dėl neteisėto ne Bendrijos prekių įvežimo (importo) į Lietuvos Respublikos ir tuo pat metu Europos Sąjungos teritoriją atsiranda prievolė sumokėti importo PVM ir akcizą už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes. Tiek importo PVM, tiek akcizas už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes tampa mokėtinu, kai atsiranda prievolė už tokias prekes apskaičiuoti importo muitus. Atitinkamai, pareiga mokėti akcizą už importuojamas akcizais apmokestinamas prekes ir importo PVM tenka importuotojui. Atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkte apibrėžiamą muitinės skolininko sąvoką („skolininkas – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei“), galima vienareikšmiškai teigti, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas ir importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies bei 94 straipsnio 3 dalies, taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies prasme, todėl būtent jam atsiranda prievolė susimokėti minėtus priskaičiuotus mokesčius.
17. Nagrinėjamu atveju yra nustatytas prievolės už ginčo prekes apskaičiuoti ir mokėti importo muitus atsiradimo faktas. Ta aplinkybė, kad cigaretės buvo konfiskuotos ir sunaikintos neturi reikšmės. Sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Todėl neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikomos cigaretės gali būti laikomos mokesčio objektu (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A403–238/2007). LVAT ne kartą yra nurodęs, jog laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizą įtakos neturi (žr., pvz., 2009-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A442–754/2009, 2010-06-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A575–916/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos (žr. Teisingumo Teismo 2010-04-29 sprendimą byloje C-230/08). Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
18. Šiame sprendime konstatavus, jog pareiškėjas pagristai buvo pripažintas skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu bei kad jis pripažintinas importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo bei Akcizų įstatymo prasme, taip pat kad prievolė susimokėti muito, muito PVM bei akcizo mokesčius kyla nepriklausomai nuo to, kad neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, laikytina, kad pareiga sumokėti minėtus mokesčius už importuojamas apmokestinamas prekes pareiškėjui skundžiamais sprendimais buvo nustatyta pagrįstai.
Dėl prašymo kreiptis į ESTT
19. Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT, prašant priimti preliminarų nutarimą, ar priskaičiuojant pareiškėjui muito, akcizo ir PVM už cigaretes, kurių jis neįvežė į Bendrijos muitų teritoriją, kurios jam nepriklausė, buvo konfiskuotos bei sunaikintos, nebuvo pažeisti Bendrijos muitinės kodekso 202, 206 ir 233 straipsniai bei Europos Bendrijos 2008-12-16 direktyvos Nr. 2008/118/EB 7 straipsnio 4 ir 5 dalys, 32 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 37 straipsnio 1 ir 2 dalys.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 4 straipsnio 3 dalį, taikydamas Europos Sąjungos teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, o įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pagal Teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad teismas į ESTT kreiptis privalo tais atvejais, kai jam iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad byloje būtų priimtas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2014-04-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-5/2014). Teismo vertinimu, tam, kad ši byla būtų išnagrinėta ir joje priimtas sprendimas, jokios būtinybės kreiptis į ESTT nėra, nes nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjo skundžiami Kauno TM, Departamento, MGK sprendimai, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas muitinės skolininku bei įpareigotas sumokėti skolą muitinei, buvo priimti nesilaikant teisės aktų, ar netinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Pastarieji yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo prašymas juos panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, netenkintinas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia jo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. L. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.