Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui T. B., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Aqua“, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui T. B., kuriuo ieškovė prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vieno sutuoktinio – atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina S. B.; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. B. ir E. B. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam vaikui po 300 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; 4) vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. B.; 4) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinę žalą; 5) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, priteisiant iš ieškovės atsakovui 1 977,50 Eur piniginę kompensaciją; 5) iš atsakovo trečiajam asmeniui kreditorei akcinei bendrovei SEB bankas priteisti likusį kreditorinį įsiskolinimą pagal 2007 m. vasario 26 d. kredito sutartį; 6) iš ieškovės trečiajam asmeniui kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Aqua“ priteisti likusį kreditorinį įsiskolinimą pagal 2017 m. gruodžio 1 d. kredito sutartį; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Byloje ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą T. B. gyventi skyrium, jam išsikeliant iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesilankyti minėtame bute iki proceso dėl santuokos nutraukimo teisme pabaigos ir iki teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad atsakovas elgiasi neadekvačiai, ieškovę vaikų akivaizdoje visaip žemina, jos ir vaikų atžvilgiu pastoviai naudoja psichologinį smurtą, kas neigiamai veikia tiek jos, tiek vaikų sveikatą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose.

Dėl įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – susirašinėjimų socialiniuose tinkluose kopijas, pažymą iš darbovietės.

11. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, apelianto pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.

12. Taip pat apeliantas 2020-05-18 teikė papildomus įrodymus. Teismas sprendžia, kad atsisakytina juos priimti ir pažymi, kad iš esmės dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktus duomenis. Teismas sprendžia, kad pateiktus papildomus dokumentus atsisakytina priimti ir vertinti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas šeimos bylose išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 3.65 straipsnio 2 dalyje, jas teismas gali taikyti CPK 144 straipsnio pagrindu. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktu įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti.

15. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad apeliantas elgiasi neadekvačiai, ieškovę vaikų akivaizdoje visaip žemina, jos ir vaikų atžvilgiu pastoviai naudoja psichologinį smurtą, kas neigiamai veikia tiek jos, tiek vaikų sveikatą.

16. Iš byloje esančių įrodymų bei teismo posėdžio metu ieškovės ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovės paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę konfliktiški santykiai, vyksta nuolatiniai tarpusavio ginčai, į gyvenamąją vietą dėl konfliktų šeimoje ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai, vaiko teisių tarnybos specialistai. VTAS atstovė nurodė, kad šalių šeima VTAS yra žinoma nuo 2019 m., kai buvo pirmą kartą gautas pranešimas iš policijos apie galimą smurtą šeimoje. Atsakovė nurodė, kad per šį laikotarpį, kai pareikštas ieškovės ieškinys teisme, buvo dar gauti apie 5 pranešimai iš policijos dėl šalių gyvenamoje vietoje vykstančių konfliktų. Atstovė pažymėjo, kad visi minėti konfliktai vyksta prie šalių nepilnamečių vaikų. Atstovė nurodė, kad šeimoje yra sudėtinga situacija, nuolat vyksta konfliktai, dėl konfliktų šalių dukrai reikalinga pagalba. Ieškovė nurodė, kad per 2020-02-19 namie kilusį konfliktą su apeliantu, vėl buvo iškviesta policija, vaikų teisių apsaugos specialistai, konflikto metu šalių dukrai pasidarė blogai, todėl policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą ir mergaitė buvo išvežta į ligoninę. Į bylą pateiktas VšĮ Mažeikių ligoninės išrašas patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) E. B. buvo atvežta į ligoninę. Išraše nurodyta, kad konflikto metu su tėvu vaikui pradėjo skaudėti pilvą. Nustatyta klinikinė diagnozė – pilvo skausmas, ūminė reakcija į stresą. Taip pat į bylą pateikta VšĮ Veiklių mamų klubas pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai lanko individualias psichologo konsultacijas.

17. Įvertinus aptartus duomenis, yra pagrindo išvadai, kad šalių santykiai yra konfliktiški ir įtempti, su šia aplinkybe sutinka tiek apeliantas, tiek ieškovė, tai patvirtina ir teismo posėdyje dalyvavusi VTAS atstovė. Atsižvelgiant į tai, kad apelianto ir ieškovės santykiai yra įtempti ir konfliktiški, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, tikėtina šalių konfliktai gali kelti nepilnamečiams vaikams psichologinę įtampą, pakenkti psichologinei būsenai, gerai savijautai bei turėti įtakos ir socialinei raidai. Šalių ištuokos procesas neturėtų daryti įtakos, tačiau yra pagrindo spręsti, kad ieškovės bei apelianto konfliktiškas bendravimas gali pažeisti nepilnamečių vaikų teisę augti saugioje ir ramioje aplinkoje.

18. Apeliantas teigia, jog nebuvo akivaizdžios būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nes patys ieškovės ieškinio reikalavimai tiek dėl šalių santuokos iširimo priežasčių, tiek dėl šalių gyvenamosios vietos nustatymo nėra tikėtinai pagrįsti, t. y. ieškovės ieškinys nėra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš esmės beveik visas atskirasis skundas yra grindžiamas argumentais dėl ieškovės ieškinio, o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo esmės.

19. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti ar sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo, vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, kaip nurodo apeliantas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės interesams. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Todėl teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teisę augti psichologiškai ir emociškai stabilioje aplinkoje, privalo imtis iniciatyvos ir taikyti atitinkamas vaikų prioritetinius interesus užtikrinančias laikinąsias apsaugos priemones.

20. Atsižvelgiant į tai, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, esant įrodymų, jog šalių konfliktai tikėtina daro neigiamą įtaką vaikų interesams, neigiamai veikia šalių nepilnametės dukros sveikatą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas įpareigoti apeliantą gyventi skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš bylos duomenų yra pagrindo spręsti, kad apeliantas kurį laiką jau nebegyveno šalių bute ir tik kartais ateidavo į jį. Taip pat galima spręsti, kad dėl apelianto darbo pobūdžio jis yra nuolatinėse komandiruotėse. Ieškovės teigimu, apeliantas gali grįžti kiekvieną savaitgalį, bet gali ir kelis mėnesius negrįžti. Pats apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo iki šiol jis yra komandiruotėje užsienyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovui dėl gyvenimo skyrium nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų kyla didelių nepatogumų. Kaip minėta šiuo atveju prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų interesais.

22. Apelianto teigimu jis neturi galimybių nuomotis kitą būstą. Iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad apeliantas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, apelianto darbo užmokestis yra apie 1200 Eur per mėnesį (papildomų, kitokių duomenų apie gaunamas pajamas apeliantas nepateikė). Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas neturi galimybės laikinai išsinuomoti kitą būstą ar priimti kitus sprendimus dėl laikinai susiklosčiusių aplinkybių iki bus priimtas sprendimas konkrečioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad šalys bet kokiu momentu gali išnaudoti galimybes spręsti tarp šalių iškilusį ginčą taikiai, kelti klausimą iš dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš naujo pasikeitus aplinkybėms ir pan.

23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė jo nuomonės, nes apeliantas negalėjo nei atitinkamai atsikirsti į minėtą ieškovės prašymą, nei žinojo kaip jis turėtų į tai atsikirsti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais. Apeliantas yra atstovaujamas atstovo, advokato, todėl, jeigu jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kaip nurodė dėl išvykimo į komandiruotę, jo interesus galėjo atstovauti ir į posėdį galėjo atvykti jo atstovas. Nors atstovas nurodė negalėjęs atvykti dėl kito susitikimo, tačiau jokių prašymų dėl klausymo nagrinėjimo teismui neteikė. Iš bylos duomenų matyti, kad apie 2020-02-28 įvyksiantį teismo posėdį, kuriame bus svarstomas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui, tiek apeliantas, tiek ir jo atsakovas buvo tinkamai informuoti, tačiau nė vienas iš jų, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė atsiliepimo ar prašymo atidėti teismo posėdį. Be to, apeliantas jam suteikta apeliacijos teise pasinaudojo, nurodė aplinkybes dėl jo manymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumo, todėl pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos ar apribotos apelianto procesinės teisės, nėra.

24. Apelianto vertinimu jo atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija bei jo pateikti duomenys turėjo teismui aiškiai rodyti, jog ieškovė, kadangi tikėtina turi kitą partnerį bei dėl to siekia nutraukti santuoką su atsakovu, šiame skyrybų procese akivaizdžiai manipuliuoja šalių nepilname­čiais vaikais, tyčia nuteikinėja juos prieš atsakovą, tyčia inicijuoja konfliktines situacijas su juo ir pan. Taip pat pažymi, kad nors atsakovas iš esmės ir neprieštarauja, kad jų vaikai šiuo metu gyventų su ieškove, su kuria galėtų būti nustatyta jų gyvenamoji vieta ir po šalių santuokos nutraukimo, tačiau šis klausimas teisme dar nėra galutinai išspręstas, kadan­gi nėra net išsiaiškintas pačių šių vaikų noras, netirta, ar tai neprieštaraus jų interesams. Todėl įvertinant ir tai, kad ginčas šioje byloje gali išsispręsti ieškovei ir nepalankia link­me, mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali padaryti nepataisomą žalą šalių ne­pilnamečių vaikų teisėms ir teisėtiems interesams, jų santykiams su abiem tėvais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

25. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nurodytų aplinkybių dėl apelianto teisių suvaržymo, pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde iš esmės nenurodė pakankamų aplinkybių, argumentų, nepateikė įrodymų, įvertinus ir darbo pobūdį, kad jo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos neproporcingai suvaržo jo teises taip, kad nurodytos aplinkybės sudarytų pagrindą panaikinti taikytą laikinąją apsaugos priemonę. Kaip minėta pasikeitus aplinkybėms tiek apeliantas, tiek ieškovė turi teisę prašyti laikinąją apsaugos priemonę panaikinti (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nors nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė įpareigoja apeliantą gyventi skyriumi nuo ieškovės ir jų nepilnamečių vaikų, tačiau vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl šalys turi siekti užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Taigi šalys atsižvelgdamos į nepilnamečių vaikų interesus turėtų išnaudoti galimybes siekti taikiai spręsti tarpusavyje iškilusius ginčus.

27. Apeliacinės instancijos teismas anksčiau nurodytais motyvais atsakė į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Įvertinus tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta, sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo nutarties panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Taigi įvertinus visumą duomenų, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutarties, todėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.