- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-24-768/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00938-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Algirdas Biguzas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Rasčiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio, t. y., 3766 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. P., nuo 1996 m. rugsėjo 25 d., būdamas vienu iš UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, o nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., būdamas vieninteliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku, taipogi nuo 1996 m. gruodžio 23 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)), būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius bei ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąją finansininkę J. M., atsakingą už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, nepateikdamas jai visų apskaitos dokumentų, (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d., apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t. y., nevykdė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:
- 4 straipsnio reikalavimų – „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“;
- 6 straipsnio 2 dalies (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)) reikalavimų – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;
- 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagal kuriuos „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“;
- 16 straipsnio 1-4 dalių reikalavimų (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija (nuo 2013 m. sausio 1 d.)), pagal kuriuos: „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine – sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. 4. Apskaitos registrai gali būti sudaromi rankiniu būdu arba techninėmis priemonėmis“, nes 2011 m. liepos 18 d., atstovaudamas ūkio subjektų grupę, sudarytą iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), A. P. įmonės (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), veikiančią pagal 2011 m. vasario 3 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. JVP-11-02-11-01, su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudaręs Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paslaugų teikimą pratęsiant 2014 m. rugpjūčio 27 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 11 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 1 d. su Panevėžio apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu sudaręs Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d. teikus transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, paėmęs pinigus iš asmenų už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, neįmušant jų į kasos aparatą, nes: 2017 m. sausio 24 d., 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. vasario 22 d., į kasos aparatą įnešta mažiau pinigų, arba visai neįnešta, nei nurodė asmenys: R. P., L. Š., V. U., G. M., V. K. tomis datomis pagal vekselius mokėję pinigus UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, tokiu būdu nepateikęs UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. M. pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, kad šie būtų įtraukti į apskaitą, neapskaitė už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas gautų pajamų. Be to, laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nefiksavo apskaitos dokumentuose ir registruose 4918,60 Eur pajamų, gautų už UAB (duomenys neskelbtini) automobilių ardymo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduotas detales, tai yra:
Data Kratos metu išimtuose lapuose Apskaityta bendrovės kasoje Skirtumas 2017-02-01 695,00 110,00 585,00 2017-02-02 465,00 105,00 360,00 2017-02-03 70,00 -70,00 2017-02-04 45,00 45,00 2017-02-06 558,00 90,00 468,00 2017-02-07 385,00 112,00 273,00 2017-02-08 62,00 98,00 -36,00 2017-02-09 372,00 127,00 245,00 2017-02-10 185,00 94,00 91,00 2017-02-11 209,00 209,00 2017-02-12 537,60 537,60 2017-02-13 779,00 100,00 679,00 2017-02-14 110,00 -110,00 2017-02-15 582,00 126,00 456,00 2017-02-17 155,00 85,00 70,00 2017-02-18 172,00 172,00 2017-02-20 185,00 98,00 87,00 2017-02-21 202,00 100,00 102,00 2017-02-22 860,00 105,00 755,00 Iš viso: 6448,60 1530,00 4918,60
neįmušė jų į kasos aparatą, neišrašė kasos pajamų orderių už naudotų detalių pardavimą gautiems 4918,60 Eur, tokiu būdu nepateikęs UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą tvarkiusiai buhalterei J. M. pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, kad šie būtų įtraukti į apskaitą, nefiksavo jų kasos knygoje bei pardavimo pajamose neapskaitė už parduotas naudotas detales gautų pajamų. Dėl nustatytų pažeidimų UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo iškraipytos 2017 m. pajamos, turtas, įsipareigojimų dydis ir struktūra, dėl ko iš dalies negalima nustatyti 2017 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalį, 44, 45, 219 straipsnio 3 punktą, 256, 301, 305 straipsnio l dalies l punkto nuostatas, liečiančias įrodymų pripažinimą ir vertinimą, nuteistojo teises į gynybą, kaltinamojo akto turinį, kaltinimo pakeitimo ir nagrinėjimo teisme tvarką. Neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės (BK 222 straipsnio l dalies) bei Buhalterinės apkaltos įstatyme esančias normas, neatsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, todėl nuosprendis negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu.
2.2. Iš kaltinimo ir jį kartojančio nuosprendžio aprašomosios dalies nesuprantama, kokie inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2016-12-01, neaišku, ar nuteistojo veika šiuo laikotarpiu buvo nusikalstama, o, jeigu, ne - kodėl minėtas laikotarpis įtrauktas ir į kaltinimą ir į nuosprendį todėl, apelianto manymu, kaltinimas ir nuosprendis neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto, 305 straipsnio l dalies l punkto reikalavimų.
2.3. Apeliantas cituodamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į inkriminuotą nusikalstamos veikos laikotarpį (2017-01-24 ir 2017-02-22) ir tai, jog šiuo laikotarpiu vyr. buhalterės pareigas užėmė J. M., daro išvadą, jog teismai nepagrįstai apeliantui perkėlė vyriausiojo buhalterio pareigas vykdyti buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, o kartu ir atsakomybę už jų tariamą nevykdymą. Byloje esantys dokumentai, įrodymai nepagrindžia išvados, kad nuteistasis tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad klientus aptarnavo, pinigus gavo ir ūkines finansines operacijas įforminti turėjo atitinkamai kasininkė - apskaitininkė, automobilių aukštelės (duomenys neskelbtini) meistras A. G., vyriausioji finansininkė (buhalterė) ar juos vaduojantys asmenys. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai, tame tarpe ir R. P., L. S., V. U., G. M., V. K..
2.4. Nuosprendyje nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo išskirta buhalterinės apskaitos organizavimo ir tvarkymo bei atsakomybė už šių pareigų netinkamą vykdymą klausimai.
2.5. Ikiteisminio tyrimo metu procesiškai nebuvo sprendžiamas vyriausios buhalterės pareigų vykdymo - nevykdymo aplinkybės ir jos atsakomybė dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat dėl kitų jos neteisėtų veiksmų, nes ji darbo UAB (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo savo padėtimi ir pareigomis, nesilaikė darbo drausmės, neteisėtai išmokėjo iš bendrovės (duomenys neskelbtini) R. P. didelę pinigų sumą, todėl teismas nepagrįstai dėl to nepasisakė skundžiamame nuosprendyje.
2.6. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo paaiškinimais, kad visus buhalterinės apskaitos klausimus sprendė vyriausioji buhalterė ir jai buvo žinomos visos bendrovės gaunamos piniginės sumos ir pagrindai. Visi bendrovės darbuotojai, įskaitant nuteistąjį, pagal įstatymą ir jos pareigybinius nuostatus apskaitos klausimais buvo pavaldūs vyriausiajai buhalterei.
2.7. Nuosprendyje pažeistos įrodymų pripažinimo ir vertinimo taisyklės, nes nuteistojo paaiškinimai buvo nepagrįstai atmesti, nemotyvuojant jų nenuoseklumo, be to, teismo išvados dėl nuteistojo kaltumo darytos ne įrodymų visumos pagrindu. Nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų E. G., R. V. parodymais, nes jos atliko materialiai atsakingų asmenų pareigas, buvo tiesiogiai pavaldžios vyriausiajai buhalterei, dėl to jų paaiškinimai kaip suinteresuotų asmenų vertintini kritiškai. Taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojų G. M., R. P. parodymais, nors su minėtais asmenimis ikiteisminio tyrimo metu nebendravo, kita vertus, teismas nesirėmė liudytojos V. D. P. parodymais, o liudytojos J. M. parodymų nevertino kritiškai kaip asmens, siekiančio išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pabrėžia, kad nustatyti nusikalstamos veikos požymius galima tik tiesioginiais įrodymais, kurių šioje byloje nėra.
2.8. Nuosprendžio išvados, kad nuteistasis buvo paėmęs pinigus iš asmenų už suteiktas transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas, neįmušant jų į kasos aparatą, neįmušė jų į kasos aparatą, neišrašė kasos pajamų orderių už naudotų detalių pardavimą gautiems 4918,60 Eur laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-02-22, nefiksavo apskaitos dokumentuose ir registruose šių pajamų, neatitinka tikrovės, nes jis tiesiogiai klientų neaptarnavo ir šių pinigų negavo. Minėtas epizodas buvo įtrauktas patikslintame kaltinime ir negalėjo būti nagrinėjamas teisme, taip pat neaišku kada iš kurio asmens ir kokia suma buvo paimta, neįmušta, nenustatyta kas paėmė pinigus, todėl šios išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms.
2.9. Patikslintame kaltinime ne tiktai nurodomos naujos faktinės aplinkybės, be
t svarbu tai, kad minėtos faktinės aplinkybės dėl kiekvieno individualaus asmens nebuvo tiriamos ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo išsiaiškinta kiekvieno asmens konkrečiai vekselio ir jų apmokėjimo aplinkybės, pinigų paėmimo, įnešimo ir apskaitymo kasoje aplinkybės. Kaltinimas šioje dalyje akivaizdžiai prieštarauja bylos aplinkybėms. Bylos eigoje iš dokumentų ir liudytojų matyti, kad pagal vekselius atsiskaitinėję asmenys bendravo ne su nuteistuoju, juos aptarnavo kitas darbuotojas, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatytas. Nuteistasis neimdavo ir negaudavo vekselius išrašiusių asmenų pinigų, kas neteisingai nurodoma kaltinime. Dėl naujame kaltinime nurodyto nusikalstamos veikos epizodo, manytina, nuteistasis nebuvo perduotas ir į teismą. Toks kaltinimo formulavimas neatitinka BPK 256 straipsnio reikalavimų bei formuojamos teismų praktikos, kartu jis pažeidžia nuteistojo teises į gynybą, nes jis nežinantis, nuo ko turi gintis.
2.10. Nuteistasis cituoja 2019 m. rugsėjo 18 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui ir daro išvadą, kad specialisto išvada yra šališka, neobjektyvi, nepilna: joje nurodytos aplinkybės dėl gautų sumų neįnešimo ir neapskaitymo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Specialistė, teigdama minėtą išvadą ir nustatydama mokėjimų ir apskaitymų skirtumus, atliko aukščiau minėtų liudytojų parodymų vertinimą, tuo buvo išeita iš kompetencijos ribų ir tokia išvada remtis negalima.
2.11. Nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis, teigdamas, kad nei kratos metu išimti pinigai, rankraštiniai lapai, liudytojų A. G., L. M., J. P. parodymai ir specialistės išvada neatspindi tikrosios padėties ir neįrodo apgaulingo apskaitos vedimo. Nepagrįstai patikėta tiesiogiai suinteresuoto kaip ūkines operacijas atlikusio asmens ir atsakingo už tai - A. G. paaiškinimais, nes pinigai rasti pas A. G., pinigų suma neatitinka tos sumos, kuri turėjo būti rasta pagal rankraštinius įrašus ir pagal A. G. parodymus bei specialistės išvadą grynais neapskaityta: nuo tariamo paskutinio nuteistojo pinigų paėmimo 2017 02 15 d. pas A. G. turėjo būti susikaupę 1574 Eur ir likutis 673 Eur, bendra suma 2247 Eur. Kasoje tikrinimo metu 2017 02 23 d. įmušimų nebuvo, o prie kasos rasta ir neįmušta 108 Eur, seife 600 Eur, tame tarpe nuo 2017 02 15 iki 2017 02 22 d, kasoje apskaityta, įmušta 388 Eur. skirtumas tarp įrašų ir realiai rastų pinigų yra ( 2247 - 600 ) 1647 Eur. Paneigtinas A. G. aiškinimas, kad dalį pinigų - 1000 Eur, jis išleidęs nuteistojo nurodymu automobilių pirkimui užsienyje. Byloje nustatyta, kad už pirktus automobilius užsienyje buvo atsiskaitoma ne grynais pinigais, o tik pavedimais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
3.1. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde pirmiausia teigia, kad jam nesuprantama, kokie inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties elementai buvo atlikti nuo 2011-07-18 iki 2016-12-01, nes pirmos instancijos teismo nustatyta, kad nusikalstamas veikas jis įvykdė 2017-01-24 – 2017-02-22. Todėl mano, kad kaltinimas ir nuosprendis šioje dalyje neatitinka BPK 219 str. 3 p., 305 str. 1 d. 1 p., reikalavimų.
3.2. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka, nes A. P. pateiktas kaltinimas yra suprantamas bei atitinkantis BPK 219 str. 3 p. keliamus reikalavimus.
3.2.1. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2016-12-01 atliko priverstinio automobilių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugas pagal 2011-07-18, 2014-08-27, 2016-02-11 ir 2016-09-01 sudarytas sutartis su Panevėžio AVPK. Paskutinė sutartis galiojo iki 2016-12-31 (t. 6, b.l. 32). Pasibaigus sutarties galiojimo laikui UAB (duomenys neskelbtini) vis dar gaudavo pajamų už paslaugas, kurias suteikė sutarties galiojimo laiku, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, pajamos, gautos 2017-01-24 – 2017-02-22 už suteiktas minėtas paslaugas, nebuvo apskaitytos ir įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Tai patvirtina byloje esantys vekselių duomenys ir apklausti liudytojai (t. 6, b.l. 67 – 71), kurie parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) paslaugas jiems suteikė dar 2012 – 2016 metais, tačiau atsiskaitoma už jas buvo ne per vieną kartą. Tai, kad kaltinime yra nurodytas įmonės veiklos laikotarpis, kuomet buvo teikiamos paslaugos, savaime nereiškia, kad šiuo laikotarpiu buvo vykdoma nusikalstama veikla. Kaltinamajame akte yra aprašytas nusikalstamos veikos būdas bei padariniai, t.y., nurodyta, kokiu pagrindu buvo gaunamos pajamos, bei laikas, kada pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinimo turinys yra išsamus ir suprantamas bei neprieštarauja BPK 219 str. 3 p. nuostatoms.
3.3. Aplinkybė, kad ne A. P. tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o tam tikslui pasamdyta buhalterė J. M., nešalina A. P. atsakomybės, nes būtent jis, veikdamas sąmoningai, buhalterei nepateikė pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų, kad šie būtų įtraukti į apskaitą.
3.3.1. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnį už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka iš tiesų atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tuo tarpu pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą.
3.3.2. Apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai“). Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, įmonės vadovas vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu tampa nusikaltimo vykdytoju tik tuo atveju, jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi arba, kaip šiuo nagrinėjamu atveju – nežinantis apie įmonės gaunamas ir nuslėptas pajamas. Taigi šioje byloje nustatyta, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės buhalterė, tačiau, kaip taip pat nustatyta byloje, ji nežinojo apie tai, kad jai nepateikiami apskaitos dokumentai ir gautos pajamos, todėl ji nebuvo ir negalėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Aplinkybė, kad nuosprendyje liko neanalizuoti UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiojo buhalterio pareigybiniai nuostatai ir jų vykdymas, priimto nuosprendžio nedaro neteisėtu, nes ne buhalterės, vykdžiusios apskaitos procesą, o įmonės vadovo atlikti veiksmai yra pagrindinis šios bylos dalykas.
3.4. Apeliantas A. P. pastebi, kad byloje objektyviai nenustatyta reikšminga aplinkybė – kas tiesiogiai gavo pinigus, bei kam, kiek pinigų ir kada perdavė. Todėl išvada, kad būtent jis šių pajamų nefiksavo apskaitos dokumentuose, neatitinka tikrovės, nes jis tiesiogiai klientų neaptarnavo ir jam inkriminuojamų pinigų negavo.
3.4.1. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka vertindama visumą byloje esančių duomenų bei byloje apklaustų liudytojų parodymus, tiesiogiai vykdžiusių įmonės vadovo užduotis ir nurodymus.
3.4.2. Vertindamas įrodymus pirmos instancijos teismas taip pat klaidos nepadarė. Teismas išsamiai įvertino įrodymus apklausdamas liudytojus, papildomai gaudamas ir įvertindamas specialistės paaiškinimus, ištirdamas rašytinius bylos įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
3.4.3. Teisme apklaustų liudytojų parodymai sutapo tame, kad vekseliai buvo išrašomi arba jie perrašomi prieš tai buvusį sunaikinant arba sugadinant seną, tačiau parodymai buvo skirtingi dėl to, ar buvo išduodamas kasos kvitas, ar jis išduodamas nebuvo. Dauguma liudytojų tvirtino, kad kasos kvitai mokant skolą buvo išduodami ne kiekvieną kartą. Apie tai, kad kasos kvitai buvo išduodami tvirtino tik liudytojai B. B. ir S. M., tačiau S. M. parodymai teisme šioje dalyje iš esmės skyrėsi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tai galima paaiškinti, tuo, kad liudytojai G. M. ir R. P. patvirtino, kad susilaukė telefoninio skambučio iš įmonės bei buvo prašomi apklausos policijoje metu patvirtinti, kad jiems buvo taikomos nuolaidos, nors realiai jos taikomos nebuvo. Liudytoja E. G. taip pat patvirtino, kad iš tiesų įmonės buhalterė apie vekselius nežinojo, o jeigu skolininkai mokėdavo dalimis, mokamos sumos į kasą nemušdavo. Pinigus – apskaitytus ir neapskaitytus, perduodavo direktoriui. Tokia tvarka buvo nustatyta bendrame susirinkime. Tačiau papildomai apklausta jau tvirtino, kad pinigus apskaitydavo pabaigus mokėti skolą. Liudytoja R. V. patvirtino, kad pinigus, mokamus pagal vekselius, perduodavo direktoriui, kad baigus mokėti skolą išrašydavo sąskaitą klientui pareikalavus, o jeigu nereikalaudavo, pinigus perduodavo direktoriui. Grynus pinigus retai kada įnešdavo į kasą. Aplinkybė, kad liudytojos E. G. ir R. V. bendrovėje (duomenys neskelbtini) 2017-02-01 – 2017-02-22 nedirbo, nereiškia, kad jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, nes tokių duomenų byloje nėra, jos davė parodymus tik apie laikotarpį, kuomet dirbo. Priešingai nei liudytojos E. G. ir R. V. teisme tvirtino liudytoja V. D. P., kuri paaiškino, kad pagal vekselius gautus pinigus mušdavo į kasą, tačiau senuosius vekselius naikindavo. Ji tvirtino, kad buhalterė apie tai žinodavo, nes dienos pabaigoje jai atiduodavo kasos dokumentus, o pinigus direktoriui. Šioje dalyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja negalėjo paaiškinti, kaip būdavo parodoma galutinė suma išmokėjus vekselį vertinant aplinkybę, kad prieš tai duoti vekseliai būdavo sunaikinami. Be to, teisiamojo posėdžio metu (b.l. 172 - 174, t. 9, b.l. 9 – 10, t. 10) specialistės pagalba buvo tiriami vekseliai ir lyginami su kasos aparatų kasos žurnalu, tuo paneigiant kaltinamojo keliamą versiją, kad vekselių perrašymo, mokėjimo ir pinigų įnešimo į kasą laikas gali nesutapti dėl to, kad kartais nebūdavo atsakingo darbuotojo, kai skolininkas atvykdavo po darbo valandų, savaitgaliais, kuomet kasa uždaryta, o pinigai buvo įnešami į kasą juos apskaitant sekančią dieną. Duomenų, kad darbuotojai neišskirdavo ir nuolat painiodavo piniginių operacijų kodus nėra, todėl teigti, kad specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės dėl gautų sumų neįnešimo ir neapskaitymo neatitinka faktinių aplinkybių, nėra jokio pagrindo. Tai, kad specialistė pasinaudojo palyginimo metodu, tarpusavyje lyginant liudytojų parodymus ir dokumentus, savaime nereiškia, kad specialistė pažeidė kompetencijos ribas ir atliko liudytojų parodymų vertinimą. Matyti, kad teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, jog pagal vekselius gautos sumos nesutapo su kasos duomenimis, t.y., arba įnešta mažiau, arba visai neįnešta, o tai visiškai atitinka kaltinimo turinį, kad į apskaitą nebuvo įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, be to, apskaitos informacija buvo netinkama, neobjektyvi ir neišsami, dėl ko pirmos instancijos teismo išvados dėl A. P. kaltės šioje dalyje, t.y., kad į kasą neįnešti pinigai būdavo atiduodami kaltinamajam yra visiškai teisingos.
3.4.4. Papildomai pažymėtina, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos negalima nustatyti automobilių tempimo kilometrų, nuo kurių skaičiuojama paslaugos kaina, automobilių saugojimo dienų ir pagal kokius įkainius susidaro apskaitoje nurodytos sumos. Teisme apklausta specialistė taipogi patvirtino, kad pagal įmonės dokumentus negalėjo nustatyti, kiek automobilių buvo transportuota, kokios buvo patirtos sąnaudos, kurie žmonės atsiskaitė, be to, nebuvo galima nustatyti, už kokias paslaugas į kasą įnešta suma, kas ją įnešė. Dėl šių priežasčių apskaita taip pat negali būti laikoma išsami, objektyvi ir tinkama.
3.5. Nesutikdamas su kaltinimo dalimi dėl pajamų, gautų pagal vekselius 2017-01-24 – 02-22, apeliantas A. P. nurodo, kad šis naujas ir ikiteisminio tyrimo metu neištirtas bendro pobūdžio kaltinimas buvo įtrauktas teisme tikslinant kaltinimą, todėl apskritai negalėjo būti nagrinėjamas dėl jo nekonkretumo ir prieštaringumo, be to, dėl šio kaltinimo apeliantas nebuvo perduotas teismui, todėl skundžiamas veiksmas neatitiko BPK 256 str. reikalavimų ir pažeidė jo teisę į gynybą. Tuo pačiu apeliantas šioje dalyje ginčija įrodymų vertinimą, specialisto išvadą ir teigia, kad pateiktos specialisto išvados nepagrindžia byloje esantys įrodymai bei pateikia savo įrodymų vertinimą.
3.5.1. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės.
3.5.2. Iš tiesų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2019-03-27 teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą pakeisti kaltinimą (t. 9, b. l. 116, 120, 133 - 135). Iš pateikto prašymo matyti, kad buvo reiškiamas patikslintas kaltinimas dėl veikos padarymo laiko, būdo, padarinių, t.y., naujajame kaltinime buvo patikslintas veikos padarymo laikas, nurodyti konkretūs asmenys, iš kurių buvo paimti pinigai ir už kokias paslaugas, tačiau pinigai neįnešti į įmonės kasą, nurodytas konkretus pajamų - 4918, 60 Eur, gautų už parduotas detales, nustatymo turinys. Taip pat galima teigti, kad prokurorė atsižvelgė į kaltinamojo teiginius, kad jam pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, daugiau bendro pobūdžio, jam nesuprantamas, todėl pakeisdama kaltinimą suformulavo jį daug tikslesnį ir konkretesnį, iš esmės neturinčio bendro pobūdžio formuluočių.
3.5.3. Teisėjų kolegija, patikrinusi BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, konstatuoja, kad šios BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, nes 2019-03-27 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamam A. P. ir jo gynėjui advokatui buvo pateiktas pakeistas kaltinimas bei buvo suteikta galimybė susipažinti su prokurorės prašymu pakeisti kaltinimą, be to, paskelbta pertrauka pasiruošti gynybai. Taigi pirmosios instancijos teismas laikėsi visų įstatymo numatytų reikalavimų. Be kita ko, kaltinimo turinys patvirtina, kad patikslintame kaltinime nebuvo suformuluotos visiškai naujos faktinės aplinkybės, susijusios su byloje neištirtais faktais, nauji nusikalstamos veikos laikotarpiai taip pat nebuvo nustatyti. Tokiu būdu kaltinamojo teisės į gynybą, į nešališką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą ir ikiteisminį tyrimą nebuvo suvaržytos.
3.6. Nors apeliantas A. P. neigia kaltę dėl pajamų – 4918, 60 Eur, gautų pardavus detales neapskaitymo teigdamas, kad nei kratos metu išimti pinigai, rankraštiniai lapai, liudytojų parodymai ir specialistės išvada neatspindi tikrosios padėties ir neįrodo apgaulingo apskaitos vedimo, tačiau tiek liudytojas A. G., tiek liudytoja J. M. patvirtino, kad jie vykdydavo A. P. nurodymus dėl dokumentų įtraukimo į registrus ir pinigų apskaitymo. Būtent A. P. davė nurodymą, kad už parduotas detales į kasą turi būti įnešama ne daugiau 150 Eur per dieną, kiti pinigai buvo laikomi stalčiuje, o vėliau atiduodami A. P.. Tai, kad visus klausimus spręsdavo tik A. P., kad pinigai visada būdavo atiduodami A. P., patvirtino ir liudytojai J. P., E. G., R. V.. Be to, kita bylos medžiaga, tai kratos metu rasti neapskaityti 600 Eur bei rankraštiniai užrašai patvirtina ne A. P., o A. G. parodymų teisingumą. Specialistė R. P. padarė išvadą, kad buvo neapskaityti 4918, 60 Eur, skirtumą išvedant iš kratos metu paimtų lapų ir realiai kasoje apskaitytų (4 priedas), t. 6, b.l. 1 - 17), o pateiktus lapus įvertino, kaip „juodoji buhalterija“. Be kita ko, šias aplinkybes išsamiai analizavo ir įvertino pirmos instancijos teismas (nuosprendžio 25 lapas), su kuo neturi pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
3.6.1. Apeliantas A. P. skunde nurodė, kad neatitinka įrašuose nurodytos ir A. G. bei specialistės vertintos kaip gautos ir A. G. bei specialistės nurodytos kaip apelianto paimtos pinigų sumos konkrečiomis dienomis, kad nei A. G., nei specialistė minėtų reikšmingų skirtumų neanalizavo ir nepaaiškino, jie liko neaptarti ir nuosprendyje. Tačiau teisėjų kolegija daro priešingą išvadą, kad vertinimui pakanka specialistės paaiškinimo, pateikto teisme (t. 9, b.l. 106), o būtent, kad laikas nuo laiko A. P. arba J. P. paimdavo iš A. G. dalį pinigų, todėl apskaičiuoti likučio, neturint duomenų apie neapskaitytų pinigų likutį vasario 1 d., nebuvo galimybės. Iš A. G. parodymų matyti, kad tokia apskaitos sistema buvo vedama keli metai, kas esant apgaulingai apskaitai paneigia galimybę atlikti ir pateikti tikslius, apelianto reikalaujamus, skaičiavimus.
3.6.2. Tokiu būdu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti J. M. parodymais, kad su grynaisiais pinigais ji apskritai nedirbo, o duomenis į apskaitą suvesdavo iš jai paliekamo čekio, kad apskaitą vykdė gautų pajamų metodu, pagal jai pateikiamus dokumentus. Liudytojo A. G. parodymų teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo vertinti kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, nes pagrindas A. G. apkalbėti A. P. byloje nenustatytas. Iš esmės J. M. parodymus patvirtina A. G. parodymai ir atvirkščiai, kuomet gauti parodymai papildo vieni kitus. Be to, kolegija dar kartą pastebi, kad rankraštiniai įrašai ir jų turinys bei gauti turinį paaiškinantys parodymai, visiškai atitinka bylos medžiagą ir nesuteikia pagrindo abejoti gautais duomenimis ir padarytomis išvadomis. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, rankraštinius įrašus yra pagrindas vertinti kaip tiesioginius, A. P. kaltę patvirtinančius, įrodymus.
3.7. Apeliantas A. P. plačiai analizuoja J. M. pareigų pobūdį ir pareigybinę instrukciją, pateikia LAT Senato nutarimo Nr. 55 išaiškinamą bei teigia, kad teismas jų neįvertino, todėl padarė klaidingas išvadas dėl A. P. atsakomybės, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir dar kartą atkreipia dėmesį į argumentus, kuriuos jau išdėstė 3.3.2 dalyje.
3.8. Apeliantas A. P. nurodo, kad specialistės išvada pilna apimtimi, jos nepatikrinus ekspertiniu būdu, negali būti pripažinta tinkamu įrodymu byloje ir vertintina kritiškai, tačiau vien tai, kad specialistė analizavo ir lygino duomenis, gautus apklausus liudytojus A. G. ir J. M. bei kitus liudytojus, nesudaro pagrindo pateiktą išvadą vertinti kaip nepatikimą.
3.8.1. Pirmos instancijos teismas tiesiogiai apklausęs liudytojus ir išklausęs specialistės išvadą nenustatė aplinkybių, kurios leistų pateiktą specialisto išvadą vertinti kaip nepatikimą, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija. Dar kartą teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad specialistė neatliko liudytojų parodymų vertinimo, o tik vertino duomenis, gautus apklausus liudytojus ir teikė atitinkamas išvadas savo kompetencijos ribose, neišeinat už pateiktos užduoties ribų.
3.8.2. Šiuo aspektu teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju, nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-7-29-942/2016).
3.8.3. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta ūkinių operacijų fiksavimo tvarka ir momentas – pabrėžiama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios įstatymo nuostatos ir jų reikšmė aiškinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius parodo, kad šis nusikaltimas padaromas ne vykdant tam tikrą veiklą ar atliekant pavienius veiksmus, kurie yra tokios veiklos epizodai, o tik vėliau, kai kyla pareiga šiuos įvykius ar esamą padėtį užfiksuoti privalomoje tvarkyti buhalterinėje apskaitoje – neįtraukiant į ją tam tikrų faktų, kaip yra šiuo nagrinėjamu atveju. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
3.8.4. Taigi galima teigti ir tai, kad dažniausiai momentą, nuo kurio asmens veikla laikytina neteisėta, nulemia ne tiek apskaitos tvarkymo trūkumai (kurie savo ruožtu sudaro BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį), kiek tas mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą, šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje – būtent vedant tam tikrą „dvigubą“ buhalterinę apskaitą, kuomet neparodomos ir neįtraukiamos į apskaitą gautos pajamos arba vedant apskaitą, kuri nėra objektyvi ir teisinga.
4. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.