- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- TS-39-1122/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Nuteistasis
- M. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-87, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-336/2011 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-218-334/2011 M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. B. skirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi priimtas sprendimas pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Vokietijos Federacinės Respublikos Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį dėl M. B. bei Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu M. B. pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius paskirta ir suderinta su BK 6 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi subendrinta bausme ir M. B. paskirta galutinė subendrinta 10 metų 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis buvo pakeista, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių, kurios Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi subendrintos, neatliktos 4 metų 5 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies buvo pridėta neatlikta bausmės dalis – 2 metai – pagal Potsdamo apygardos teismo 2017 m. vasario 10 d. nuosprendį ir paskirta subendrinta 6 metų 5 mėnesių ir 12 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartis ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalis, kuria M. B. taikant BK 64 straipsnį buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nustatyta, suderinta su BK 178 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi, 24 straipsnio 6 dalimi, 180 straipsnio 3 dalimi, 300 straipsnio 2 dalimi 6 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. nuosprendžiu bei bausmėmis, subendrintomis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi, ir M. B. nustatyta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną (a. b. 1 d., b. l. 1–56).
Nuteistajam M. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugsėjo 16 d., o bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 16 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/2 paskirtos bausmės suėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. gegužės 28 d. – 3 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 59-87 ,,Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. B.“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam M. B., rekomenduojant nuteistajam dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Skunde nurodo, jog skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, Komisija neatsižvelgė ir išsamiai nevertino visumos reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui aplinkybių, netinkamai įvertino M. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai Komisijos teiginiams, šiuo metu yra visos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos lygtinai paleisti M. B. iš pataisos įstaigos.
Pažymi, jog M. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (lygtinio paleidimo terminas atlikus ½ bausmės suėjo 2019 m. rugsėjo 16 d.) ir pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistojo elgesys ir veiksmai, jo asmenybė rodo akivaizdžią jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teigia, kad Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, nepagrįstai nuvertino nuteistojo pastangas resocializuotis, neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir dėmesį nepagrįstai skyrė tik jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.
Pažymi, jog M. B. Vokietijoje teistas tik vieną kartą, kitus tris kartus jam paskirtos nuobaudos. Tai, patvirtina ir paskutinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis, kurioje buvo analizuojami jo teistumai Vokietijoje, bendrinant Potsdamo apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos teismų paskirtomis bausmėmis. Be to, priešingai skundžiamo Nutarimo teiginiams, savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis pripažįsta, prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus. Tai neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje M. B. savo neteisėtus veiksmus vertina kritiškai.
Šalies argumentai
Nurodo, kad priešingai skundžiamame Nutarime daromoms išvadoms, nuteistasis yra teigiamos nuostatos į darbą pataisos įstaigoje ir neatsisakytų dirbti, jeigu jam būtų pasiūlytas darbas. Be to, nors skundžiamame Nutarime nurodoma, kad nuteistasis kartą buvo pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas bei grąžintas į pataisos įstaigą tęsti laisvės atėmimo bausmę, tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog tai įvyko seniai, šis nuteistojo elgesys su šiuo metu atliekama bausme nėra susijęs, jis yra atlikęs visą anksčiau paskirtą bausmę, dėl tokio skundžiamame Nutarime nurodomo savo elgesio yra padaręs tinkamas išvadas ir daugiau neketina pažeisti lygtinio paleidimo sąlygų.
Pažymi ir tai, jog sprendžiant nuteistojo ekstradicijos klausimą, pats nuteistasis sutiko būti perduotas Lietuvai, kas sąlygojo greitesnį sprendimo priėmimą. Akivaizdu, kad jis savo gyvenimą, ateitį, socialinius ryšius sieja su Lietuvos Respublika, ir būtent šis jo elgesys rodo padarytas teigiamas išvadas po paskutinių nuosprendžių priėmimo. Savo veiksmais nuteistasis ne tik, kad nesiekė išvengti bausmės, bet ir siekė padėti teisėsaugos institucijoms greitai ir efektyviai įvykdyti teismų priimtus sprendimus, t. y. sutiko būti perduotas Lietuvai ir sutiko atlikti Lietuvos teismų nuosprendžiais paskirtas ir neatliktas bausmes. Tą patvirtina vykęs ekstradicijos ir nuteistojo perdavimo į Lietuvą procesas.
Pabrėžia ir tai, jog Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą iš esmės neatsižvelgė į daugybę nuteistąjį M. B. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, M. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Akivaizdžią M. B. pažangą pataisos namuose rodo ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis jokių nusižengimų nepadarė, drausmine tvarka už pataisos namų taisyklių pažeidimus nebuvo baustas. Priešingai, nuteistasis laikosi jam keliamų reikalavimų, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, pasižymi disciplinuotu elgesiu, nereiškia jokių nuostatų, palaikančių teisės pažeidimų vykdymą, ar negatyvų požiūrį į poreikį laikytis įstatymų bei nustatytų elgesio normų, nesilaiko kriminalinės subkultūros, yra motyvuotas savo elgesį keisti teigiama linkme. Už nepriekaištingą elgesį nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo ne kartą skatintas. Taip pat skunde pabrėžiama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką aiškiai mažina tinkamos nuteistojo gyvenimo sąlygos laisvėje, turima gyvenamoji vieta, tai, kad išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos ketina rūpintis sutuoktine, kuriai nustatytas 40 procentų neįgalumo lygis, o taip pat ir tai, jog nuteistasis sutinka, jog jam būtų taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Kaip nurodoma 2020 m. balandžio 17 d. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus rašte Nr. 3S-3342 „Dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo“, nuteistasis M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju vyks gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Pakartotinio nusikalstamumo riziką mažina ir aukšta nuteistojo darbinė motyvacija. Nuteistasis lavina darbinius įgūdžius, yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą bei kelias specialybes, o būtent: Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre yra įgijęs mūrininko bei plytelių klojėjo kvalifikaciją, taip pat aukštalipio kvalifikaciją. Dar daugiau, bausmės atlikimo metu nuteistasis tęsia mokslus Vilniaus mokymo centre, viduriniam išsilavinimui įgyti, 2020 m. birželio 2 d. baigė III gimnazijos klasę bei buvo perkeltas į paskutinę IV gimnazijos klasę. Nuteistojo teigiamą nuostatą į darbinę veiklą rodo ir tai, kad nuteistasis jau yra susiradęs konkrečią darbo vietą. Pastebėtina, jog paleistas iš laisvės atėmimo vietos M. B. planuoja dirbti UAB (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir nuteistojo pateikta šios įmonės direktorės L. G. 2020 m. balandžio 14 d. išduota pažymą dėl priėmimo į darbą. Kaip nurodoma minėtoje pažymoje, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja priimti į darbą akmens apdirbėjo pareigoms M. B., išėjusį iš įkalinimo įstaigos. Taigi, matyti, kad M. B. lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir turės darbą. Svarbu įvertinti bei atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis neturi jokių priklausomybių, nėra jokių duomenų apie nuteistojo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje.
Atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamos nuteistojo elgesio korekcijos pataisos namuose nepaneigia ir jam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų suma. Nors M. B. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, kaip pažymima ir teismų praktikoje, įvertinus tai, kad lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jis turės laikytis teismo nustatytų įpareigojimų bei koreguoti savo elgesį, tik būdamas ne izoliuotas nuo visuomenės, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-375-594/2020). Šioje vietoje pažymėtina, kad M. B. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką. Atkreiptinas dėmesys, jog M. B. lygtinio paleidimo terminas atlikus ½ bausmės suėjo dar 2019 m. rugsėjo 16 d., tačiau dėl teismų padarytų klaidų, bendrinant M. B. paskirtas bausmes, jam buvo apribota teisė su prašymu dėl lygtinio paleidimo kreiptis anksčiau, iš karto suėjus lygtinio paleidimo terminui. Akivaizdu, kad jeigu M. B. būtų anksčiau kreipęsis su prašymu dėl lygtinio paleidimo, jam būtų buvęs atliktas ir pirminis ir jau pakartotinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų suma būtų aiškiai mažesnė.
Pamini ir tai, kad 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje M. B. susižeidė sportuodamas Kybartų pataisos namuose, dėl ko patyrė akiduobės, skruostikaulių, nosies lūžius. Dėl šios traumos jam yra reikalinga sudėtinga veido kaukolės operacija, kurią nuteistasis gali atlikti tik būdamas laisvėje. Pastebėtina, kad prieš Lietuvoje paskelbiant karantiną dėl koronaviruso COVID-19 grėsmės, M. B. buvo nuvykęs į Kauno klinikas, lankėsi pas gydytoją Vaitkų, nuteistajam buvo atlikta kaukolės magnetinio rezonanso tomografija (MRT), aptarta ir nuteistajam reikalinga operacija. Tą patvirtina ir nuteistojo byloje esantys dokumentai.
Taigi, visos išdėstytos aplinkybės patvirtina esant nuteistojo M. B. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei šiuo atveju neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. išdėstytos aplinkybės patvirtina esant visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas taikyti lygtinį paleidimą M. B. Atsižvelgiant į skunde aptartas aplinkybes, pagrįstai konstatuotina, kad teigiamai M. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau nuteistąjį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Be to, akivaizdu, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai (b. l. 2–8).
Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos nutarimo nepateikė.
Kitų atsiliepimų negauta.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio BVK straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, minėtose BVK nuostatose įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, svarbu nustatyti tiek formaliuosius, tiek materialiuosius (nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę ir t. t.) lygtinio paleidimo pagrindus. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikytinas tik kaip išskirtinis paskatinimas, kai nuteistojo elgesys atliekant bausmę yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti esminius bausmės tikslus, bet tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį byloje Nr. 1S-117-579/2020).
Taigi, iš to darytina išvada, jog įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos specifiškumas pasireiškia tuo, kad šiuo atveju prognozuojamas asmens elgesys ateityje – atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. B. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad M. B. šiuo metu atlieka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi subendrintą galutinę 8 metų laisvės atėmimo bausmę už tyčinius nusikaltimus, o svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dieną neatlikta bausmės dalis buvo 3 metai ir 3 mėnesiai, 19 dienų t. y. nuteistasis faktiškai yra atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, laiku pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. 1 d., b. l. 57, 67–69).
Taip pat, susipažinus su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuotina, jog nuteistasis M. B. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą ,,Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2019 m. kovo 29 d. dalyvavo paskaitoje-diskusijoje „Smurtas. Kaip jo išvengti“, 2019 m. liepos 3 d. Marijampolės pataisos namuose M. B. įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Sugrįžimas“, 2019 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės pataisos namuose M. B. įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje, viduriniam išsilavinimui įgyti (kaip nurodė skunde, 2020 m. birželio 2 d. baigė III gimnazijos klasę bei buvo perkeltas į paskutinę IV gimnazijos klasę), 2019 m. gruodžio 12 d. nuteistasis savanoriškai sutiko dalyvauti jam pasiūlytoje intervencinėje priemonėje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo” programoje, aptartos dalyvavimo grupėje taisyklės, lūkesčiai bei motyvacija (a. b. 1 d., b. l. 58–66).
Taigi nuteistasis atitinka kai kurias BVK 157 straipsnio 1 dalyje, bei visas BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatytas lygtinio paleidimo formaliąsias sąlygas. Tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat yra numatyta dar viena formali sąlyga, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema ir (ar) turi būti padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, jog atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, 2020 m. gegužės 19 d. nustatyta vidutinė rizika – 92 taškai (statinių veiksnių taškai – 45, dinaminių – 47). Pažymėtina, jog bendras taškų skaičius artimas aukštai nusikalstamo elgesio rizikai (aukšta nuo 100 iki 168 taškų), pakankamai didelis dinaminių veiksnių taškų rodiklis, kurį gali koreguoti pats nuteistasis savo elgesiu, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog jis deda išties maksimalias pastangas įrodyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas nemano, jog šį nustatytą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodiklį (jo dydį) lėmė galimai teismų padarytos klaidos bendrinant M. B. paskirtas bausmes, apribojant jam teisę su prašymu dėl lygtinio paleidimo kreiptis anksčiau, iš karto suėjus lygtinio paleidimo terminui. Pažymėtina, jog šis rodiklis siejamas su paties nuteistojo padarytų teisės pažeidimų (nusikaltimų), teistumų skaičiumi, ankstesniais lygtinių paleidimų ir probacijos sąlygų laikymosi atvejais, darbinės patirties, pajamų įgijimo, lėšų tvarkymo, kaupimo, paskirstymo įgūdžių, gyvenimo būdo, ryšių, mąstymo, nuostatų ir panašiais kriterijais. Esant šioms aplinkybėms, šiuo atveju būtina vertinti tai, ar padaryta ir ar daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad būtų galima padaryti minėtą išvadą.
Vis dėlto, įvertinęs Vilniaus pataisos namų pateiktą medžiagą, ypač Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus parengtą 2020 m. gegužės 22 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-69 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgus ir į kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo M. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra itin didelė ir šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog viena vertus, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę stengiasi laikytis jam keliamų reikalavimų, pasižymi pakankamai disciplinuotu elgesiu, nebaustas. Bausmės atlikimo metu M. B. du kartus skatintas už gerą elgesį būryje, pozityvaus užimtumo programos ,,Pilietiškumo ugdymo kelias“ pabaigimą ir aktyvų dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje ,,Sugrįžimas“. Taip pat nuteistasis su buvusia žmona R. B. turi susilaukęs sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), su sūnumi bendrauja telefonu, tačiau šiuo metu nedirba, pajamų negauna, todėl materialiai sūnaus remti negali, nors domisi sūnaus sveikata ir vystymusi. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, nuteistasis turi galimybę gyventi pasirinktu adresu – pas buvusią žmoną R. B. (duomenys neskelbtini), kuriame Probacijos tarnybos darbuotojų sprendimu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Be to, nuteistasis pateikė ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorės 2020 m. balandžio 14 d. pažymą, kad ši bendrovė įsipareigoja priimti į darbą akmens apdirbėjo pareigoms M. B., išėjusį iš įkalinimo įstaigos. Nuteistasis yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą, Kauno Petrašiūnų darbo rinko mokymo centre įgijo mūrininko bei plytelių klojėjo kvalifikacijas, taip pat mokėsi pagal darbininkų, dirbančių aukštalipio darbus, krovinių kabinėtojų programas ir 2007 m. liepos 12 d. jam buvo suteikta teisė dirbti aukštalipio, 2007 m. liepos 19 d. – krovinių kabinėtojo darbus, o bausmės atlikimo metu tęsia mokslus Vilniaus mokymo centro III B gimnazijos klasėje, viduriniam išsilavinimui įgyti (kaip nurodė skunde, 2020 m. birželio 2 d. baigė III gimnazijos klasę bei buvo perkeltas į paskutinę IV gimnazijos klasę). Pats M. B. teigė, kad jis neatsisakytų dirbti pataisos namuose, jei jam būtų pasiūlytas darbas. Taip pat M. B. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (buvusia sutuoktine, sūnumi, broliu), stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, struktūruotoje aplinkoje vykdyti jam keliamus reikalavimus, nėra duomenų apie jo piktnaudžiavimą alkoholiu ar psichiką veikiančiomis medžiagomis, nuteistasis neišreiškia nuostatų, bendrai palaikančių teisės pažeidimų vykdymą, ar negatyvų požiūrį į poreikį laikytis įstatymų bei nustatytų elgesio normų, stengiasi laikytis jam keliamų reikalavimų, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažymėtina, kad šias aplinkybes, priešingai nei teigia skunde nuteistasis, Komisija, priimdama skundžiamą Nutarimą, aprašė bei įvertino.
Teismas taip pat neabejotinai vertina ir laiko svarbiais paminėtus nuteistojo M. B. elgesio teigiamus pokyčius, tačiau kartu pažymi, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o dalyvavimas užimtumo programose, turimi socialiniai ryšiai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekste, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Išvardytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, vis dėlto, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. M. B. ankščiau teistas 4 kartus Lietuvoje, taip pat teistas Vokietijoje. M. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 17 metų amžiaus, kuomet 1999 m. balandžio 9 d. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės. Tokio paties amžiaus buvo nuteistas pirmą kartą. 2011 m. balandžio 18 d. ir 2011 m. liepos 18 d. teismo nuosprendžiuose M. B. kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino. Interviu metu, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, savo kaltės taip pat nepripažįsta. Atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pastebima, kad jo nusikalstamam elgesiui yra būdingas turtinių nusikaltimų modelis (iš esmės visais atvejais nuteistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms). M. B. kartą buvo taikomas lygtinis paleidimas, kurio atlikimo sąlygas jis pažeidė ir dėl to 2007 m. lapkričio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, buvo grąžintas atgal į pataisos namus atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės dalies. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendyje pripažintas recidyvistu (BK 27 str.), šiame nuosprendyje nurodyta, kad išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, priešingai, teismą klaidino. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog, vertindamas savo nusikalstamą elgesį, nuteistasis pripažįsta, kad pagrindinė jo neteisėtų veiksmų motyvacija buvo susijusi su siekiu įgyti finansinę naudą, jis pažymi, kad turėjo finansinių sunkumų, todėl ieškodavo kuo įvairiausių būdų, kaip užsidirbti papildomų pajamų bei užsitikrinti materialinę gerovę. Todėl nuteistasis laisvėje vengė save realizuoti nuosekliose, socialiai atsakingose, priimtinose srityse, ir jau pakankamai jauname amžiuje (17 m.) susilaukė teisėsaugos pareigūnų dėmesio. M. B. savo tokį ankstyvą nusikalstamą elgesį aiškina sunkumais šeimoje, dėl ko orientavosi į santykius su draugais, siekdamas kuo daugiau laiko praleisti už namų ribų, o kadangi nuteistojo pažįstamų ratas nevengdavo veikti nusikalstamai, M. B. taip pat perėmė tokio elgesio modelius. Taigi, nuteistasis net ir tolesnėje savo gyvenimo eigoje negebėjo atsirinkti tinkamo bendravimo rato, dėl ko įsiveldavo į nusikalstamas situacijas ir suaugusiame amžiuje. Anot nuteistojo, jis suvokdavo, kad daro negerai, tačiau į tai nekreipdavo dėmesio, kadangi jis vykdomuose nusikaltimuose įžvelgdavo tik minimalią savo galimą atsakomybę, todėl tikėdavosi, kad jis gali išvengti nuteisimo. Net ir šiuo metu M. B. išlieka įsitikinęs, kad jis atsitiktinai atsidurdavo ne toje vietoje ir ne tuo laiku, dėl ko be kaltės (ar tik itin minimalios kaltės) būdavo apkaltinamas nepadarytais nusikaltimais. Taip pat pažymėtina, jog, priešingai nei teigiama skunde, M. B. nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis perduodant jį Lietuvai, kadangi nepasibaigus baudžiamosios bylos teisminiam nagrinėjimui išvyko į Vokietiją, kur dirbo, nesudarydamas darbinių sutarčių, neįteisinęs savo veiklos, nes baiminosi, kad bus sulaikytas dėl padarytų nusikaltimų Lietuvoje. Tuo pačiu, jis nusikaltimus toliau vykdė ir Vokietijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartyje minima, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2012 m. rugpjūčio 21 d. išdavė Europos arešto orderį, prašydama perduoti M. B. apkaltinamaisiais nuosprendžiais nustatytai bausmei atlikti, tačiau M. B. dėl kitų nusikaltimų padarymo 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Apibendrinant ir vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, galima teigti, kad M. B. pasikartojantis nusikalstamas elgesys, ryšių palaikymas su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, orientavimasis į galimą finansinę naudą bei vengimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir siekti teisėto pragyvenimo šaltinio, yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai. Taigi, M. B. pasirinktas gyvenimo stilius bei bendravimo ratas yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu.
Taigi nepaisant jam išreikšto pasitikėjimo, taikant jo padėtį palengvinančias įstatymų nuostatas (bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą) M. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas tik patvirtina, jog nuteistasis savo elgesio nepakeitė, teigiamų išvadų nepadarė, nerodė pastangų gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino. M. B. teistumų skaičius, amžius pirmojo teistumo metu ((duomenys neskelbtini) m.), nusikalstamų veikų pobūdis, praeityje pažeistos probacijos sąlygos, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardytos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę (kaip nurodoma skunde – tai buvo seniai, šis nuteistojo elgesys su šiuo metu atliekama bausme nėra susijęs, jis yra atlikęs visą anksčiau paskirtą bausmę, dėl tokio savo elgesio nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas ir daugiau neketina pažeisti lygtinio paleidimo sąlygų) ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vertinant nuteistojo darbinę motyvaciją, pažymėtina, jog, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, M. B. iki nuteisimo nedirbo, nors buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Įgijęs profesinį išsilavinimą, atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, M. B. išvyko dirbti į Vokietiją, kur vertėsi juridiškai neįteisinta prekyba, t. y. pirkdavo Vokietijos turguose automobilių detales, kurias siųsdavo pardavimui į Lietuvą. Taip dirbo apie 6 metus, kol jį suėmė Vokietijoje. Pokalbio metu paminėjo, kad jis praeityje taip pat atlikdavo ir kitokius atsitiktinius darbus, nesudarydamas darbinių sutarčių. Anot nuteistojo, jis turi sukaupęs tik apie vienerius metus legalios darbinės patirties. Atvykęs į pataisos įstaigą, nuteistasis įsidarbinti nebandė. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad M. B. stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties laisvėje. Nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek ir pataisos įstaigose nebuvo nuosekli. M. B. pateikė tik jo įdarbinimo laisvėje galimybę formaliai patvirtinantį dokumentą, nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog ankstesni finansiniai sunkumai ir lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, gali būti siejama su M. B. nusikalstamo elgesio raiška, todėl, siekiant valdyti galimą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbus nuteistojo nuoseklaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas. Juo labiau, pažymėtina, kad teismo nuosprendžiais civiliniai ieškiniai yra tenkinti ir iš M. B. priteistas tam tikro dydžio žalos atlyginimas, o pats M. B. teigė, kad su antstoliais yra sudaręs sutartį, kad priteistas sumas padengs, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti, t. y. skolų dar nėra pradėjęs dengti ir šiuo metu tam pastangų nededa.
Vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, taip pat kalbant apie M. B. emocinę gerovę, mąstymą, elgesį ir nuostatas, pastebima, jog nuteistasis stokoja savikritiškumo, jam yra būdingas vienpusiškas situacijų vertinimas, polinkis atsakomybę už savo nesėkmes bei klaidas perkelti aplinkybėms bei susiklosčiusioms situacijoms, tokiu būdu minimizuodamas savo negatyvų vaidmenį netinkamuose poelgiuose, todėl siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio raišką ateityje yra svarbu lavinti nuteistojo savęs pažinimo įgūdžius, skatinant objektyvų ir savikritišką požiūrį į save bei savo elgesį. Taip pat pažymima, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys taip pat yra labiau siejamas su polinkiu veikti tikslingai bei orientuojantis į sąlygų, galinčių padėti patenkinti asmeninius poreikius kūrimą – galimą finansinę naudą. M. B. kategoriškai neigia tiek įvykdęs paskutinį savo nusikaltimą Lietuvoje, tiek ir įsitraukęs į nusikalstamas veikas Vokietijoje. Nuteistasis pripažįsta, kad jis savo daugelio nusikaltimų neplanavo ir dažniausiai tapdavo „aplinkos vykdomų nusikaltimų auka”, buvo nepelnytai nuteisiamas, kadangi pilnai neįvertino savo ryšių su ankstesniais pažįstamais ir draugais galimų tolesnių pasekmių. Nepaisant nuteistojo paaiškinimų, atkreipiamas dėmesys, kad M. B. kartojo savo ankstesnius elgesio modelius bei nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, jo elgesio teigiama dinamika laisvėje nebuvo stebima. Nuteistasis šiuo metu išskiria tam tikras problemines sritis savo gyvenime (pvz., bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas ir pan.). Nors šiuo metu galima įžvelgti tam tikras nuteistojo pastangas, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad ankstesnė nuteistojo patirtis patvirtina tai, kad M. B. stokoja konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių (pvz., siekdamas finansinės naudos, vykdė nusikalstamas veikas; vengdamas galimo įkalinimo, jis išvyksta į Vokietiją; norėdamas išvengti galimo sulaikymo, naudojasi padirbtais dokumentais ir pan.). Analizuojant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus pastebima, kad M. B., atsižvelgiant į jo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, labiau koncentruojasi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, tikslų siekimą, o ne objektyvias pasekmes bei galimą žalą. Taigi nuteistojo nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą ir tikslų įgyvendinimą, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Galiausiai pabrėžiama, jog nuteistasis savo nusikalstamo elgesio atžvilgiu išlieka paviršutiniškas, ieškantis tokio savo elgesio pateisinančių priežasčių, minimizuojantis jų pavojingumą. Atkreipiamas dėmesys, kad jo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai bei sąlyginai ilgą laiko tarpą bei nepaisant sukeltų padarinių jam pačiam, jis negebėjo savo asmeninių tikslų užsitikrinti teisėtais būdais ir priemonėmis (pvz., pakartotinai vykdė vagystes, naudojosi suklastotais dokumentais ir pan.). Tokia nuteistojo kriminalinė patirtis, vadovaujantis Socialinio tyrimo išvada, suponuoja prielaidas, kad M. B. nepakankami geba laikytis įstatymų normų bei gerbti kitų visuomenės narių turtines teises. Nuteistasis deklaruoja kriminalinės subkultūros nuostatas netoleruojantį požiūrį, tačiau savęs neišskiria iš dabartinės socialinės aplinkos bei prisitaiko prie jos. Taigi M. B. elgesys laisvėje – pakartotinai vykdyti nusikaltimai, didelis teistumų skaičius, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, šie nuteistojo nuostatų ypatumai gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška.
Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, stebimi teigiami nuteistojo M. B. elgesio, gebėjimo priimti ir laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei įsitraukimo į resocializacijos procesą pokyčiai, darbo vietos laisvėje patvirtinimas ir pan., yra nepakankami ir vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs Socialinio tyrimo išvadoje įvardytas problemines sritis, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius kitus veiksnius, susijusius ir su ankstesniais teistumais bei parodytu valstybės pasitikėjimu juo, kurio jis nepateisino, teismas sprendžia, kad M. B. negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Taigi, visa tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 59-87 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam M. B.“ atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.