- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 1S-375-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00133-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- V. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. J. (toliau – V. J.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo V. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą ir 3 punktą, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. balandžio 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. balandžio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Komisijos nutarime padarytos išvados dėl nuteistojo pažangos paneigia apylinkės teismo nutartyje nurodytus argumentus, kad ši pažanga dar yra nepakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nors teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodo, kad iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 16 balų pagal OASys dar didelė dalis, net 14 balų, yra dinaminiai, kurie dar gali mažėti, tačiau baudžiamajame įstatyme nėra tokios nuostatos, kurioje būtų apibrėžta, kokia konkreti dinaminių svertinių taškų suma turi būti nustatyta, esant žemai pakartotinio elgesio rizikai, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Pažymima, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 25 balų iki 16 balų. Nuteistojo vertinimu jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai akcentuoja tai, kad nuteistajam vis dar nustatomas vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – mąstymas ir elgesys. Tačiau, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti kilusias problemas socialiai priimtinais būdais. Nuteistasis supranta atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas susiklosčiusias aplinkybes spręsti, priimdamas sprendimus linkęs įvertinti situaciją bei prognozuoti galimus padarinius. Visos šios aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo mąstymas atliekant laisvės atėmimo bausmę yra pakitęs teigiama linkme. Tuo tarpu skundžiama apylinkės teismo nutartis yra priimta neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjus pateiktą medžiagą. Teismas tinkamai neįvertino, kad nuteistasis per visą ilgą bausmės atlikimo laiką (10 metų) nei karto nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, 9 kartus skatintas, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio elgesio rizika sumažėjo, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, jo nepateisina, nesusijęs su kriminaline subkultūra, yra motyvuotas savo elgesį keisti teigiama linkme. Apylinkės teismas nepagrįstai nuvertino visas nuteistojo pastangas resocializuotis ir į pirmą vietą iškėlė jo padarytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.1. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo V. J. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, išskiriamam kriminogeniniam veiksniui bei nustatytam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių svertinių taškų skaičiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su sumažėjusia apelianto rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių V. J. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas bei pobūdis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
7. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad V. J. praeityje neteistas, laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiuo metu jis jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį (likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio datai (2020 m. kovo 2 d.) – 1 metai 1 mėnuo 26 dienos), kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl sprendžiant V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad V. J. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nors 2020 m. vasario 13 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, šioje V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išskiriamas vienas jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti rizikos veiksnys (mąstymas ir elgesys), tačiau nuteistojo artimi ir glaudūs ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, pakankamas atsparumas stresui ir gana aukštas pasitikėjimo savimi lygis, neigiamas savo kriminalinio elgesio vertinimas, gebėjimas laikytis apribojimų ir motyvacija keisti elgesį, įžvalga apie problemas ir pastangos jas spręsti, tinkami problemų sprendimo įgūdžiai, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad aptariamas kriminogeninis veiksnys šiuo metu yra pakankamai pakitęs ir nelems pakartotinio nusikalstamumo. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad nors nusikaltimas, už kurio padarymą V. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra susijęs su smurto panaudojimu mažamečio asmens atžvilgiu, tačiau pataisos namuose smurtinio pobūdžio veiksmai pastebėti nebuvo, nuteistasis nepalaiko smurtinio elgesio naudojimo, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti kilusias problemas socialiai priimtinais būdais, pataisos namuose nesivelia į konfliktines situacijas. Visi šie duomenys, suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo elgesį pataisos namuose nuteistasis koreguoja tinkamai, todėl netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos remiantis vien tik šiuo veiksniu, teisinio pagrindo nėra.
9. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis pripažįsta, prisiima atsakomybę už neteisėtus veiksmus, kas visumoje neabejotinai labiau teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje V. J. tiek savo neteisėtus veiksmus, tiek ir jų pasekmėje atsiradusius padarinius vertina kritiškai. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamumui, tačiau ir šį jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintį paskatinti veiksnį, būdamas pataisos namuose, V. J. vėlgi koregavo išimtinai teigiama linkme. Bylos duomenimis, per bausmės atlikimo laiką vartojant alkoholinius gėrimus, jų surogatus, narkotines, psichotropines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas V. J. pastebėtas nebuvo.
10. Išvadą, jog išėjęs į laisvę V. J. laikysis įstatymų, sustiprina ir pakitęs jo mąstymas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad šiuo metu V. J. nelinkęs veltis į konfliktines situacijas, gailisi dėl praeities klaidų, jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai, sugeba kontroliuoti savo elgesį, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti iškilusias problemas socialiai priimtinais būdais, priimdamas sprendimus linkęs įvertinti situaciją bei prognozuoti galimus padarinius, supranta atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas susiklosčiusias problemas spręsti, nėra duomenų, kad jis vadovautųsi nuteistųjų subkultūros elementais, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima, geba formuoti pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais, supranta poreikį laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų, palaiko artimus ryšius su motina ir trimis savo vaikais. Šių duomenų visuma skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog V. J. tinkamai analizuoja savo praeitį, joje padarytas klaidas, geba atskirti savo problemines sritis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistasis ėmėsi visų įmanomų veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.
11. Pritariant V. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad laisvėje nuteistasis yra įgijęs mūrininko specialybę, iki įkalinimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paralono pjovėju. Atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą - nuo 2014 m. balandžio 4 d. dirbo valytojo pareigose, nuo 2017 m. balandžio 24 d. dirba Valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ skalbyklos darbininko pareigose, darbinę veiklą tęsia iki šiol, paleistas į laisvę dėl darbo ketina kreiptis į Užimtumo tarnybą, kas neabejotinai rodo itin teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kas neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį nuteistasis leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Tinkamos nuteistojo elgesio korekcijos pataisos namuose nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo akcentuojama V. J. nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų suma, t. y. iš 16 balų pagal OASys 14 balų yra dinaminiai, kurie dar gali sumažėti. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visą bausmės atlikimo laiką nuosekliai mažėja, sumažėjo nuo 25 balų iki 16 balų, po paskutinio vertinimo, atlikto 2019 m. spalio 17 d., sumažėjo 3 balais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. deda pakankamas pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nors V. J. nustatomų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų suma yra nemaža, tačiau įvertinus tai, kad lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jis turės laikytis teismo nustatytų įpareigojimų bei koreguoti savo elgesį, tik būdamas ne izoliuotas nuo visuomenės, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką V. J. už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo tik skatinamas (9 kartus, paskutinis paskatintas gautas 2020 m. vasario 25 d.), nei karto nėra pažeidęs pataisos įstaigos taisyklių ir režimo reikalavimų, nuo 2019 m. liepos 17 d. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, kas leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai teigiama linkme.
13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai V. J. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
14. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo V. J. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2020 m. kovo 2 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistojo atžvilgiu nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje 2020 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.
V. J. (gim. 1974 m. gruodžio 3 d.), vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 9 ir 10 punktais, paskirti pareigas:
- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti (įsidarbinti) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.