Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-393-753/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-20Šiaulių apygardos teismas
  2. T-2065-548/2018Nutartis · 2018-10-11Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-11-08Kauno apygardos teismas
  4. T-393-753/2019Nutartis · 2019-03-06Kauno apylinkės teismas
  5. T-2283-946/2019Nutartis · 2019-12-05Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
T-393-753/2019
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00133-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Byla Nr. T-393-753/2019
Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00133-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 6 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 25 d. priimtu nutarimu Nr. 93-17 nutarta taikyti nuteistajam V. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 2 mėn. 29 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. sausio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, keturis kartus skatintas, dirba, iš darbo užmokesčio moka išlaikymą vaikams, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. J. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, paskirta 11 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 23 d., pabaiga – 2021 m. balandžio 23 d.

Anksčiau neteistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. A. atsiliepimas į Komisijos nutarimą, kuriame nurodyta, kad prokuratūra, išnagrinėjusi minėtą nutarimą bei prie jo esančią medžiagą, nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, nes byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą bei atitinkamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Prokuratūros vertinimu, atliktos ir neatliktos bausmės dalių santykis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, keturis kartus skatintas, dirba, iš darbo užmokesčio moka išlaikymą vaikams, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau kartu pažymi, jog V. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką V. J. nustatyta žema – 24 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 2 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Pažymėtina, kad nuo paskutiniojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2018 m. rugpjūčio 17 d., jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išliko tokia pati – 24 balai. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas; linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai, pateisinti savo veiksmus.

Teismas taip pat vertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su žmona metu nužudė savo mažametį vaiką) ir nors ši aplinkybė jau buvo įvertinta nuosprendžiu nuteistajam skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ji taip pat neturi būti sumenkinama. Nuteistasis teigia esantis ramaus būdo, nelinkęs veltis į konfliktines situacijas, tačiau nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika – tyčinis mažamečio vaiko nužudymas konflikto su žmona metu, kas paneigia nuteistojo minėtas būdo savybes ir rodo, kad nuteistasis neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių. Likusi neatlikta bausmės dalis – gana didelė (2 m. 2 mėn. 29 d.).

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu V. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 93-17.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 ir 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2019 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 93-17 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė