- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2-20370-637/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21902-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- A. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1968,68 Eur negrąžintos kredito dalies, 118,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2025 m. vasario 4 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 40,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.), 14 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 24 d.), už negrąžintą kredito dalį pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 481,31 Eur sumos, 11,36 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Per teismo nustatytą terminą atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškiniu, tačiau pareiškė, jog norėtų sudaryti taikos sutartį. Priėmus atsakovo atsiliepimą, atsakovas informuotas, kad kreiptųsi į ieškovę dėl taikos sutarties sąlygų suderinimo.
Per teismo nustatytą terminą negauta jokia informacija dėl taikos sutarties, todėl teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti nurodyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio bylos nagrinėjimo ypatumus, ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį šalims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Bylos šalys prašymo surengti žodinį bylos nagrinėjimą neišreiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. liepos 24 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K670438158 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2000 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 623,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 14,00 proc.), 393,47 Eur tarpininkavimo mokesčio. Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovas laiku nemokėjo ieškovei įmokų pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką, todėl ieškovė siuntė atsakovui raginimus ir pranešimą, kuriais prašė jos sumokėti pradelstas įmokas, tačiau atsakovas į raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl ieškovė 2025 m. sausio 29 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2025 m. vasario 4 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas skolą sumokėjo.
Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo palūkanų priteisimo
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, t. y. buvo suteiktas kreditas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudarytos sutartys jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis) ir šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. laiku nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti Sutartimi nustatytas įmokas. Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovas savo prievolės grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai neįvykdė, atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Byloje esantys duomenys patvirtina prievolės nevykdymo faktą, todėl atsakovas laikomas pažeidęs prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimo dalis, kaip pagrįsta, tenkintina, iš atsakovo priteistina 1968,68 Eur negrąžintos kredito, 118,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.) (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas kaip 14 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2028 m. liepos 24 d.), už negrąžintą kredito dalį pagal vartojimo kredito sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 481,31 Eur sumos.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Taigi paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad kreditorius už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl jo neteisėtų veiksmų nutraukęs vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavusi nei dalies paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 14 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog kreditoriaus/ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Dėl (CK 6.247 straipsnio) atsakovo neteisėto neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) nevykdant prievolių pagal Sutartį ieškovė patyrė nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Sutartį.
Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Kreditoriui nutraukus sutartį, abi šalys tapo atleistos nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Liko galioti tik ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančias sutarties sąlygos ir kitos sutarties sąlygos, jeigu jos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.
Sutartis negali būti tinkamai įvykdyta po jos nutraukimo. Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, kaip asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (sutarties nevykdymą) kreditorės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms šių negautų pajamų dydis negali būti priklausomas nuo faktinių aplinkybių (faktinio paskolos grąžinimo momento), kurios yra teisiškai reikšmingos ir sukuria atitinkamas teisines pasekmes tik tebesitęsiant vartojimo kredito teisiniams santykiams, kurie, kaip minėta, šios bylos kontekste yra pasibaigę (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-165-340/2024; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-216-1042/2024).
Pagal Sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 48 mėnesių terminą, t. y. iki 2028 m. liepos 24 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas – palūkanas, kurių metinė norma 14 proc. – iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas tinkamai Sutarties sąlygų nevykdė, kreditorius nuo 2025 m. vasario 4 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Šiuo atveju formaliai nustatyta, kad Sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis šalių sudarytos Sutarties nuostatomis, galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 481,31 Eur negautos pajamos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. liepos 24 d.).
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 40,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.). Į šį tarpininkavimo mokesčio dydį įeina nesumokėtas tarpininkavimo mokestis iki Sutarties nutraukimo 2025 m. vasario 4 d. Iš šalių sudarytos Sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio (apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.3 papunktyje nustatyta tvarka). Ši suma kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 40,99 Eur tarpininkavimo mokestis (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl delspinigių priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 11,36 Eur delspinigių. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį, Bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas grindžiamas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, CK 6.261 straipsnio nuostatomis bei remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistini 11,36 Eur delspinigiai.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 59 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidos patirtos už procesinių dokumentų parengimą, iš viso 180 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,93 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. B. 1968,68 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 68 ct) negrąžintos kredito dalies, 118,56 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 56 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2025 m. vasario 4 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 40,99 Eur (keturiasdešimt eurų 99 ct) tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.), 481,31 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 31 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. vasario 4 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. liepos 24 d.), 11,36 Eur (vienuolika eurų 36 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2620,90 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų 90 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.