Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno r., aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

N. A. 2020 m. spalio 16 d. apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), Kauno r., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0275, nustatytas 2,05 promilių neblaivumas

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji N. A., teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jausdamasi blogai, dėl galvos skausmo ir pakilusio kraujo spaudimo iš tuometinės darbovietės išėjo ankščiau. Įsėdusi į jai priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame pasėdėjo, tačiau kadangi galvos skausmas nepraėjo važiuodama namo parduotuvėje įsigijo 200 g degtinės, kurią ketino išgerti namuose, tačiau namus pravažiavusi nuvyko į mišką (duomenys neskelbtini), esantį už 9 km. Išgėrusi dalį degtinės pasivaikščiojo miške, o grįžusi į automobilį išgėrė likusią degtinę ir apie 18.05 val. automobiliu grįžo namo. Kaltinamosios teigimu, eismas buvo nemažas, tačiau manė, jog automobilį vairuoja tinkamai, apsvaigusi nuo alkoholio nesijautė. Grįžus į namus išgėrė ketanovo tabletę, užsigerdama vandeniu, tačiau netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos matė prie namų važiuojančius iš paskos, ir lauke jai buvo alkotesteriu patikrintas blaivumas, po ko automobilis konfiskuotas. Dėl savo veiksmų labai gailisi, pripažino, jog buvo bausta administracine tvarka už greičio viršijimą bei vairavimą apsvaigus, tačiau tai buvo prieš 8 metus o po šio įvykio alkoholio atsisakė. Automobilio vertė yra apie 900,00 – 1 000,00 eurų.

Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja A. R. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad žino, jog kaltinamoji turi sveikatos problemų, geria gydytojo paskirtus vaistus ir kartais dėl patiriamų skausmų negali judėti. Su kaltinamąja dirbo vienoje mokykloje, ją pažįsta apie 10 metų ir šiuo metu gyvena kartu, kadangi pastaroji išsiskyrė su vyru dėl smurto. Žino, jog kaltinamoji įvykio dieną jautėsi blogai, o vėliau matė atvykusius policijos pareigūnus, kurie patikrino kaltinamosios girtumą. Paaiškino, kad su N. A. apie įvykį kalbėjo kitą dieną ir kaltinamoji pasipasakojo, kad darbe pasijuto blogai. A. R. teigimu, kaltinamoji yra atsakinga vairuotoja, nepiktnaudžiauja alkoholiu, darbe nuolatos būdavo pasiruošusi visiems padėti ir šiuo metu gyvendamos kartu viena kitai padeda ir A. R. ja pasitiki, todėl sutinka laiduoti už kaltinamąją N. A..

Išvada dėl N. A. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas Erikas Skromovas, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 16 d., dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyr. patrulio pareigose, kartu su vyr. patruliu Albertu Džeiranašvili, apie 18.55 val., gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) pusės, pagrindiniu keliu link Kauno važiuoja automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, o vėliau informavo, kad automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), Kauno r. Liudytojas teigė, kad nurodytu adresu atvyko praėjus ne daugiau kaip dvejoms minutėms, kur pranešėjai nurodė, kad automobilis „Peugeot 307“ išvažiavo iš kažkokio keliuko netoli (duomenys neskelbtini) ir pasuko link Kauno, tačiau įtartinai manevravo, todėl vienas iš pranešėjų paskambino į bendrąjį pagalbos centrą pranešti apie įvykį ir sekė minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur jis sustojo, o vairuotojas išlipo. Pranešėjai pro namo langus puikiai matė, kai vairuotojas įėjo į virtuvę ir įsipylęs vandens iš čiaupo ėmė gerti vandenį, tačiau su savimi alkoholio neturėjo, nieko rankose nesinešė. E. Skromovas, kartu su kolega užėjo į namo vidų, kur rado pranešėjų nurodytais drabužiais apsirengusią N. A., kuri virtuvėje, prie vandens čiaupo, gėrė vandenį. Bendraudamas su moterimi nepastebėjo, kad šalia jos būtų alkoholio, tačiau ji buvo akivaizdžiai neblaivi, svirduliavo į šonus, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl po 15 minučių alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0275, 19.17 val. jai buvo nustatytas 2.36 promilių girtumas, o 19,42 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,09 promilių girtumo laipsnis (b. l. 42–45).

Liudytojas N. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 16 d. apie 18.50 val., važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjo lengvąjį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris eismo juostoje važinėjo iš kairės į dešinę, nedegė galinis gabarito žibintas, nebuvo apšviestas galinis valstybinis numeris, todėl kilo įtarimas, kad šios transporto priemonės vairuotojas gali būti neblaivus. Pranešus apie tai bendrajam pagalbos centrui sekė minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo, kad iš automobilio išlipo vidutinio ūgio moteris, apsirengusi mėlyna striuke, trumpais tamsiais plaukais ir nuėjusi į namą gėrė vandenį, ką liudytojas matė pro langą. Atvykę policijos pareigūnai patikrino moters blaivumą ir ją sulaikė (b. l. 39).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. spalio 16 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur apžiūrėtas automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–36).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio 2020 m. spalio 16 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad N. A. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius – 19.17 val. alkotesteriu „Alcotest 7510,“ nustatytas 2,36 promilių girtumas, o 19.42 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,09 promilių girtumas (b. l. 57).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini) savininkas yra N. A. (b. l. 50).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Peugeot 307 SW 1.6“ 2003 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1 330,00 eurų (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas N. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jai alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji N. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 promilės etilo alkoholio), 2020 m. spalio 16 d., vakaro metu, apie 19.10 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, iki kol jai grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Be kaltinamosios prisipažinimo apie tai, kad, dėl pablogėjusios sveikatos įsigijusi 200 g degtinės ir jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvykusi į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), už 9 kilometrų nuo jos gyvenamosios vietos, išgėrė dalį alkoholinio gėrimo – degtinės, o pasivaikščiojusi miške ir grįžus į automobilį išgėrė likusį alkoholį, tačiau nesijausdama apsvaigusi nuo alkoholio važiavo į namus ir matė iš paskos atvažiuojančią mašiną, po ko buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kas patvirtinta nuosekliais liudytojų N. S. ir E. Skromovo parodymais apie tai, kad N. S. kelyje nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pastebėjęs automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, kaip vėliau paaiškėjo, eismo juostoje iš kairės į dešinę, vairavo kaltinamoji ir dėl to, kad nedegė galinis gabarito žibintas, nebuvo apšviestas galinis valstybinis numeris, pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją bendrajam pagalbos centrui ir sekė minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur atvykę policijos pareigūnai kaltinamajai alkotesteriu nustatė vidutinį girtumo laipsnį, kas patvirtinta įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolo ir neblaivumo nustatymo akto, kurie patvirtina, jog įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), Kauno r., kaltinamajai nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius – 19.17 val. alkotesteriu „Alcotest 7510,“ nustatytas 2,36 promilių girtumas, o 19.42 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 2,09 promilių girtumas, o taip pat N. A. kaltę visiškai patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti N. A. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamoji N. A., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jai nustatytas mažiausias 2,09 promilių girtumas), suvokdama savo veiksmus sėdo už jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Peugeot 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir jį vairavo Kauno rajono gyvenvietėje iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikyta policijos pareigūnų, į įvykio vietą atvykusių pagal gautą pranešimą dėl neblaivaus vairuotojo.

Kaltinamoji pripažino, kad prieš sėsdama už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad N. A. suprato savo veiksmų pavojingumą. N. A. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog ji nepaisydama stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdus į automobilį pradėjo juo važiuoti, dėl ko buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie į įvykio vietą atvyko apie tai pranešus kaltinamajai iš paskos važiavusiam pranešėjui ir buvo sulaikyta. Tokiais savo veiksmais, kaltinamoji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl N. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamosios N. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas pateikė prašymą, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlyta laiduotoja A. R., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamosios gynėjas palaikydamas prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sutiko su jo sąlygomis.

Laiduotoja A. R. sutinka laiduoti už kaltinamąją N. A., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, yra pensijinio amžiaus, o iki tol dirbo Kauno rajono (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir buvusios darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai. A. R. dirbo kartu su kaltinamąja ir yra artima jos draugė, šiuo metu gyvena kartu su N. A., todėl jų santykiai yra artimi, gerai sutaria ir kaltinamoji jai pasipasakoja, jos patarimų klauso, po įvykio su kaltinamąja kalbėjosi, ji labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą, pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką N. A., dėl to už ją laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad A. R. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. A. R. neteista, administracine tvarka nebausta, nors yra pensijinio amžiaus, tačiau iki tol ėjo atsakingas pareigas ugdymo įstaigoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamosios ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, tarpusavyje pažįstamos kaip buvusios bendradarbės jau dešimt metų ir gyvena kartu, viena kitai padėdamos. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamąja, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamosios N. A. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastaroji visiškai pripažino pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, jos veiksmais turtinė žala nepadaryta, ji anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteista (b. l. 74), tačiau yra bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 76–77), nėra įrašyta psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 78, 79), o laiduotoja A. R. sutinka laiduoti už kaltinamąją, galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją pagal laidavimą A. R. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ji buvo bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nustatytinas 2 (dviejų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir N. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamoji faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo laipsnio (2,05 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamoji praeityje neteista, tačiau bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus o taip pat ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 76–77, 112), jos veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdama apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydama vairavo transporto priemonę, tuo sukeldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė N. A. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad N. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti N. A. veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei, nors turtinės žalos ir nepadarė. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos N. A. pripažino visiškai, yra teisiama pirmą kartą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad toks kaltinamosios elgesys nebuvo vienkartinis, kaip tą įvardijo gynėja. Kaltinamąją N. A. Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 9 d. nutarimu pripažino pažeidus Kelių eismo taisyklių nuostatas, dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, kuomet kaltinamoji transporto priemonę neblaivi vairavo dienos metu, t. y. 15.30 val. (b. l. 113), be to yra bausta ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas parodo kaltinamosios atsainų požiūrį į galiojančias teisines normas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios aplinkybės baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji nenurodė ir ją pripažino tik baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teisėjui nurodžius konkrečius nusižengimo duomenis, taigi, buvo linkusi nutylėti šią svarbią aplinkybę. Įvertinus šias aplinkybes, nustatytą vidutinį jos girtumo laipsnį, nuobaudas už KET pažeidimus, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajai N. A. nustatytinas trijų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės– specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – tai yra nuo 2020 m. spalio 21 d. (b. l. 90–91).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamosios vairuotą ir jai priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė N. A., buvo įvykdytas jai vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 1 330,00 eurų su PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, tačiau šiuo atveju padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju N. A. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį – 5 (penkis) MGL (250,00 eurų), nurodant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai N. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90–91, 93–94) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, tačiau VĮ „Regitra“ perduotinas N. A. vairuotojo pažymėjimas, pranešant šiai įstaigai apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones N. A. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajai N. A. priklausantį automobilį „Peugeot 307“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 46), palikti nepakeistą iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Peugeot 307“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 46), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje (b. l. 100) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją laiduotojos A. R. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti N. A., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per du metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per du metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti N. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. spalio 21 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajai N. A. priklausantį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Paskirti N. A. baudžiamojo poveikio priemonę 5 (penkių) MGL, t. y. 250,00 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, tačiau N. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 100), perduoti VĮ „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajai N. A. priklausantį automobilį Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Peugeot 307“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 46), automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje (b. l. 100) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam antstoliui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.