Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo (administracinėn atsakomybėn patraukto) A. S. atžvilgiu nutraukti.

2. Pateiktas skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti pritaikyta KET 166 punkte įtvirtinta išlyga, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, yra leidžiama važiuoti toliau. Pareiškėjas nors šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir pravažiavo degant draudžiamam - geltonam šviesoforo signalui, tačiau kartu A. S. prieš kertant prie šviesoforo esančią STOP liniją, šviesoforo žalios spalvos signalas tuo momentu buvo mirksintis, ir tik po to, netrukus, užsidegė geltonas šviesoforo signalas, todėl atsižvelgus į tai, kad staigiai stabdydamas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. nagrinėjamu atveju būtų įvažiavęs į sankryžą ir sustojęs jau joje, atitinkamai, tokiu būdu būtų sukėlęs pavojingą situaciją eismo saugumui, todėl vadovaujantis KET 166 punktu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. turėjo teisę važiuoti toliau. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl A. S. sustojimo kelio, dėl jo galimybės saugiai sustoti prie „STOP“ linijos ir neįvažiuoti į sankryžą, esant draudžiamam šviesoforo signalui, tokiu būdu kartu nesukeliant pavojingos situacijos eismo saugumui, nebuvo bandyta išsiaiškinti koks buvo A. S. vairuojamo automobilio greitis ginčijamo administracinio nusižengimo padarymo metu, todėl atsižvelgus į tai, kad A. S. teigimu, jo vairuojamo automobilio greitis ginčijamo administracinio nusižengimo padarymo metu nebuvo didelis - jis judėjo tokiu pat greičiu kaip ir kitas eismo transportas ir artėdamas prie sankryžos greičio specialiai nedidino, dėl to teigti, kad šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant geltonam šviesoforo signalui, A. S. pervažiavo tyčia, norėdamas ją spėti pervažiuoti, nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Teismo posėdyje pareiškėjas, nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta. Mirksėjo žalia, užsidegė geltona, jei būtų stabdęs būtų sustojęs viduryje sankryžos, todėl pabaigė manevrą. Galimybių sustoti prie šviesoforo ar prie stop juostos nebuvo, važiavo leistinu greičiu, kad stipriai nestabdyti ir nesukeltų pavojaus dėl staigaus stabdymo. Neprisimena ar buvo už jo automobilių. Jei būtų buvę žmonių būtų staigiai stabdęs. Jo veiksmai nesukėlė pavojaus.

4. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija, jog važiavo esant draudžiamam signalui, kad važiavo per geltoną, bet jei būtų stipriai stabdęs, būtų sustabdęs už šviesoforo, sankryžoje.

5. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę, bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Atsakant į skunde nurodytus argumentus, Institucija pažymi, kad pats administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas kuomet policijos pareigūnai, neviešo patruliavimo metu, užfiksavo automobilį Škoda v.n. (duomenys neskelbtini), važiuojantį pro draudžiamą (geltonos spalvos) šviesoforo signalą ir realiai matė esamą situaciją, tai yra įvertino transporto priemonės padėtį kelyje užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui ir tinkamai įvertino nusižengimo aplinkybes. Taigi, patį nusižengimo faktą patvirtina policijos pareigūnai užfiksavę nusižengimą ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad pažeidėjo vairuojamai transporto priemonei draudžiamas - geltonas šviesoforo signalas užsidegė ne kertant „Stop“ liniją, o dar netgi jos neprivažiavus, atstumas iki sankryžos buvo pakankamas, kad pažeidėjas sustabdytų savo vairuojamą transporto priemonę. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kurioje vietoje yra „Stop“ linija ir kur yra pats šviesoforas. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad už pažeidėjo vairuojamos transporto priemonės artimu atstumu kitų automobilių nėra, pažeidėjo eismo juostoje joks kitas automobilis prie „Stop“ linijos neatvažiavo ir nesustojo, todėl stabdant savo transporto priemonę pažeidėjas negalėjo sukelti pavojaus už jo važiuojančioms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams. Esant šių aplinkybių pagrindu Institucijos nuomone pažeidėjas turėjo visas realias galimybes užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui laiku sustoti dar prieš šviesoforą. Be kita ko, jeigu ir būtų iškart už pažeidėjo važiuojantis kitas automobilis, pažeidėjo apsisprendimui stabdyti transporto priemonę taip kaip numatyta KET, tai yra kai užsidega eismą draudžiantis šviesoforo signalas, negalėjo turėti įtakos, kadangi KET numatyta, kad vairuotojai privalo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, tuo labiau, už jo esantis automobilis bet kokiu atveju būtų privalėjęs stabdyti automobilį degant draudžiamam šviesoforo signalui. Kaip ir paminėta šiuo atveju matoma, kad už pažeidėjo automobilio, transporto priemonių nebuvo, todėl akivaizdu, kad pažeidėjo A. S. automobilio stabdymas nebūtų niekaip įtakojęs kitų, jo eismo juostoje važiuojančių transporto priemonių, kitų eismo dalyvių ir stabdydamas savo automobilį pažeidėjas nebūtų sukėlęs avarinės situacijos. Kelių eismo taisyklių pagrindu atitinkamai galima padaryti išvadas, kad pažeidėjas turėdamas 37 metų vairavimo patirtį suvokia eismo veikimo principus ir tvarką, t. y. kokiu principu veikia šviesoforai. Pažeidėjas važiuodamas gatvėje ir būdamas atsakingu ir atidžių vairuotoju turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos reguliuojamos šviesoforu, bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kuris vairuotojus informuoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti, nes po mirksinčios žalios spalvos persijungia geltonos ir po to raudonos spalvų signalai. Atitinkamai pažeidėjas būdamas atsakingu ir dėmesingu eismo dalyviu turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Pažymėtina, jog šios reguliuojamos sankryžos specifika yra ta, kad žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti, ir po to užsidega draudžiamasis geltonas signalas. Tokiu būdu, automobilio vairuotojas jau negalėjo įvažiuoti į sankryžą, nes apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas vairuotojas yra informuojamas iš anksto. Esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai jam yra būtinumas staigiai stabdyti. Tačiau šioje byloje nusižengimas padarytas sankryžoje, kurioje dega žalias mirksintis signalas, kuris informuoja iš anksto, kad jo laikas baigiasi ir šviesoforo signalas netrukus pasikeis. Todėl pažeidėjas ne staiga, o iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas, todėl nėra būtinosios sąlygos - staigumo, t. y. signalas pasikeitė ne netikėtai ir staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją. Šiuo atveju aptariamo įvykio metu eismo sąlygos buvo geros, kelio danga nebuvo šlapia, nebuvo kritulių, šviesoforo signalai pažeidėjui buvo matomi tinkamai ir aiškiai, todėl jis turėjo įvertinti aplinkybes ar užsidegus draudžiamam signalui galės atlikti atitinkamą manevrą. Pažeidėjas būdamas suaugęs, ilgą vairavimo stažą, Kelių eismo taisykles išmanantis vairuotojas, turėjo sugebėti įvertinti tai, kad žalias įspėjamasis signalas mirksi vos kelias sekundes ir keičiasi į geltoną, taip perspėdamas vairuotojus apie tuoj pat pasirodysiantį draudžiamą šviesoforo signalą, ir tokiu būdu suvokti, kad turėtų jau pradėti stabdyti savo transporto priemonę tam, kad priartėjus prie šviesoforo, nereikėtų staigiai stabdyti automobilio. Taigi, kaip ir minėta pažeidėjas artėdamas prieš sankryžą matė šviesoforo signalus, turėjo ir galėjo matyti, kad artėjant prie sankryžos mirksėjo žalias šviesoforo signalas, kuris įspėjo apie tai, kad netrukus keisis šviesoforo signalas į signalą, draudžiantį eismą, dėl ko turėjo lėtinti greitį ir ruoštis sustoti, tačiau jis taip nesielgė ir įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas KET 165 punkto reikalavimus. Akivaizdu, kad asmuo sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, nes tikėjosi greičiau pravažiuoti sankryžą.

6. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad vaizdo įrašas akivaizdžiai parodo administracinį nusižengimą. Pareiškėjas su didele vairavimo patirtimi žino, kad mirksintis žalias praneša apie būtinybę sustoti. Dėl stabdymo pavojaus, už vairuotojo nesustojo joks automobilis, kad būtų sukeltas pavojus. Šviesoforas mirksi apie 3 sekundes.

7. Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis užfiksavo administracinį nusižengimą. Žalias signalas mirksėjo, iš toli atvažiavo automobilis, didino greitį, nors jau buvo užsidegęs geltonas, jis nestabdė, nors paskui jį niekas nevažiavo. Jis būtų spėjęs sustabdyti, nes atvažiavo iš tolo. Geltonas jau degė, tai draudžia eismą. Jei būtų prieš akis užsidegęs būtų gal ir nespėjęs. Fiksavo specialia policijai suteikta vaizdo fiksavimo kamera, jai nereikia sertifikavimo, nes tai ne greičio matuoklis. Jis buvo automobilyje priešais sankryžą. Šiuo atveju neužfiksavo mirksint žaliai, nes automobilis buvo toli, nemanė, kad darys administracinį nusižengimą. Automobilis pravažiavo per geltoną. Jis buvo tokiu atstumu, kad galėjo sustoti – tai rodo, kad buvo toli. Žalias mirsi 3-4 kartus. Automobilis, kuriuo patruliavo, ir kamera, kurią naudojo, jis gavo vykdydamas neviešą patruliavimą, pagal rašytinę užduotį įkeltą į duomenų sistemą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

8. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

9. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Institucijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), A. S. paskirta 80 eurų bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 471 straipsnio 4 dalyje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 165 punktą, t. y. už tai, kad jis 2023 m. spalio 25 d. 10.18 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

11. ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

12. Skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui inkriminuotas KET 165 punkto pažeidimas. KET 165 punktas numato, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, – prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. Pagal KET 73.7. punktą geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 29 punkte numatyta, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam (arba balto horizontalaus brūkšnio formos) šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Taigi, tiek KET 29 punktas, tiek KET 166 punktas transporto priemonės vairuotojui leidžia važiuoti toliau, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, jei nurodytose vietose jis galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas.

13. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pripažino, kad į sankryžą įvažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Tačiau, nurodė, jog važiavo degant geltonam šviesoforo signalui todėl, kad užsidegus geltonam šviesoforo ženklui jis buvo per arti sankryžos ir pradėjus staigiai stabdyti jo vairuojamas automobilis būtų sustojęs sankryžoje, tokiu būdu būtų sukelta avarinė situacija ir keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams. Iš esmės pareiškėjas remiasi KET 166 punktu, pagal kurį vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.

14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, jog filmuojamoje sankryžoje dega geltonas šviesoforo signalas, degant geltonam signalui matomas pareiškėjo vairuojamas automobilis „Škoda“, kuris priartėja prie sankryžos ir kerta sankryžą degant geltonam signalui. Vaizdo įrašas yra pakankamai geros kokybės įvykio aplinkybių nustatymui, iš šio neviešo patruliavimo metu užfiksuoto vaizdo įrašo galima teigti, jog vairavimo sąlygos buvo geros, tuo metu nebuvo kritulių, buvo šviesus paros metas, neslidi kelio danga, neužfiksuota jokių, už pareiškėjo važiuojančių, automobilių. Aplinkybę, jog už pareiškėjo vairuojamo automobilio nebuvo kitų eismo dalyvių patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas administracinį nusižengimą užfiksavęs pareigūnas liudytojas V.Š., kuris teisme apklausiamas taip pat parodė, kad žalias šviesoforas mirksėjo 3-4 sekundes, užsidegė geltonas ir tada pareiškėjo automobilis atvažiavo iš toli, jau degant geltonam šviesoforui, didino greitį, nestabdė, nors paskui jį niekas nevažiavo ir galėjo bei turėjo sustoti priešais šviesoforą.

15. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo versija, jog užsidegus geltonam šviesoforo signalui nebegalėjo sustabdyti, nes būtų sustojęs sankryžoje, todėl nenorėdamas sukelti avarinės situacijos ir saugodamas kitus eismo dalyvius, staigiai nestabdė ir pervažiavo sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, kaip to reikalauja KET 166 punktas, atmestina kaip gynybos versija, kuri paneigta bylos duomenų visuma ir kaip nepagrįsta dėl sekančių argumentų.

16. Visų pirma, teismas pažymi, kad pagal KET 73.3 punktą žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir informuoja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus šviesoforo signalai pasikeis. Pareiškėjas, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, pripažino matęs žalią mirksintį šviesoforo signalą, tačiau kaip matyti tiek iš pareiškėjo paaiškinimų, tiek iš bylos duomenų (vaizdo įrašo, liudytojo V.Š. parodymų) pareiškėjas nestabdė automobilio. Pastebėtina, kad pareiškėjas šviesoforu reguliuojamą sankryžą pervažiavo ne mirksint žaliam šviesoforui, o jau degant geltonam šviesoforui. Tuo tarpu, šis pareiškėjo matytas žalias mirksintis šviesoforo signalas turėjo informuoti pareiškėją apie pareigą stabdyti automobilį, nes šviesoforo signalas tuojau pasikeis į geltoną, kuris važiuoti draudžia. Vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną bei įvertinant ir tai, kad pareiškėjas turi ilgą vairavimo patirtį (daugiau nei 30 metų), pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti, kad mirksintis žalias šviesoforo signalas netrukus pasikeis į geltoną ir bus draudžiama kirsti sankryžą ir tokioje situacijoje, atvažiuojant iš toli ir matant mirksintį žalią šviesoforą, pradėti lėtinti greitį, pradėti stabdyti iš anksto tam, kad nereikėtų staigiai stabdyti priartėjus prie sankryžos. Šiuo gi atveju, pareiškėjas pasirinko veikti priešingai, t. y. ignoravo mirksintį žalią šviesoforą, nelėtino greičio, nestabdė ir pravažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant geltonam signalui.

17. Be to, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad pareiškėjui prieš kertant STOP liniją mirksėjo žalias šviesoforo signalas, kuris netrukus pasikeitė į geltoną. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjo vairuojamai transporto priemonei draudžiamas - geltonas šviesoforo signalas užsidegė ne kertant „Stop“ liniją, o dar netgi jos neprivažiavus. Vaizdo įrašas patvirtina, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui pareiškėjo vairuojamas automobilis dar nebuvo priartėjęs ir kirtęs „Stop“ linijos, kuri aiškiai matoma pateiktame vaizdo įraše. Iš vaizdo įrašo matyti, kad geltonas šviesoforo signalas jau degė, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, užsidegė staiga jam jau pradėjus važiuoti per sankryžą. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, pareiškėjas degant geltonam šviesoforui į sankryžą įvažiavo nei kiek nestabdydamas, o priešingai, kaip patvirtino liudytojas, policijos pareigūnas užfiksavęs nusižengimą, V. Š., pareiškėjas atvažiuodamas iš pakankamai toli, kad galėtų sustabdyti jau degant geltonam šviesoforui, automobilio nestabdė, o didino greitį. Be to, tiek vaizdo įrašas, tiek liudytojo parodymai patvirtina, jog už pareiškėjo nebuvo jokių kitų eismo dalyvių, nebuvo paskui važiuojančių transporto priemonių, todėl stabdant savo transporto priemonę pareiškėjas negalėjo sukelti pavojaus už jo važiuojančioms transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad joks pareiškėjo deklaruojamas galimas eismo saugumo pavojus, pareiškėjui sustojus prie „Stop“ linijos, nebūtų kilęs. Kita vertus, net jei ir būtų važiavę paskui pareiškėjo automobilį kitos transporto priemonės, tai negalėjo įtakoti pareiškėjo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių, tame tarpe pareigos stabdyti transporto priemonę užsidegus eismą draudžiančiam šviesoforo signalui, nes KET numatyta, kad vairuotojai privalo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, juolab, net jei ir būtų važiavusi paskui kokia transporto priemonė, ji taip pat būtų privalėjusi pagal KET stabdyti automobilį degant draudžiamam šviesoforo signalui.

18. Esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas, tik tada, kai yra būtinumas staigiai stabdyti. Kaip minėta, vaizdo įraše užfiksuota situacija neduoda jokio pagrindo manyti, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui, pareiškėjui sustojus, būtų sukelta avarinė situacija. Kadangi paskui pareiškėją nevažiavo kitos transporto priemonės, eismo sąlygos buvo geros, tai jokios grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui nebūtų iškilę, jei pareiškėjas prieš sankryžą būtų transporto priemonę sustabdęs. Be to, kaip teisingai pažymėjo institucija atsiliepime, pareiškėjas privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos mirksint žalios spalvos signalui, todėl stabdyti transporto priemonę privalėjo pradėti ankščiau, tačiau kaip patvirtina vaizdo medžiaga, to jis nepadarė ir į sankryžą, jau degant geltonam šviesoforo signalui, įvažiavo apskritai nestabdydamas. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas mirksint žalios spalvos signalui iš anksto buvo įspėtas apie tai, kad užsidegs draudžiamas šviesoforo signalas, į tai, kad pareiškėjui dar nepriartėjus prie STOP linijos jau degė geltonas šviesoforas, o ne kaip jis nurodo užsidegė staiga, teismas sprendžia, kad priešingai nei nurodoma skunde, šiuo atveju nebuvo būtinosios sąlygos leidžiančios važiuoti į sankryžą degant geltonos spalvos šviesoforo signalui, nes signalas pasikeitė ne staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją apie pareigą sustoti. Pareiškėjas artėdamas prie sankryžos privalėjo sekti šviesoforo signalus, ir žalios spalvos šviesoforo signalui pradėjus mirksėti, suvokdamas, kad netrukus keisis šviesoforo signalas į signalą, draudžiantį eismą, privalėjo lėtinti greitį ir sustoti. Tokios praktikos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose (žr. pvz. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-737/2024).

19. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė nurodė, jog esant panašioms aplinkybėms Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-383/2023 panaikino nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalį dėl nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl šio administracinio nusižengimo nutraukė. Nors minėtoje byloje asmens atžvilgiu teisena ir buvo nutraukta, tačiau egzistuoja esminiai skirtumai tarp faktinių aplinkybių nagrinėjamoje byloje ir byloje Nr. AN2-137-383/2023. Pastebėtina, kad advokatės nurodytoje byloje, Kauno apygardos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų, byloje egzistavo neaiškumai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, buvo aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju, tokių pat aplinkybių, kurios keltų abejonių, nėra. Iš vaizdo įrašo yra aiškiai matoma „Stop“ linija, kurios pareiškėjas nebuvo pasiekęs prieš šviesoforui pradėjus degti geltona spalva, aiškiai nustatyta vaizdo įrašu, kad jau degant geltonam šviesoforui pareiškėjas kito STOP liniją, tuo tarpu būtent šių aplinkybių nebuvo įmanoma nustatyti byloje Nr. AN2-137-383/2023. Taip pat, minėtoje byloje buvo nustatyta, jog už administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvo kitas eismo dalyvis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Dėl šių priežasčių remtis Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-383/2023 ir priimti analogišką sprendimą nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, kadangi nustatyti akivaizdūs faktinių aplinkybių skirtumai tarp šių bylų.

20. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde nurodo, jog Institucijos pareigūnė, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, bylos duomenis vertino paviršutiniškai, neišsamiai, nebuvo vertinamas jo greitis, stabdymo kelias, teismo vertinimu, šis skundo argumentas nepagrįstas. Tiriant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Nors teismas sutinka su tuo, jog automobiliui sustoti reikalingas atitinkamas stabdymo kelias, kuris gali svyruoti priklausomai nuo situacijos, tačiau šiuo atveju iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdu, jog iki užsidegant geltonam šviesoforo signalui, esant geroms vairavimo sąlygoms, pareiškėjas turėjo visas galimybes sustoti iki „Stop“ linijos. Taigi, skunde administracinėn atsakomybėn patraukto A.S. argumentai laikytini subjektyviais bei gynybine versija, kadangi yra visapusiškai paneigti objektyviais administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis – vaizdo medžiaga, liudytojo V.Š. parodymais.

21. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

22. Nors pareiškėjas nuobaudos individualizavimo klausimo nekėlė, konstatavus, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo.

23. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, artima nusižengimo sankcijoje nurodytam baudos vidurkiui.

24. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

25. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan.

26. Pažymėtina, kad administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas yra daug kartų baustas už ANK pažeidimus. Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas iš viso administracine tvarka yra baustas net 49 kartus. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis, nepažeidinėjantis kelių eismo taisyklių, o priešingai, laikytinas piktybišku kelių eismo taisyklių pažeidėju. Skunde taip pat nėra pateikta ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą ar jos netaikymą. Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta nuobauda – bauda lygi sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, buvo tinkamai individualizuota, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar jos išviso neskirti, nes nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo.

28. Teismas, įvertinęs visus administracinio nusižengimo byloje surinktus, nustatytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, daro išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, institucijos paskirta bauda tinkamai individualizuota. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, bei paskirtos baudos individualizavimo, skundžiamą nutarimą naikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti pagrindo nėra, todėl pareiškėjo A.S. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo A. S. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.