- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-55-516/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00398-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „IDEGA“
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IDEGA“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „IDEGA“ ieškinį atsakovui R. G. dėl preliminariosios būsimų gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti 2015 m. gegužės 13 d. preliminariąją būsimų gyvenamųjų patalpų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Ieškovės teigimu, butų pardavimas atsakovui pagal ginčijamą sutartį pažeidė ieškovės kaip juridinio asmens tikslą gauti pelną.
2. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. G. priklausančius butus. Nurodė, kad iki galutinio sprendimo priėmimo turi būti išsaugota pradinė padėtis. Ieškovė tvirtina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali ginčo turtą parduoti ar apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas R. G. nurodė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tarp šalių kilusio šalių ginčo esminės aplinkybės buvo nustatytos civilinėje byloje Nr. e2A-280-330/2019. Ieškovė nesąžiningai reiškia tapatų ieškinį. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, jog teismo sprendimui įvykdyti yra iškilusi reali grėsmė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus apie faktinių bylos aplinkybių pagrindimą. Preliminarus įrodymų įvertinimas leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai, išskyrus duomenis apie analogiško turto vertes, ginčo turto savikainą, jau buvo pateikti išnagrinėtoje byloje Nr. e2-762-479/2018. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuris vykdė ginčo butų statybą. Taigi ginčo butų statybos vertė negali būti pripažinta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Dėl to konstatuojama, kad duomenys dėl analogiškų butų vertės patvirtinimo nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas, būdamas teisėtu ginčo turto savininku, siekia atlikti nesąžiningus veiksmus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas siekia ginčo turtą parduoti ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.
7. Pirmosios instancijos teismas atskirai nurodė ir tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėja, jog ieškovės pažeistų interesų gynimas yra galimas tik grąžinant turto vertę natūra. Dėl to galima padaryti išvadą, kad ginčo išsprendimas yra galimas ir taikant kitus ieškovės pažeistų teisių gynimo būdus, o taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atsakovo nurodytoje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas sutarties teisėtumas sandorių negaliojimo pagrindais, jokie reikalavimai dėl sutarties (ne)teisėtumo minėtoje civilinėje byloje nebuvo pareikšti. Šioje civilinėje byloje sutarties neteisėtumas yra įrodinėjamas dviem skirtingais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškinyje išsamiai aprašytos kilusio ginčo faktinės aplinkybės, nurodyti du atskiri sandorių negaliojimo pagrindai, kuriais remiantis prašoma ginčijamą sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją, cituojama teisminė praktika, kuri patvirtina ieškinyje dėstomos pozicijos pagrįstumą, pateikti poziciją grindžiantys įrodymai ir paaiškinimai.
8.2. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta dėl kokių priežasčių nesivadovaujama aktualia teismų praktika dėl poreikio areštuoti ginčo objektu teisme esančiam nekilnojamąjį turtą. Restitucija gali būti taikoma ir natūra, kas pagal įstatymą ir teisminę praktiką yra daugiau taisyklė, o ne išimtis iš taisyklės.
8.3. Atsakovas užsiima nekilnojamojo turto vystymo projektais, komerciniais tikslais yra pirkęs ir pardavęs daug nekilnojamojo turto objektų, todėl atsakovo pasakymas, kad jis šiuo metu ginčo butuose atlieka projektavimo darbus, neeliminuoja rizikos, kad ginčo butai šios bylos nagrinėjimo metu bus perleisti tretiesiems asmenims, kas restitucijos taikymą natūrą dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos padarytų neįmanomu.
8.4. Prašomi taikyti ribojimai yra proporcingi, nes ne tik padėtų užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet ir atsakovo teisių neribotų daugiau, negu reikia šiam tikslui pasiekti. Atsakovo teisė atlikti projektavimo darbus nebūtų apribota.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškovė pareiškė tapatų ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino atsakovo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad atsakovas galiojančios ir teisėtos sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Nuosavybės teisė atsakovui yra pripažinta įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu, kuris yra privalomas ne tik šalims, bet ir teismui. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad atsakovas turi įvertinti tai, kad sandorio nuginčijimas gali lemti ir ginčo dėl prievolių vykdymo baigtį, todėl jis turi siekti, jog reikalavimas dėl sandorio galiojimo būtų sprendžiamas anksčiau už ginčą dėl prievolių arba kartu su juo. Todėl pripažinus, kad subjekto teisės į teisingą procesą ankstesnėje byloje nebuvo pažeistos, pakartotinis ieškinys turi būti nevertinamas.
9.2. Ieškovė neįrodė, kad galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu, todėl neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Atskirasis skundas yra grįstas prielaidomis, spėlionėmis, kad atsakovas gali turtą perleisti ar kitaip parduoti.
9.3. Ieškovė yra nesąžininga. Skirtingose bylose dėsto priešingas pozicijas bei sau prieštarauja: ankstesnėje byloje ieškovė teigė, kad ginčo dėl kainos nėra, sutartis yra teisėta, galiojo, bet pasibaigė), neteisėtai iškraipomi faktai bei kt. Akivaizdu, kad Ieškovo vienintelis tikslas – teismo pagalba kelti nepatogumus Atsakovui, trikdyti jo ir jo šeimos gyvenimą, naudojimąsi nuosavybės teise priklausančiu turtu
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Atsakovo teiginiai, kad pareikštas ieškinys yra tapatus, nėra sprendžiami šiame proceso etape. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs, kad ieškovė pareiškė tapatų ieškinį – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nebūtų iškilęs, nes ieškinį tokiu atveju būtų atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu šis faktas paaiškėja civilinę bylą iškėlus, tokiu atveju ji nutraukiama (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Faktą, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė ieškinio tapačiu pareikštam kitoje išnagrinėtoje byloje tiesiogiai liudija tai, kad ieškinys yra priimtas, o pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinė byla yra toliau nagrinėjama iš esmės (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
14. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą be pagrindo remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota 2019 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019. Pirmiausia, atsakovo nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai netaikyti ieškinių tapatumo faktui nustatyti. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas prejudicijos, o ne ieškinių tapatumo klausimas.
15. Šiuo atveju preliminariai įvertinus ieškinį ir atsakovo nurodytą kitą civilinę bylą Nr. e2A-280-330/2019, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pasirinko aiškiai neleistiną savo teisių gynimo būdą, pareikšdama tapatų ieškinį. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Nors šiuo atveju šalys yra tos pačios, tačiau šioje byloje pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas nėra tapatūs civilinėje byloje Nr. e2A-280-330/2019 pareikštam ieškiniui. Pirmiau nurodytoje byloje buvo keliamas tik ginčo sutarties kvalifikavimo (pagrindinės ar preliminariosios) klausimas. Šios bylos dalykas yra ginčo sutarties galiojimas. Vadinasi, akivaizdžių priežasčių spręsti, kad ieškiniai yra tapatūs, nėra.
16. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad procesas pagal ieškovės ieškinį pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) ieškinys akivaizdžiai negalėtų būti tenkintas. Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš esmės.
17. Sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo sutarties, kuria prašoma pripažinti negaliojančia objektas yra nekilnojamasis turtas. Pripažinus sutartį negaliojančia pagal ieškinio reikalavimus restitucija turėtų būti atliekama natūra (CK 6.146 straipsnis). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, kaip yra nagrinėjamu atveju, vertinama, kad ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1336-370/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto sugrąžinimas) gali tapti sunkiai įmanomas.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šiuo atveju nebūtų proporcinga ir ekonomiška taikyti ginčo nekilnojamojo turto areštą, tačiau yra pagrindas ieškovės prašymą patenkinti iš dalies – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą. Šis apribojimas netrukdys atsakovui turtu naudotis ir valdyti, tuo labiau, kad atsakovas ir pats šiuo metu deklaruoja nesiekiantis ir neketinantis ginčo nekilnojamojo turto perleisti tretiesiems asmenims. Taigi, ši prevencinė priemonė užtikrins ieškovės reikalavimus, o atsakovo teisių ir teisėtų interesų nepažeis.
19. Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes bei teisinius argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tenkintinas iš dalies – padarytinas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui R. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą padaryti įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiam nekilnojamajam turtui: butui, (duomenys neskelbtini); butui, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); butui, (duomenys neskelbtini) ir 643/10 000 idealiąsias dalis (2,71 arą) žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).