Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V., gimęs (duomenys neskelbtini), bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2009-10-20 nuosprendį, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartimi, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 metams.

Bausmės pradžia – 2010-04-21, bausmės pabaiga­ – 2018-04-19.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-11-26 nutartimi Komisijos 2014-10-21 nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė. Teismo vertinimu, nuteitąjį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką taip pat BVK 8 str. 1 d. ir 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Formaliųjų kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Būtina nustatyti ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Įstatymas įpareigoja svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę būtina įvertinti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, ką nustačius būtų pagrindas manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino ne tik formaliuosius kriterijus, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą ir pagrįstai Komisijos nutarimo dėl nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo netvirtino.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. V. bausmę atlieka už itin sunkų, smurtinį, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nusikaltimą – savo tėvo nužudymą. Už šį nusikaltimą, įvertinus nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, nuteistam buvo skirta žymiai mažesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė tikintis, kad būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pritariama apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad, nepriklausomai nuo to, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, nebaustas, ne kartą skatintas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizika žema, dar nėra pagrindo pripažinti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti.

Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieką tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Teismas už labai sunkaus ir pavojingo nusikaltimo padarymą V. V. paskyręs mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę (8 metus laisvės atėmimo) sprendė, jog tik tokios trukmės suvaržymas gali užtikrinti bausmės tikslus. Nusikaltimo sunkumas ir pavojingumas, nepriklausomai nuo teigiamos nuteistojo asmenybės charakteristikos, neduoda pagrindo išvadai, kad V. V. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, net esant nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog V. V. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Teisėto pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nėra, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.