Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-822-1025/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-17
Bylos Nr.
e2-822-1025/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06889-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas
Ieškovas
DNSB „Vilnelė“
Advokatai
Gintarė Bernotė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-822-1025/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06889-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.4.; 3.2.7.1.; 3.1.7.6.; 2.5.6.; 3.4.5.19. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,sekretoriaujant Indrei Grublienei, Laurencijai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau ir DNSB) Vilnelė atstovams vadovui Dariui Raisučiui, advokatei Gintarei Bernotei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovui valstybinės įmonės (toliau ir VĮ) Turto banko įgaliotiems asmenims Rūtai Kurienei, Remigijui Ilevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DNSB „Vilnelė“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas patikslintą ieškinį dėl terminio kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) Pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po N. A. mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2022-02-15, ir įpareigoti valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą; 2) Priteisti iš atsakovės 941,13 Eur skolos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog VĮ Turto bankas 2023-10-11 gavo AB „Klaipėdos vanduo“ pranešimą, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė N. A. mirė (duomenys neskelbtini) ir nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. VĮ Turto bankas valstybės vardu pradėjo N. A. palikimo priėmimo procedūrą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo teismo prašo priimti ieškinio dalyko pakeitimą (patikslinimą) ir prašo atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, iš atsakovės priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė atsisakė geranoriškai padengti 45,65 Eur skolą, kuri susidarė iki N. A. mirties, todėl kilo pagrindas tikslinti ieškinio dalyką. Paaiškino, jog apie N. A. mirtį sužinojo tik 2023 m. spalio mėnesio pabaigoje, nes nei notarų biuras, nei kitos institucijos informacijos neteikė dėl asmens duomenų apsaugos. Poreikis, patikslinti ieškinio dalyką, atsirado po ieškinio pareiškimo atsakovei priėmus palikimą, nes ieškinio teikimo metu nebuvo aišku ar valstybė paveldės mirusio asmens turtą. Su atsakove sudarė susitarimą, kuriuo buvo padengta 943,95 Eur dalis skolos susidariusi po N. A. mirties. Terminas pateikti atsakovei kreditorinius reikalavimus dėl N. A. skolos buvo praleistas dėl nuo ieškovės nepriklausančių priežasčių.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą dėl patikslinto ieškinio dalyko, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino. Teismui nusprendus tenkinti ieškinį prašo nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes prašymas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo turėtų būti reiškiamas ypatingos teisenos tvarka, o tokio pobūdžio bylose bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, be to byla inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriame nurodo, kad nebuvo pasyvi ir siekdama galutinai įsitikinti, kad N. A. mirė ėmėsi aktyvių veiksmų. Pirmiausia kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad išsiaiškinti, ar nėra pasikeitęs N. A. priklaususio nekilnojamo turto savininkas ir užsakė pažymą. Niekas apie N. A. mirtį jos neinformavo, niekas nesikreipė dėl savininko (mokėtojo) duomenų pakeitimo ir (ar) stojimo į bendriją. Taip pat kreipėsi į Testamentų registrą, tačiau buvo nurodyta, kad ieškovė neturi teisės gauti duomenų apie registre kaupiamą informaciją.

6. Ieškovės atstovė advokatė Gintarė Bernotė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko tik patikslinto ieškinio reikalavimus atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl pripažinimo, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po N. A. mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos ir įpareigojimo atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisimo 941,13 Eur skolos iš atsakovės nebepalaiko ir jų atsisako. Ieškovė nurodė, kad valstybė vilkino N. A. palikimo priėmimo procesą, todėl buvo pasirinktas toks teisių ginimo metodas kreiptis į teismą siekiant, kad valstybė priimtų palikimą ir grąžintų ieškovei skolą. Bylos eigoje atsakovei priėmus palikimą ir sudarius susitarimą su ieškove dėl didžiosios skolos dalies atsirado pagrindas pakeisti bylos dalyką, kad ieškovė galėtų pareikšti kreditorinius reikalavimus dėl likusios 45,64 Eur skolos, kurią atsakovė atsisako grąžinti geranoriškai, nes ji susidarė iki N. A. mirties. Ieškovė yra juridinis asmuo, kuris administruoja daug fizinių asmenų, todėl neturi galimybės iškarto sužinoti, kas iš administruojamų butų savininkų miršta. Ieškovė nebuvo pasyvi, ji aktyviai rinko informaciją, domėjosi dėl N. A. mirties.

7. Ieškovės atstovas pirmininkas Darius Raisutis teismo posėdžio metu nurodė, jog 2023 metais balandžio mėnesį įvyko metinis ataskaitinis susirinkimas, kuriuo metu gavo duomenis, jog buto savininkė nemoka mokesčių už butui teikiamas paslaugas. Po susirinkimo pradėjo aiškintis kodėl nemokami mokesčiai, ar nėra pasikeitęs buto savininkas, kalbėjosi su kaimynais, kurie minėjo, jog buto savininkė gyveno globos namuose, galimai yra mirusi, buto durų jam niekas neatidarė. Nuo 2023 metų liepos mėnesio pradėjo aktyviai ieškoti duomenų apie buto savininką, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, notarus, testamentų registrą, tačiau jam atsisakė pateikti duomenis. Tuomet kreipėsi pagalbos į advokatę, kuri gavo duomenis apie buto savininkę ir paaiškėjo, jog buto savininkė yra mirusi. Pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, kai miršta savininkas ir niekas nepaveldi turto.

Atsiliepimas

8. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškinio reikalavimu atnaujinti terminą pateikti kreditorinius reikalavimus bei atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės procesinis elgesys yra netinkamas, dėl skolos ieškovė galėjo kreiptis tiesiogiai į atsakovę, kuri būtų atlyginus pagrįstą skolą, todėl atsakovė nėra kalta dėl susidariusių ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Terminas neturėtų būti atnaujintas, nes praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, o ieškovės nurodytos priežastys nesudaro pagrindo jo atnaujinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos dalies nutraukimo.

9. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teismo posėdžio metu pareiškė, jog atsisako ieškiniu pareikštų reikalavimų dėl pripažinimo, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po N. A. mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos ir įpareigojimo atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, 941,13 Eur skolos priteisimo, nes atsakovė, po kreipimosi į teismą, palikimą priėmė ir su atsakove sudarė susitarimą, kuriuo skolą, susidariusią po N. A. mirties sutiko atlyginti.

10. Kadangi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovei išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės, pareiškimas teismo posėdžio metu buvo tenkintas ir ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtas, todėl bylos dalis dėl reikalavimų dėl pripažinimo, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po N. A. mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos ir įpareigojimo atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ Turto bankas, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisimo 941,13 Eur skolos iš atsakovės, nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo.

11. Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui N. A. mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti.

12. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi kreditorius, siekdamas, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų jo įpėdinis, apie tai turi pareikšti nurodytame straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

13. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

15. Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-278/2018, 28 punktas).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).

17. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti svarbia priežastimi nurodomų aplinkybių pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai, kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2015; 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. A. mirė (duomenys neskelbtini), 2024-01-09 Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė Palikimo perėjimo valstybei liudijimu, paveldėjimo byloje Nr. 1/2024 patvirtino, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo N. A. turtas.

19. Pagal pažymą apie priskaičiuotus mokesčius ir gautas įmokas, savininkui N. A., adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (iki N. A. mirties (duomenys neskelbtini)) priskaičiuota 45,64 Eur neapmokėtų mokesčių. Šis kreditorinis reikalavimas jos įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pareikštas.

20. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi, ieškovė kreditorinį reikalavimą teikti galėjo nuo N. A. mirties dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), o kreditorių reikalavimams pateikti įstatyminis terminas formaliai baigėsi (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, jog apie N. A. mirtį sužinojo 2023 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje, kai per advokatę gavo informaciją iš registrų. Nedelsiant po sužinojimo apie N. A. mirtį ieškovė pradėjo rengti ieškinį, kurį teismui pateikė 2023-11-13. Šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ieškovė prašo atnaujinti terminą kreditiniam reikalavimui N. A. įpėdiniui – valstybei pareikšti, nurodydama, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

21. Tarp N. A. mirties (duomenys neskelbtini) ir ieškovės faktinio sužinojimo apie N. A. mirtį 2023 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje praėjo sąlyginai ilgas laikas apie vieneri metai ir septyni mėnesiai, tačiau nėra praėję daugiau kaip trys metai. Teismo vertinimu ieškovė aktyviai siekė sužinoti priežastis kodėl buto, kurį administruoja ieškovė, savininkė N. A. nebemoka mokesčių, tai patvirtina ieškovės atstovo duoti paaiškinimai, taip pat ir ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovės atstovas – bendrijos pirmininkas 2023-05-23 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad išsiaiškinti, ar nėra pasikeitęs N. A. nekilnojamo turto savininkas, užsakydamas VĮ Registrų centro pažymą. Taip pat ieškovės atstovas 2023-07-12 ir 2023-07-13 kreipėsi į notarus prašydamas patvirtinti/atmesti buto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo faktą adresu (duomenys neskelbtini). Šie ieškovės veiksmai įrodo, kad ieškovė nebuvo pasyvi ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų dėl N. A. mirties ir kas yra turto paveldėtojas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog ieškovė yra daugiabučių namų savininkų bendriją, kuri administruoja daug gyvenamųjų namų, ją jokie artimi ryšiai nesiejo su mirusiąją, ieškovė tik administruoja butą, kuris priklausė mirusiajai, niekas apie N. A. mirtį jos neinformavo, niekas nesikreipė dėl savininko (mokėtojo) duomenų pakeitimo ir (ar) stojimo į bendriją. Taigi ieškovė, tik gavusi duomenis, jog savininkė nebemoka mokesčių, ėmėsi aktyvių veiksmų išsiaiškinti priežastis, o sužinojusi, jog skolininkė mirė ir palikimo likusio po jos mirties niekas nepriėmė, 2023-11-13 kreipėsi į teismą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, laikytina, jog ieškovė nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 185 straipsnis).

22. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovė apie mirusios N. A. skolas prieš jai priimant palikimą jau žinojo, nes buvo gavusi iš teismo duomenis apie iki mirties N. A. susidariusį 45,64 Eur įsiskolinimą. Be to, valstybė už palikėjo skolas atsako paveldėto turto ribose, valstybė paveldėjo butą, kurio vertė remiantis VĮ Registrų cento duomenis, sudaro 34 465,00 Eur. Teismo vertinimu svarbu ir tai, jog atsakovė priėmė palikimą po N. A. mirties tik, kai ieškovė pasikreipė į teismą.

23. Todėl teismo vertinimu, šiuo atveju, atnaujinus ieškovei įstatyme nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti palikimą priėmusiam įpėdiniui - valstybei, bus apgintos palikėjo kreditoriaus teisės bei nebus pažeisti valstybės interesai.

24. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumą, nustatyta, jog kreditorė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą praleido, termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei atnaujintinas terminas kreditiniam reikalavimui N. A., mirusios 2022-02-15, įpėdiniui pareikšti (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis, 576-578 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

25. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 procentai teismui sumokėto žyminio mokesčio. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė ieškovės reikalavimus patenkino, t. y. priėmė palikimą bei sutiko atlyginti skolą, kuri susidarė po N. A. mirties. Atsižvelgiant į tai, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžinama 75 procentų dydžio už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio dalis. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 239,00 Eur žyminį mokestį, todėl jai grąžintina 75 procentų žyminio mokesčio dalis, t. y. 179,25 Eur (239,00 Eur x 75 / 100). Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

26. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

28. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsisako ieškinio, yra svarbu nustatyti ieškinio atsisakymo priežastis, t. y. ar ieškinio atsisakymas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

29. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu atsisakė ieškiniu pareikštų reikalavimų ir teismo prašė atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po N. A. mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos ir įpareigoti atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, bei priteisti iš atsakovės 941,13 Eur skolos. Atsakovė, po ieškovės pasikreipimo į teismą, įformino palikimo perėjimą valstybei ir sudarė sandorį su atsakove, kurio pagrindu geranoriškai ieškovei grąžino po N. A. mirties susidariusią skolą.

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškinio reikalavimas dėl palikimo priėmimo ir skolos grąžinimo buvo įvykdytas tik po ieškinio pateikimo teismui dienos. Taigi, ieškovė ieškiniu pareikštų reikalavimų atsisakė, nes atsakovė įgyvendino ieškovės reikalavimą įforminti palikimo perėjimą valstybei ir faktiškai grąžino susidariusią skolą po ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Kita vertus, teismo vertinimu, jei ieškovė būtų tiesiogiai kreipusi į atsakovę, atsakovė būtų reikalavimą įvykdžiusi ir be kreipimosi į teismą, nes pagal bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus atsakovė reikalavimų nebuvo įvykdžiusi, nes apie juos nežinojo ir ieškovė, kaip kreditorė į ją nesikreipė ir apie asmens mirtį bei turimą turtą nepranešė. Taigi teismo vertinimu atsakovė VĮ Turto bankas, gavusi tiesiogiai ieškovės pranešimą apie ieškiniu pateiktą reikalavimą, ši reikalavimą būtų įvykdžiusi ir dėl to nebūtų patirta bylinėjimosi išlaidų susijusių su kreipimusi į teismą (išlaidų už teisinę pagalbą – pirminio ieškinio parengimą, žyminio mokesčio sumokėjimo). Taigi, konstatuoja, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškinio reikalavimų, kuriuos atsakovė įgyvendino savanoriškai ir kurių ieškovė teismo posėdyje atsisakė, patyrė dėl savo kaltės, neapdairumo ir protingumo principo neatitinkančių veiksmų. Todėl pati ieškovė yra atsakinga už 450,00 Eur išlaidas už advokatės ieškinio parengimą ir pateikimą, bylos vedimą (2023-10-31 sąskaita už teisines paslaugas Nr. GB.252), bei už 59,75 Eur teismo negrąžintiną 25 % sumokėto žyminio mokesčio dalį ir šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

31. Ieškovė patikslinusi ieškinį pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 270,00 Eur už advokato pagalbą (170,00 Eur už atstovavimą teisme ir 100,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą) ir prašo jas priteisti iš atsakovės. Atsakovė teigia, jog jos kaltės dėl šių patirtų išlaidų nėra, be to tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka ir asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

32. Teismas nurodo, jog CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje ieškovės ir atsakovės suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, atsakovė nesutiko su reikalavimu atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, o teismas ieškovės šį reikalavimą tenkino ir terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujino, taigi priėmė ieškovei palankų sprendimą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės patirtos susijusios su pakeistu ieškinio reikalavimu (atnaujinti terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus) bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 270,00 Eur už advokato pagalbą (170,00 Eur už atstovavimą teisme ir 100,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už išlaidas susijusias su pakeistu ieškinio reikalavimu, tai yra 270,00 Eur už advokato pagalbą, o kitos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsniu, teismas

nutaria:

priimti ieškovės DNSB „Vilnelė“ ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po N. A. mirties, jos palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos ir įpareigojimo atsakovę valstybę, atstovaujamą VĮ „Turto bankas“, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisimo 941,13 Eur skolos atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

Atnaujinti ieškovei DNSB „Vilnelė“ kreditoriniam reikalavimui N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams pareikšti.

Grąžinti ieškovei DNSB „Vilnelė“ 179,25 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 25 ct) žyminio mokesčio, mokėjimo užduoties kodas ZM48165, operacijos data 2023-11-10.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas 270,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei DNSB „Vilnelė“.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė