Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1264-587/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-07
Bylos Nr.: e2A-1264-587/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01263-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: L. B.
Atsakovas: J. T., I. V.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1264-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01263-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1381-1043/2021 pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovėms J. T., I. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. B. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. nustatyti 0,2804 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarką pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1 tokiu būdu:

1.1.1.ieškovei L. B., paskirti naudotis 1218 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu B (1135 kv. m) ir bendrai ieškovei L. B. naudotis su atsakovėms: J. T. bei I. V. dalimi A (83 kv. m.).

1.1.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskirti naudotis 1586 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte indeksais D (1318 kv. m.) ir C (184 kv. m.) bei bendrai J. T. bei I. V. su L. B. – dalimi A (84 kv. m.).

1.1.3. ieškovei L. B. iš atsakovių I. V. ir J. T. priteisti 12 335,36 Eur dydžio kompensaciją už atsakovių naudojimui tenkančią ir ieškovei priklausančią 184 kv. m. didesnę dalį žemės sklypo.

arba

1.2. Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarką pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2 tokiu būdu:

1.2.1. ieškovei L. B. paskirti naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte indeksu B (1135 kv. m.) ir bendrai L. B. su atsakovėmis: J. T. bei I. V. naudotis A (267 kv. m. ploto) dalimi.

1.2.2. Atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D (1117 kv. m.) bei žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C (17 kv. m.), ir bendrai J. T., I. V. su L. B. naudotis A (268 kv. m. ploto) dalimi.

1.3. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:

1.3.1. ieškovei L. B. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksu: 2-1/18,17 kv. m; 2-2/6,78 kv. m; 2-3/6,21 kv. m; 2-4/4,48 kv. m; 2-5/9,97 kv. m., bei 5,94 kv. m patalpos 1-1/10,53 kv. m, viso 52,05 kv. m.; taip pat ūkinio pastato, pažymėto plane 2I1ž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančią į ieškovei priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį.

1.3.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai naudotis – gyvenamojo namo patalpas: 1-2/16,97 kv. m.; 1-3/8,72 kv. m.; 1-4/5,95 kv. m.; 1-5/10,14 kv. m.; 1-6/5,31 kv. m., 1-7/0,38 kv. m. bei 4,59 kv. m. patalpos 1- 1/10,53 kv. m., viso 52,06 kv. m.; taip pat ūkinio pastato, pažymėto plane 2Ilž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančią į atsakovėms priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį;

arba

1.4. Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarką tokiu būdu:

1.4.1. ieškovei L. B. paskirti naudotis: gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksu 2-1/18,17 kv. m.; 2-2/6,78 kv. m.; 2-3/6,21 kv. m.; 2-4/4,48 kv. m.; 2-5/9,97 kv. m., viso 46,11 kv. m.; taip pat ūkinio pastato, pažymėto plane 2I1ž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančią į ieškovei priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį.

1.4.2. Atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis: gyvenamojo namo patalpas 1-2/16,97 kv. m.; 1- 3/8,72 kv. m.; 1-4/5,95 kv. m.; 1-5/10,14 kv. m.; 1-6/5,31 kv. m., 1-7/0,38 kv. m.; 1-1/10,53 kv. m., viso 58 kv. m.; taip pat ūkinio pastato, pažymėto plane 2I1ž (39 kv. m.) 1/2 dalį, patenkančią į atsakovėms priskirtiną naudotis žemės sklypo dalį.

1.4.3. Ieškovei L. B. iš atsakovių I. V. ir J. T. priteisti 1129,67 Eur kompensaciją už jų naudojimui tenkančią ir ieškovei priklausančią 5,94 kv. m. dydžio didesnę dalį gyvenamojo namo patalpų.

1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

2.1. ieškovė L. B. ir atsakovės I. V. bei J. T. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas bendraturtės. Ieškovei L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto po 1/4 dalį šiuo metu priklauso atsakovėms I. V. bei J. T.. 1972 m. rugsėjo 28 d. ir 1975 m. liepos 10 d. sutartimis buvo aptarta naudojimosi tvarka 70,31 kv. m. bendro naudingojo ploto, 46,72 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamuoju namu. Šioje byloje yra prašoma nustatyti naudojimosi tvarką 104,11 kv. m. bendro ploto, 93,20 kv. m. naudingo ploto ir 70,75 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamuoju namu. 1990 m. balandžio 13 d. žemės sklypo planu buvo pažymėta naudojimosi kažkada egzistavusiu 3362 kv. m. ploto žemės sklypu tvarka. Šiuo metu tokio ploto žemės sklypo nėra, dėl ko minėtame plane pažymėta naudojimosi tvarka netaikytina kitokio ploto ir ribų žemės sklypui. Tarp bendraturčių naudojimosi 2804 kv. m. dydžio žemės sklypu tvarka nebuvo ir nėra nustatyta.

2.2. Atsakovės yra mama ir dukra, tarp kurių ginčo dėl nekilnojamojo turto naudojimo ir valdymo nėra. Pagal ieškiniu prašomas nustatyti naudojimosi ginčo nekilnojamuoju turto tvarkas abiem atsakovėms bendrai priklausanti l/2 dalis ginčo nekilnojamojo turto yra paskiriama jų bendram naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovėms J. T. bei I. V. po 1/2 dalį nuosavybės teise priklauso žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, esantys statiniai – pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra žemės sklypo dalyje C, yra tikslinga abiejų atsakovių bendram naudojimui paskirti 184 kv. m. dydžio žemės sklypo dalį C. Atsakovių ir ieškovės naudojimui turi būti paskirta tokios žemės sklypo dalys, jog pro jas būtų galima patekti prie šalims nuosavybės teise priklausančių kitų statinių, todėl ieškiniu prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1. Ieškovei pagal šį projektą paskyrus mažesnę, t. y. 1218 kv. m. ploto, žemės sklypo dalį, atsakovės ieškovei už jai nuosavybės teise priklausantį ir jų naudojimui tenkantį didesnį (184 kv. m.) žemės plotą turėtų išmokėti 12 335,36 Eur kompensaciją.

2.3. Jei atsakovės nesutiks išmokėti kompensacijos už jų naudojimui tenkantį didesnį žemės sklypo plotą ar sutiks išmokėti tik mažesnę kompensaciją, ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2. Atsakovių išimtiniam naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis D, kurioje yra tik joms nuosavybės teise priklausantys statiniai. Atsakovių naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis C, kuri yra po atsakovėms nuosavybės teise priklausančios dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visų bendraturčių bendram naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis A, kurioje yra L. B. (1/2 dalis), bei atsakovėms I. V. (1/4 dalis) ir J. T. (1/4 dalis) priklausantis gyvenamasis namas bei inžinerinis statinys-kiemo aikštelė, kuri nuosavybės teise priklauso visoms bendraturtėms analogiškomis proporcijomis kaip ir gyvenamasis namas ir kuria šalys turėtų galimybę naudotis. L. B. naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis B, kurioje yra jai priklausanti 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuri ribojasi su visų bendraturčių naudojimui paskirta žemės sklypo dalimi A. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas Nr. 2 parengtas atsižvelgiant į statinių išsidėstymą žemės sklype ir jų priklausomybę bendraturčiams.

2.4. Ieškovė prašo nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarką. Atsakovėms pageidaujant vienoms naudotis gyvenamojo namo patalpa 1-1, ieškovė sutiktų dėl gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1- 1/10,53 kv. m., t. y. vietoje siūlomo šios patalpos bendro naudojimo, šią patalpą priskiriant atsakovių išimtiniam naudojimui, o iš atsakovių priteisiant vienkartinę 1 129,67 Eur kompensaciją už jų naudojimui priskirtiną 5,94 kv. m. didesnę gyvenamojo namo patalpų dalį.

2.5. Atsakovių byloje siūlyta nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. UAB „Geidala“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus. Ieškovės naudojimui būtų paskirta 1135 kv. m. ploto žemės sklypo dalis B ir kitame žemės sklypo gale esanti 184 kv. m. ploto žemės sklypo dalis C, kurios dėl itin mažo dydžio negalima naudoti pagal paskirtį, negalima suformuoti atskiro turtinio vieneto. Tarp ieškovės naudojimui paskirtų žemės sklypo dalių yra įsiterpusi 1318 kv. m. ploto išimtiniam atsakovių naudojimui paskirta žemės sklypo dalis D, ieškovė net neturėtų jokios objektyvios galimybės patekti iš jos naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies B į jos naudojimui paskirtą žemės sklypo dalį C. Atsakovėms minėtu planu jų išimtiniam naudojimui būtų paskiriamas vientisas žemės sklypo plotas D.

Atsiliepimas

2. Atsakovės J. T. ir I. V. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

3.1. 1975 m. liepos 10 d. sutartimi A. V. brolis R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastatų dalis, esančias (duomenys neskelbtini) (tuo metu duomenys neskelbtini g.), Kaune. 1975 m. A. J. pastatė vielos tinklo tvorą tl, kuria atskyrė savo naudojamą sklypo dalį nuo A. V. naudojamos sklypo dalies. Tvora t1 yra pažymėta 1990 m. gegužės 23 d. pastatų išdėstymo sklype plane. A. J. ir jo sutuoktinei E. J. mirus, jiems priklausęs nekilnojamasis turtas atiteko ieškovei.

3.2. Į bylą pateiktas 1990 m. balandžio 13 d. Žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi projektas, sudarytas pagal E. J. pageidavimą. Šiame projekte numatyta bendraturčių naudojimuisi skirtus plotus apibrėžianti riba, tiksliai sutampanti su tvoros tl buvimo vieta. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi nuo 1975 m. ir yra nepakitusi jau 44 metus. A. V. visada sutiko su ieškovės užsakymu parengtame 1990 m. balandžio 13 d. žemės sklypo pasidalijimo naudojimuisi projekte numatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, šis projektas vertintinas kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Nei ieškovė, nei buvę turto savininkai Jablonskiai niekada nesinaudojo jokia žemės sklypo dalimi, esančia kitoje tvoros pusėje. Ieškovės argumentai, susiję su sklypo ploto ir ribų pasikeitimu, neturi jokios teisinės reikšmės. 2014 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi ieškovė nupirko iš valstybės 1/2 dalį žemės sklypo. Ieškovė turėjo laisvę pasirinkti, kokią valstybės žemės dalį nupirkti. Aplinkybė, jog ieškovė nupirko iš valstybės didesnę žemės sklypo idealinę dalį, negu jos naudojama dalis, nesudaro pagrindo nei keisti ilgametę faktinę naudojimosi tvarką, nei reikalauti kompensacijos.

3.3. Antruoju alternatyviu reikalavimu ieškovė siekia įgyti teisę naudotis žemės plotu aplink visą gyvenamąjį namą, įskaitant ir tą namo dalį, kuria naudojasi atsakovės ir kuria ieškovė niekada nesinaudojo. Tai sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti. Be to, į šalių bendram naudojimui numatytą plotą patenka A. V. išklotos trinkelės tik toje žemės sklypo dalyje, kuria naudojosi A. V.. Žemės sklype neegzistuoja jokia aikštelė, kuri nuosavybės teise priklausytų visoms bendraturtėms. Jokia aikštelė nėra pažymėta 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte.

3.4. Matininko M. G. 2019 m. rugsėjo 23 d. parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas visiškai atitinka nuo 1975 m. egzistuojančią faktinę naudojimosi tvarką. Sutinka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko M. G. parengtą 2019 m. rugsėjo 23 d. naudojimosi žemės sklypu tvarką nepriteisiant kompensacijos.

3.5. Atsakovės nesutinka, kad ieškovės naudojimuisi būtų priskirta ½ dalis gyvenamojo namo patalpos 1-1 ir nesutinka su alternatyviu reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo, teigia, kad ieškovė neturi jokių teisų į šią patalpą. Vadovaujantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) 127 straipsniu ir 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.81 straipsniu, pagal 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartį, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. naudojimui atiteko visa patalpa 1-1 ir priestatas lal/m, kuriame yra ši patalpa. Palyginus byloje esančius seną statinių išdėstymo planą ir vėlesnį 2015 m. gegužės 26 d. sudarytą pastatų išdėstymo planą, matyti, kad priestatas 1a1m ir 1a1ž, kurį visą užima patalpa 1-1 yra vienas ir tas pats pastatas, tik pakeistas jo žymėjimas. Šia patalpa nei ieškovė nei ankstesni bendraturčiai niekada nesinaudojo. Dėl naudojimosi kitomis patalpomis ginčo nėra, dėl jų galioja 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartyje, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovės nesutinka mokėti kompensaciją už naudojimąsi patalpa.

3.6. Trinkelės kieme išklotos 2007 m., jokios aikštelės neatsimena. Buvo padidinta veranda, prie namo priestatai įteisinti 2014 m. Atsakovės nepageidauja nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir pagal jų pačių pateiktą projektą. Projektas buvo pateiktas tik teismui pasiūlius. Prašė vadovautis Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1276-324/2014 suformuota praktika, jog didesnės žemės sklypo dalies įsigijimas nesuteikia teisės keisti realiai įgyvendintą naudojimosi tvarką. Yra parengtas projektas, kad žemės sklypo dalis skirs tvora ir ši tvora yra išlikusi iki šiol, niekada ieškovė nesinaudojo žemės sklypo dalimi, kuri yra kitoje tvoros pusėje. Ieškovės naudojimuisi prašomoje priskirti žemės sklypo dalyje yra laiko tualetai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovėms.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:

4.1. nustatė gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarką tokiu būdu:

4.1.1. ieškovei L. B. paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais: 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5.

4.1.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskyrė naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6;1-7.

4.2. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.

4.3. Priteisė iš kiekvienos iš atsakovių I. V. ir J. T. ieškovei L. B. po 285 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 56,50 sumokėto žyminio mokesčio.

4.4. Priteisė iš ieškovės L. B. atsakovei I. V. 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei J. T. – 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad:

5.1. ieškovė L. B. ir atsakovės I. V. bei J. T. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių-kiemo statinių (šulinių, kiemo aikštelės, tvoros, laiko tualetų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune bendraturtės. L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, likusi 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto po 1/4 dalį priklauso atsakovėms I. V. bei J. T..

5.2. Žemės sklype yra įregistruoti inžineriniai-kiemo statiniai (šulinys – 2 vnt., kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto, likusi 1/2 dalis šio nekilnojamojo turto po 1/4 dalį priklauso atsakovėms I. V. bei J. T.. Nei viename iš teismui pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektų inžinerinių statinių vietos nėra pažymėtos.

5.3. Ieškovės į bylą pateiktuose penkiuose projektuose – 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 1, 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2, 2018 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte (el. b. 1 t., b. l. 15) bei 2019 m. rugsėjo 23 d. matininko M. G. parengtuose žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektuose Nr. 1 ir Nr. 2 – neatsižvelgta į tai, kad šalims (ieškovei ir atsakovėms) bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso sklype esantys inžineriniai įrenginiai (lauko tualetai, šuliniai), nenustatyta šiems įrenginiams reikalinga žemės sklypo dalis, t. y. įrenginiams eksploatuoti nepriskirta žemės sklypo dalis, nenumatyta, kaip prie šių įrenginių bus patenkama. Tik 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti aikštelė patenka į bendram naudojimui prašomą priskirti žemės sklypo dalį, tačiau lauko tualetai, kanalizacijos šulinys ir du šuliniai patenka arba į ieškovės naudojimuisi arba atsakovių naudojimuisi prašomą priskirti žemės sklypo dalį, nepaisant to, kad minėti inžineriniai įrenginiai priklauso ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad dėl šios aplinkybės naudojimosi tvarka negali būti nustatyta nei pagal vieną į bylą pateiktą projektą.

5.4. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau bendraturčių naudojamos bendrai. Negalima situacija, kuomet bendraturčiams priklausantis statinys ar įrenginys atsiranda vienam iš bendraturčių priskiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje. Šiuo atveju nustačius, kad nei vienas iš į bylą pateiktų projektų nėra tinkamas, nes nenumatyti reikalingi žemės sklypo plotai kiemo statiniams eksploatuoti bei prie jų patekti, byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šių statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo teismas atmetė.

5.5. 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. ir R. V. susitarė dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis. Ši sutartis buvo įregistruota Kauno m. Inventorizacijos techninio biuro rejestrų knygoje, įrašo Nr. 5449. 1975 m. liepos 10 d. sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastato dalis. Šios pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte numatyta, kad pirkėjas A. J. naudosis gyvenamojo namo patalpomis II-I/I0, 05 kv. m., II-2/I3, 92 kv. m., II-3/8, 15 kv. m., 1/2 dalimi priestato 2aI/m. Pagrindu patalpų naudojimuisi nurodyta 1972 m. rugsėjo 28 d. naudojimosi sutartis notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra nustatyta. Tačiau 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, kurio bendras naudingas plotas buvo 70,31 kv. m., gyvenamasis plotas – 46,72 kv. m. 2015 m. birželio 26 d. nustatytais kadastro duomenimis, gyvenamojo namo bendras plotas 104,11 kv. m., gyvenamasis plotas – 70,75 kv. m. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po 1972 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sudarymo gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir jo plotas padidėjo. Nekilnojamojo turto objektas, toks, koks jis buvo 1972 m. nebeegzistuoja, VĮ Registrų centre 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartis nėra įregistruota, pasikeitus patalpų žymėjimui ir pastato plotui, nebėra galimybės sutartį įregistruoti, todėl yra pagrindas nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuri atitiktų faktinę situaciją.

5.6. Įvertinus, kad poreikis nustatyti naudojimosi tvarką sąlygotas įteisintos atliktos rekonstrukcijos, buvus nustatytai naudojimosi tvarkai ir šalims iš esmės faktiškai naudojantis gyvenamojo namo patalpomis pagal nusistovėjusią ir sutartą tvarką, nėra teisinio pagrindo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri paneigtų anksčiau buvusią. Byloje tarp šalių kilęs ginčas tik dėl naudojimosi patalpa, pažymėta indeksu 1-1, 10,53 kv. m. (el. b. l. 1 t., b .l. 31). Iš statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l. 30) ir 1972 m. rugsėjo 28 d. sutarties matyti, kad priestatas 1a1/m atiteko naudoti A. V.. Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančio statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l. 151) matyti, kad buvo pakeistas patalpos žymėjimas, priestato žymėjime išbraukta raidė „m“ ir užrašyta raidė „ž“. Iš patalpų plano (el. b. 1 t., b. l. 31) ir statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l. 47) matyti, kad priestate 1a1ž yra vienintelė patalpa 1-1. Byloje neginčijama aplinkybė, kad A. V. ir jo sutuoktinė (šioje byloje atsakovė) visada naudojosi patalpa 1-1. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarka šia patalpa buvo nustatyta dar 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi, šioje byloje nebuvo įrodinėjamas poreikis keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo patalpą 1-1 priskirti bendram ieškovės ir atsakovių naudojimui. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ieškovei L. B. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais: 2-1/18,17 kv. m.; 2-2/6,78 kv. m.; 2-3/6,21 kv. m.; 2-4/4,48 kv. m.; 2-5/9,97 kv. m., viso 46,11 kv. m.; atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas: 1-2/16,97 kv. m.; 1- 3/8,72 kv. m.; 1-4/5,95 kv. m.; 1-5/10,14 kv. m.; 1-6/5,31 kv. m.; 1-7/0,38 kv. m. 1-1/10,53 kv. m., viso 58 kv. m.

5.7. Teismui nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal vieną iš ieškovės prašytų alternatyvių reikalavimų, ieškovei naudotis priskirta 5,94 kv. m. mažesnė patalpų dalis. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją grindžiamas aplinkybe, jog atsakovėms atiteko didesnė gyvenamojo namo dalis. Teismas esmine aplinkybe pripažino tai, kad naudojimosi tvarka pagal kurią, ši patalpa naudotis atiteko A. V., buvo nustatyta 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi. Šios sutarties nuostatos buvo perkeltos į 1975 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastato dalis. Mirus A. J. turtą paveldėjo jo sutuoktinė, o po jos mirties – ieškovė. Pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl patalpų kainos ir perėmė nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovei, o prieš tai ieškovės motinai, paveldėjus turtą įvyko universalus teisių ir pareigų perėjimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad esant sumokėtai kainai už nekilnojamąjį turtą kartu nustatant ir naudojimosi tvarką, kuri keičiama tik dėl atliktos statinio rekonstrukcijos, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti kompensacijos sumokėjimo už patalpos 1-1 dalį. Reikalavimą priteisti kompensaciją teismas atmetė.

5.8. Reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 2I1ž, nustatymo siejamas išimtinai su ieškovės byloje reikštais reikalavimais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, t. y. prašoma nustatyti, kad šalys naudosis tomis dalimis ūkinio pastato, kurios patenka į joms priskiriamas naudotis žemės sklypo dalis. Ieškinio reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo atmesti, todėl teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo.

5.9. Sprendimu tenkintas ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, kiti reikalavimai atmesti. Teismas vertino, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu, buvo patenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų. Ieškovė įgijo teisę į 25 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudaro 570 Eur bylinėjimosi išlaidų (2280 x 25 / 100) ir 113 Eur žyminio mokesčio (453 x 25 / 100). Ši suma ieškovei lygiomis dalimis priteista iš kiekvienos iš atsakovių po 285 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 56,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovės įgijo teisę į 75 procentus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės atsakovei priteisiama 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei I. V. – 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė L. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-l381- 1043/2021 dalį, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti pilna apimtimi:

6.1. nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarką pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2 tokiu būdu:

6.1.1. ieškovei L. B. paskirti naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta projekte indeksu B (1135 kv.m.), ir bendrai ieškovei L. B. su atsakovėmis J. T. bei I. V. naudotis A (267 kv. m. ploto) dalimi.

6.1.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis 1402 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu D (1117 kv. m.) bei žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu C (17 kv. m.), ir bendrai J. T., I. V. su ieškove L. B. naudotis A (268 kv. m. ploto) dalimi.

Arba

6.2. Nustatyti 0,2804 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarką pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1 tokiu būdu:

6.2.1. ieškovei L. B. paskirti naudotis 1218 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu B (1135 kv. m.) ir bendrai ieškovei L. B. naudotis su atsakovėms J. T. bei I. V. dalimi A (83 kv.m.).

6.2.2. atsakovėms I. V. ir J. T. bendrai paskirti naudotis 1586 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte indeksais D (1318 kv. m.) ir C (184 kv. m.) bei bendrai J. T. bei I. V. su ieškove L. B. dalimi A (84 kv. m.).

6.2.3. ieškovei L. B. iš atsakovių I. V. ir J. T. priteisti 12 335,36 Eur dydžio kompensaciją už atsakovių I. V. ir J. T. naudojimui tenkančią ir ieškovei priklausančią 184 kv. m. didesnę dalį žemės sklypo.

6.3. Priteisti ieškovei naudai iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas pagal patektus dokumentus bei 680 Eur už apeliacinio skundo parengimą.

6. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. teismas be jokio teisinio pagrindo atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tokiu būdu neišsprendžiant tarp šalių kilusio ginčo dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo.

7.2. Pirmos instancijos teismas sprendime netinkamai aiškino 2019 m. balandžio 11 d. kasacinio teismo nutartyje Nr. e3K-3-127-403/2019 išdėstytus išaiškinimus, nepagrįstai konstatavo, jog nenustačius kiekvieno bendraturčio patekimo prie kiemo statinių, t. y. tvoros, menkaverčių kiemo tualetų, kurių vienas net faktiškai neegzistuoja, šulinių bei kanalizacijos šulinio bei nenustačius jų naudojimui reikalingo ploto, neva nėra galimybės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl kiemo statinių ir šios aplinkybės byloje net nebuvo tirtos. Teismas nesiaiškino, kurioje žemės sklypo vietoje yra šuliniai, lauko tualetai ar tvoros. Vienintelė aplinkybė, kuri buvo aiškintasi byloje dėl kiemo statinių, tai buvo kiemo aikštelė. Tačiau būtent atsižvelgiant į kiemo aikštelės buvimo vietą ir buvo pateiktas 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas Nr. 2, pagal kurį į bendrai prašomą paskirti žemės plotą ir įėjo bendro naudojimo kiemo aikštelė.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 buvo pateikti išaiškinimai visiškai kitokių faktinių aplinkybių kontekste, dėl ko teismas netinkamai aiškino CK normas, reglamentuojančias žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta bendraturčių naudojimui priskirtinos žemės sklypo dalies dydžio nustatymo principas, kuomet ant žemės sklypo stovi tiems patiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausantys ir jų naudojami statiniai, tokie kaip gyvenamasis namas ar ūkinis pastatas. Tačiau minėtoje kasacinio teismo nutartyje nebuvo išaiškinta, jog naudojimosi tvarkos žemės sklypu tarp bendraturčių nustatymas yra negalimas, jei nėra nustatoma kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis po inžineriniais statiniais, tokiais kaip tvora, šuliniais ir pan.

7.4. Apeliantės pateikti žemės sklypo planai buvo parengti atsižvelgiant tiek į pagrindinių statinių, tiek į kiemo statinių buvimo vietą. Rengiant žemės sklypo planus buvo atsižvelgta į 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 išaiškinimus. Pirmos instancijos teismas atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo tik todėl, kad nenustatyta kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalis išimtinai po kiemo statiniais, bet ne po gyvenamuoju namu ar ūkiniu pastatu, neteisingai interpretavo 2019 m. balandžio 11 d. kasacinio teismo byloje išdėstytus išaiškinimus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

7.5. Vadovaujantis nuoseklia teismine praktika, inžinerinių statinių ar kitų menkaverčių statinių egzistavimas žemės sklype neužkerta kelio nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, nenumatant po tokiais statiniais kiekvienam bendraturčiui tenkančio žemės sklypo ploto (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-483/2009; 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką net ir paskyrus vieno bendraturčio naudojimui žemės sklypo dalį, užimtą kito bendraturčio naudojamu statiniu, tai nėra pagrindas nenustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos, o tik spręstinas klausimas dėl kito bendraturčio patekimo į statinius.

7.6. Pirmos instancijos teismas sprendime tik formaliai konstatavo, jog nėra nustatytas bendro naudojimo plotas po inžineriniais statiniais ir visų bendraturčių patekimas prie jų, byloje netiriant ne tik kiekvieno bendraturčio faktinio poreikio naudotis minėtais statiniais, bet netiriant netgi jų (ne)egzistavimo fakto. Iš VĮ Registrų centre registruotų žemės sklype esančių 2 vnt. tualetų, vienas medinis tualetas faktiškai nugriautas, o kitas medinis tualetas yra visiškai bevertis ir apeliantė sutinka, kad jis atitektų atsakovėms. Žemės sklype yra 2 šuliniai, kurių vienu naudojosi apeliantei priklausančios namo dalies buvusi savininkė, o kitu naudojasi atsakovės, kuris yra būtent atsakovėms paskirtoje žemės sklypo dalyje D. Apeliantės naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje B taip pat yra šulinys, dėl ko dėl žemės sklype esančių šulinių naudojimo, kaip ir kanalizacijos šulinio, tarp šalių byloje ginčas nekilo. Aplinkybė, kad apeliantės siūlomuose žemės sklypų planuose nėra numatyta bendro naudojimo žemė po tvoromis ar prie tvorų, negali būti laikomas netinkamu planu. Tvora yra labi sena ir bevertė. Tvora apjuosia visą žemės sklypą, kiekvieno bendraturčio poreikis naudotis tvora ir ja rūpintis sietinas ne su visa žemės sklypo tvora, bet su tvoros dalimi, kuri patenka į bendraturčio naudojimui paskirtą žemės sklypo plotą, kas taip pat nelaikytina naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ydingumu.

7.7. Vienintelis kiemo statinys – aikštelė b, skirta privažiuoti prie bendros nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, yra reikalinga abiem bendraturčiams, todėl 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 ir buvo į bendro naudojimo plotą įtraukta teritorija, kurioje yra aikštelė b, todėl šis planas visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl bendro naudojimo objektų. Pagal kitą siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą Nr. 1 apeliantė sutiko atsisakyti šios aukštelės, jeigu atsakovės jai sumokėtų prašomą 12 335,30 Eur kompensaciją. Apeliantė nesutinka su atsakovių siūloma kompensacija, teisme atliktas žemės sklypo vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas.

7.8. 2020 m. spalio 15 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių plane Nr. 2 VĮ Registrų centre registruotos ir žemės sklype esančios kiemo aikštelės bei visiems bendraturčiams priklausantis gyvenamasis namas yra bendro naudojimo žemės sklypo plote A, kurio atsakovių naudojimui yra paskiriama 268 kv. m., apeliantės naudojimui paskiriant 267 kv. m., t. y. projekte yra numatytas minėtų statinių naudojimui reikalingas žemės sklypo plotas bei užtikrinamas visų bendraturčių patekimas į bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius statinius. Kaip matyti iš analizuojamo žemės sklypo projekto, ½ dalis ūkinio pastato randasi apeliantės naudojimui paskiriamoje žemės sklypo dalyje B, o kita ½ dalis ūkinio pastato randasi atsakovių naudojimui paskiriamoje žemės sklypo dalyje C, bei kiti atsakovėms priklausantys ūkiniai pastatai randasi taip pat atsakovių naudojimui paskirtoje žemės sklypo dalyje. Yra užtikrinamas visų bendraturčių patekimas prie žemės sklype esančių naudojamų statinių, kiekvieno bendraturčio naudojimui yra paskiriamas žemės sklypo plotas po bendraturčiui nuosavybės teise priklausančia pastatų dalimi. Akivaizdu, jog 2020 m. spalio 15 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektas Nr. 2 atitinka 2019 m. balandžio 11 d. kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3k-3-127-403/2019 išdėstytus išaiškinimus.

7.9. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje visiškai nevertino aplinkybės, kad šioje byloje buvo išnaudotos visos galimybės valios dėl bendro turo naudojimo suderinimui su atsakovėmis, tačiau atsakovės nesutiko su naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo faktu. Apeliantė pateikė netgi 5 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus. Atsakovės byloje pateikė tik vieną žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kurio taip pat atsisakė, nurodydamos, kad jos nesutinka nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal savo pačių pateiktą projektą. Apeliantė sutiko ir su atsakovių projektu, tik prašė, jog jai būtų sklypo gale paskiri 4, o ne 2 arai. Atsakovės nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka neva jau yra nustatyta, dėl ko atsakovės byloje nepagrįstai reikalavo naudotis didesne žemės sklypo dalimi negu joms priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje. 1990 m. balandžio 13 d. žemės sklypo plane buvo pažymėta naudojimosi kažkada egzistavusiu 3362 kv. m. ploto žemės sklypu tvarka, kuri niekada nebuvo nustatyta nei sutartimi, nei teismo sprendimu. Tokio sklypo šiai dienai nėra, dėl ko minėtame plane pažymėta naudojimosi tvarka negali būti taikytina kitokio ploto ir ribų žemės sklypui. Byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai patvirtina, jog tarp bendraturčiu naudojimosi 2804 kv. m. dydžio žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarka nebuvo ir nėra nustatyta.

7.10. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantė minėtoje namų valdoje negyveno, todėl atsakovės naudojosi visu nekilnojamuoju turtu, įskaitant visą žemės sklypą, dėl ko laikytina, kad nėra tarp bendraturčių nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

7.11. Pagal 2020 m. spalio 15 d. projektą Nr. 2 atsakovių išimtiniam naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis D, kurioje yra tik joms nuosavybės teise priklausantys statiniai: pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovių naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis C, kuri randasi po atsakovėms nuosavybės teise priklausančios dalies ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visų bendraturčių bendram naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis A, kurioje randasi apeliantei (1/2 dalis), bei atsakovėms I. V. (1/4 dalis) ir J. T. (1/4 dalis) priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei inžinerinis statinys-kiemo aikštelė, kuri nuosavybės teise priklauso visoms bendraturtėms analogiškomis proporcijomis kaip ir gyvenamasis namas ir kurioje tiek apeliantė, tiek atsakovės turėtų galimybę naudoti, tokiu būdu nepaneigiant nei vieno bendraturčio nuosavybės teisės į aikštelę.

7.12. Pagal 2020 m. spalio 15 d. projektą Nr. 2 apeliantės naudojimui yra paskiriama žemės sklypo dalis B, kurioje yra jai priklausanti ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kuri ribojasi su visų bendraturčių naudojimui paskirta žemės sklypo dalimi A, tokiu būdu apeliantei užtikrinant patekimą iš bendro naudojimo žemės dalies A į jos išimtiniam naudojimui paskirtiną žemės sklypo dalį B. 2020 m. spalio 15 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektu Nr. 2 numatoma nustatyti naudojimo žemės sklypu tvarka buvo parengta atsižvelgiant į statinių išsidėstymą žemės sklype ir jų priklausomybę bendraturčiams; minėta naudojimosi tvarka yra racionali, kadangi bendraturčių išimtiniam naudojimui yra paskiriamos atskiros izoliuotos žemės sklypo dalys, kurias galima naudoti pagal paskirtį, bendro naudojimo žemės sklypo dalis A yra paliekama tik tokia, kuri yra būtina bendrų statinių, t. y. gyvenamojo namo bei aikštelės, eksploatacijai.

7.13. Pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl kurių buvo skundžiamoje dalyje iš esmės neteisingai išspręsta civilinė byla. Pirmos instancijos teismas visiškai neišanalizavo pateikto 2020 m. spalio 15 d. žemės sklypo naudojimosi nustatymo tarp bendraturčių projekto Nr. 2 pagal kasacinio teismo praktikoje nustatytus kriterijus ir nevertino jokių kitų aukščiau nurodytų šiam teisiniam ginčui reikšmingų aplinkybių, neišsprendžiant tarp šalių kilusio ginčo ir paliekant teisiniu požiūriu ydingą situaciją, t. y. suteikiant galimybę atsakovėms ir toliau naudotis visu žemės sklypu, nors apeliantei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo.

Šalies argumentai

7. Atsakovės I. V. ir J. T. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti atsakovei J. T. iš apeliantės 700 Eur procesinio dokumento rengimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. apeliantė apeliaciniame skunde pakartojo dalį patikslintame ieškinyje išdėstytų faktų, atskiras detales iš bylos konteksto pateikdama taip, jog esmingai iškreipiama pačių faktų prasmė.

8.2. Apeliantė, teigdama, kad pagal jos pateiktą 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2 atsižvelgta į kiemo aikštelės buvimo vietą, nepaminėjo fakto, kad pagal šį projektą apeliantės naudojimui siūlomoje 1135 kv. m. ploto žemės sklypo dalyje „B“ yra net trys objektai, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atsakovių ir apeliantės vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise: 1) šulinys k l (jis egzistuoja natūroje ir šiuo metu); 2) v raide pažymėtas tualetas; 3) tvora t3 (t5). Visi šie objektai yra pažymėti byloje esančiuose 1990 m. gegužės 23 d. ir 2019 m. balandžio 29 d. žemės sklypo planuose. Visiškai nelogiška teigti, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti atsižvelgta tik į bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotą objektą (aikštelę), pažymėtą atsakovių faktiškai naudojamame plote, tačiau neturi būti atsižvelgta į bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruotus objektus, kurie pažymėti apeliantės faktiškai naudojamame plote ir kurį apeliantė siūlo palikti jos asmeniniam naudojimui.

8.3. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad kiemo statinys – aikštelė b tariamai skirta privažiuoti prie bendros nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, neva yra reikalinga abiem bendraturčiams, todėl, apeliantės teigimu, buvo įtraukta 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 į bendro naudojimo plotą. Šias teiginiais apeliantė siekia suklaidinti teismą. Apeliantės nurodyta aikštelė b faktiškai neegzistuoja. Žemės sklypo dalimi, kurioje pažymėta faktiškai neegzistuojanti aikštelė, apeliantė niekada nesinaudojo, nes visada iš Veiverių gatvės turėjo į žemės sklypą atskirą įvažiavimą. 1990 m. gegužės 7 d. Raudonų linijų planas patvirtina, jog žemės sklypas turėjo įvažiavimą iš Veiverių gatvės toje gyvenamojo namo ir žemės sklypo pusėje, kurią apeliantė prašo paskirti jos asmeniniam naudojimui; tai buvo vienintelis įvažiavimas į žemės sklypą. Šis įvažiavimas egzistuoja iki šiol. Kadangi apeliantė visada turėjo ir turi atskirą įvažiavimą į žemės sklypą iš Veiverių gatvės toje gyvenamojo namo ir žemės sklypo pusėje, kuria ji naudojasi, jai nėra poreikio turėti dar vieną įvažiavimą, kurį vėliau asmeniniam naudojimui įsirengė pradinis atsakovas A. V. iš tos gyvenamojo namo ir žemės sklypo pusės, kuria jis naudojosi ir naudojasi atsakovės I. V. ir J. T..

8.4. Tarp bendraturčių yra daugiametė nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Pati apeliantė kartu su ankstesniu 2019 m. rugsėjo 24 d. patikslintu ieškiniu pateikė 2019 m. rugsėjo 23 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, atitinkantį daugiametę nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pagal šį projektą numatyta, kad apeliantė naudosis 1218 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu B (1135 kv. m.), bendraturčiai bendrai naudotis dalimi A (83 kv. m.), pradinis atsakovas A. V. naudosis 1586 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, pažymėtomis projekte indeksais D (1318 kv. m.) ir C (184 kv. m.) bei bendrai naudosis su apeliante dalimi A (84 kv. m.).

8.5. Apeliantės teiginys apeliaciniame skunde, kad namų valdoje (duomenys neskelbtini) ji negyvena ir atsakovės naudojasi visu nekilnojamuoju turtu, įskaitant visą žemės sklypą, pateiktas pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalį. Apeliantė pirmosios instancijos teisme niekada nenurodė šios aplinkybės. Šis apeliacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės. A. J. mirus, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu jo turtą paveldėjo sutuoktinė E. J.. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu E. J. priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, atiteko apeliantei. Po E. J. mirties gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimi naudojosi E. J. dukra (apeliantės motina), o po apeliantės motinos mirties į jos namų valdos dalį apeliantė įleido gyventi keturių asmenų šeimą. Nei pradinis atsakovas A. V., nei atsakovės I. V. bei I. T., niekada nebuvo užėmę nei viso namo, nei viso žemės sklypo.

8.6. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi nuo 1975 m., yra nepakitusi jau 46 metus. Todėl darytina išvada, kad žemės sklypu buvo naudojamasi bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nei apeliantė nei E. J., nei A. J. niekada nesinaudojo neužstatyta žemės sklypo dalimi A, kuri 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 priskirta bendram naudojimui. Žemės sklypo vidinė riba, skirianti bendraturčių naudojamus plotus, niekada nekito, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su žemės sklypo ploto ir ribų pasikeitimu, neturi jokios reikšmės.

8.7. Apeliantė remiasi aplinkybe, jog ji nupirko iš valstybės didesnę žemės sklypo dalį negu faktiniam naudojimuisi tenkanti dalis. Šioje byloje turėtų būti remiamasi teisminiu precedentu, suformuotu Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 8 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1276-324/2017. Pastarojoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl asmens teisės padidinti asmeniniam naudojimui tenkantį žemės sklypo plotą, bendraturčiams nupirkus iš valstybės žemės sklypo dalis, neatitinkančias dalims pagal faktiškai esančią naudojimosi tvarką. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje (jos 15 pastraipa) suformuota praktika, jog didesnės žemės dalies įgijimas nesuteikia teisės reikalauti keisti realiai įgyvendintą naudojimosi tvarką. Apeliantė iš valstybės ½ dalį žemės sklypo nupirko 2014 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Apeliantė, žinodama apie ilgametę nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo pasirinkimo laisvę, kokią valstybinės žemės dalį nupirkti. Ta aplinkybė, jog apeliantė nupirko iš valstybės didesnę žemės sklypo idealinę dalį, negu jos naudojama dalis, nesudaro pagrindo nei keisti ilgametę 46 metus trunkančią faktinę naudojimosi tvarką, nei reikalauti iš atsakovių piniginės kompensacijos.

8.8. 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 į šalių bendram naudojimui numatytą plotą patenka A. V. trinkelės, kurios išklotos 2007 m. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, jog apeliantei turi būti sudaryta galimybė naudotis inžineriniu statiniu – aikštele, kuri tariamai nuosavybės teise priklauso visoms bendraturtėms analogiškomis proporcijomis kaip ir gyvenamasis namas. Žemės sklype šiuo metu neegzistuoja jokia aikštelė, kuri nuosavybės teise priklausytų visoms bendraturtėms. Jokia aikštelė nėra pažymėta ir 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2. Apeliantė pirmosios instancijos teisme net neįrodinėjo aplinkybės, jog aikštelė faktiškai egzistuoja, apeliaciniame skunde nenurodė, ką konkrečiai ji laiko aikštele. Nei apeliantė, nei ankstesni bendraturčiai, kurių teisių perėmėja ji yra, šiuo žemės sklypo plotu niekada nesinaudojo. Visiškai nelogiškas apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, ar faktiškai egzistuoja lauko tualetai ir šuliniai, kai pati apeliantė neįrodinėjo, ar faktiškai egzistuoja aikštelė. Apeliantė, siūlydama jai ir atsakovėmis J. T. bei I. V. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi A (535 kv. m ploto), turi tikslą atsakovių naudojamo ploto sąskaita šalių bendram naudojimui tenkantį plotą padidinti 368 kv. m. (nuo 167 kv. m iki 535 kv. m). Apeliantė siekia įgyti teisę naudotis žemės plotu, aplink visą gyvenamąjį namą, įskaitant ir tą namo dalį, kuria naudojasi atsakovės I. V. ir J. T.. Šiuo žemės plotu nei apeliantė, nei ankstesni bendraturčiai niekada nesinaudojo. Siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka net tik kad prieštarauja civilinių teisinių santykių kriterijui, bet ir sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms kilti.

Atsiliepimas

8.9. Atsakovės nesiūlė apeliantei sumokėti kompensaciją, tačiau pirmosios instancijos teisme teigė (tai teigia ir dabar), jog kompensacijos priteisimas iš atsakovių apeliantei būtų atsakovėms mažiau nepalankus, negu žemės sklypo ploto aplink visą gyvenamąjį namą paskyrimas bendram visų bendraturčių naudojimui. Atsakovės teismo ekspertizės aktu ir kitais įrodymais įrodė, kad apeliantės į bylą pateikti įrodymai apie žemės sklypo ir jo atitinkamos dalies rinkos kainą yra aiškiai nepagrįsti. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje Nr. 19-09-EXP-17 viso 2804 kv. m. žemės sklypo vertė 2019 m. rugsėjo 17 d. tariamai yra 189 000 Eur, 1 kv. m. rinko vertė yra 67,40 Eur. Ši ataskaita negali turėti jokios įrodomosios reikšmės. Teismo ekspertas V. L. 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės akte davė išvadą, kad viso 28,04 ha žemės sklypo vertė yra 100 200 Eur. Teismo paskirtos ekspertizės aktas yra išsamiai motyvuotas, jis turi didesnę galią už bet kokį apeliantės pateiktą rašytinį įrodymą. Apeliantė 2014 m. gegužės 20 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nupirko iš valstybės ½ dalį žemės sklypo (atitinkančią 0,1402 ha plotą) už 25 201 Lt (7 298,71 Eur), kas pagal apeliantės patikslintame ieškinyje pateikiamą skaičiavimo principą sudarytų 5,21 Eur už 1 kv. m. Pati apeliantė 2015 m. rugsėjo mėnesį atsakovei J. T. ir pradiniam atsakovui A. V. siūlė pirkti apeliantei priklausančią ½ dalį žemės sklypo už 7 200 Eur. Nekilnojamojo turto registro išraše yra duomenys, jog vidutinė viso 28,04 arų ploto žemės sklypo rinkos kaina 2015 m. rugsėjo 2 d. yra 58 000 Eur. Pats apeliantės suformuluotas klausimas turto vertintojui yra iš esmės ydingas, jis neatitinka apeliantės patikslintų ieškinių reikalavimo turinio, apeliantė pateikė ekspertui klausimą, kokia yra viso sklypo, o ne ginčo dalies, vertė. Nuo 2018 m. spalio 22 d. interneto portaluose aruodas.lt ir skelbiu.lt yra patalpinti skelbimai apie tai, jog parduodamas (duomenys neskelbtini) esantis 1402 kv. m. sklypas už 98 000 Eur (tai yra 6900 Eur už vieną arą). Skelbimuose apgaulingai nurodyta sklypo paskirtis – daugiaaukščiams statiniams. Sutikimo žemės sklypo paskirties pakeitimui pradinis atsakovas A. V. nėra davęs, atsakovės taip pat tokio sutikimo niekada neduos. Šis faktas papildomai patvirtina, jog apeliantės prašoma priteisti suma neatitinka rinkos kainos. 2016 m. interneto portale aruodas.lt buvo pardavinėjamas greta ((duomenys neskelbtini)) esantis 25 arų ploto žemės sklypas už 100 000 Eur (tai yra 4000 Eur už vieną arą). Nurodytos aplinkybės rodo, kad apeliantė šiuo patikslinto ieškinio reikalavimu siekia pasipelnyti atsakovių sąskaita.

8.10. Šioje byloje gali būti įrodinėjama ginčo objektu esančio konkretaus žemės ploto vertė, atsižvelgiant į būtent sklypo ypatumus (žemės paskirtį, ginčo ploto vietą, pastatų išsidėstymą, bendraturčių skaičių ir kitus reikšmingus duomenis), o ne vieno kvadratinio metro vertė neapibrėžtame plote, kaip to siekia apeliantė. Teismo ekspertas V. L. 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės akte pagal ankstesnio apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimą davė išvadą, kad žemės sklypo 184 kv. m. dalies, matininko M. G. 2019 m. rugsėjo 23 d. plane, apibrėžtos taškais 16, 17, 18 bei 19-20 taškų viduriu, dabartinė rinkos vertė yra 4670 Eur. Tokia rinkos verte įvertintas asmeniniam naudojimui galėjęs atitekti 184 kv. m. plotas. 2020 m. spalio 15 d. patikslintame ieškinyje apeliantė nepageidavo 184 kv. m. ploto asmeniniam naudojimui, bet prašo paskirti 368 kv. m. žemės sklypo plotą bendram bylos šalių naudojimui. Akivaizdu, kad ginčo ploto, skirto bendram naudojimui, vertė yra mažesnė, negu skirto asmeniniam naudojimui, nes bendram naudojimui skirtame plote be kito bendraturčio sutikimo neleistina jokia veikla. Atsakovių įsitikinimu, pagal 2020 m. spalio 15 d. patikslintą ieškinį ginčo objektu esančio konkretaus žemės ploto vertė yra netgi mažesnė už teismo eksperto nustatytą 4670 Eur vertę.

8.11. Apeliantės 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu pateikta į bylą su K. K. sudarytą preliminari sutartis, kuria K. K. tariamai įsipareigojo nupirkti A dalį žemės sklypo už 96000 Eur ir ½ dalį pastatų už 2000 Eur, negali turėti jokios įrodomosios reikšmės. Sutartis negali paneigti teismo eksperto V. L. 2020 m. balandžio 8 d. ekspertizės akto išvados, kad viso 28,04 ha žemės sklypo vertė yra 100 200 Eur. Du fiziniai asmenys gali tarpusavyje pasirašyti bet kokią nieko neįpareigojančių sutartį. Joks protingas asmuo tokioje situacijoje apskritai negalėtų turėti realų ketinimą pirkti žemės sklypo dalį už konkrečią pinigų sumą, nežinodamas šios bylos baigties. Preliminarios sutarties fiktyvumą patvirtina ir tas faktas, kad sutartis yra be datos. Apeliantės nesąžiningumą parodo ir tai, kad pradinis atsakovas A. V. iš apeliantės yra gavęs minėtą 2015 m. rugsėjo 15 d. rašytinį pasiūlymą nupirkti jai priklausančių pastatų ir statinių dalį už 54 489 Eur, o apeliantei priklausančią žemės sklypo dalį nupirkti už 7 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

25. Ieškovė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – planą su pažymėtais statiniais. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateiktą naują įrodymą – planą- turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui. Šio plano pirmos instancijos teismas netyrė, dėl jo neturėjo galimybės pasisakyti kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Be to, statinių pažymėjimas plane, akivaizdu, kelia naujus ginčus, tai matyti iš apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentų (ieškovė teigia, kad gali dalies nuosavybės atsisakyti, kelti bylas dėl naudojimosi statiniais vėliau). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atsisako planą priimti.

26. Dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo apeliacine tvarka sprendimas neskundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

27. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. ir atsakovės I. V. bei J. T., yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių – kiemo statinių (šulinių, kiemo aikštelės, tvoros, laiko tualetų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtės. L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi ½ dalis minėto nekilnojamojo turto po ¼ dalį šiuo metu priklauso atsakovėms I. V. bei J. T. (el. b. 3 t., b. l. 28-33).

28. Ieškovė naudojimosi žemės sklypu tvarką prašė nustatyti dviem alternatyviais būdais, pagal jos pateiktus projektus – 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1 (el. b. 3 t., b. l. 26), kuriame prašo už didesnę dalį siūlomo naudoti sklypo iš atsakovių priteisti kompensaciją bei pagal 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2 (el. b. 3 t., b. l. 24). Pirmos instancijos teismas abu šiuos ieškovės reikalavimus atmetė.

29. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, kurio naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, yra įregistruoti inžineriniai – kiemo statiniai (šulinys – 2 vnt., kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi ½ dalis minėto nekilnojamojo turto po ¼ dalį šiuo metu priklauso atsakovėms I. V. bei J. T. (el. b. 3 t., b. l. 28-33), ieškovė ir atsakovės yra kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių bendraturtės. Kiemo aikštelė nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu b (el. b. 1 t., b. l. 37), ši aikštelė yra gyvenamojo namo kairėje pusėje nuo Veiverių gatvės (el. b. 1 t., b. l. 30). Du lauko tualetai nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pažymėti indeksu v (el. b. 1 t., b. l. 37, 30), du šuliniai pažymėti indeksais k₁ ir k₂ bei kanalizacijos šulinys pažymėtas indeksu k₃ (el. b. 1 t., b. l. 37, 30). Pagal ieškovės pateiktą 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1 visa kiemo aikštelė, vienas lauko tualetas, šulinys k₂ ir kanalizacijos šulinys k₃ patenka į atsakovių naudojimui prašomą priskirti žemės sklypo dalį, o vienas lauko tualetas ir šulinys k₁ patenka į ieškovės naudojimuisi prašomo priskirti žemės sklypo dalį. Pagal ieškovės pateiktą 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2, vienas lauko tualetas, šulinys k₂ ir kanalizacijos šulinys k₃ patenka į atsakovių naudojimui prašomą priskirti žemės sklypo dalį, o vienas lauko tualetas ir šulinys k₁ patenka į ieškovės naudojimuisi prašomo priskirti žemės sklypo dalį.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai bei teisingai konstatavo, kad visuose ieškovės į bylą pateiktuose projektuose neatsižvelgta į tai, kad šalims (ieškovei ir atsakovėms) bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso sklype esantys inžineriniai įrenginiai (lauko tualetai, šuliniai), nenustatyta šiems įrenginiams reikalinga žemės sklypo dalis, t. y. įrenginiams eksploatuoti nepriskirta žemės sklypo dalis, nenumatyta, kaip prie šių įrenginių bus patenkama. Tik 2020 m. spalio 15 d. matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti aikštelė patenka į bendram naudojimui prašomą priskirti žemės sklypo dalį, tačiau lauko tualetai, kanalizacijos šulinys ir du šuliniai patenka arba į ieškovės naudojimuisi arba atsakovių naudojimuisi prašomą priskirti žemės sklypo dalį, nepaisant to, kad minėti inžineriniai įrenginiai priklauso ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise.

31. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

32. Tokio pobūdžio bylose šalių pareiga byloje pateikti naudojimosi tvarką siūlančius projektus, kurie atitiktų teisės aktus, racionalumo, patogumo kriterijus, darytų mažiausią įtaką nusistovėjusiai faktinei naudojimosi tvarkai, taip pat nepažeistų kitų bendraturčių interesų. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

33. Tais atvejais, kai žemės sklype, kurio naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui turi būti paliekama žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams / statiniams. Šiuo atveju pirmos instancijos teismui nustačius, kad nei vienas iš į bylą pateiktų projektų nėra tinkamas (nors teikti jie keli), nes nenumatyti reikalingi žemės sklypo plotai kiemo statiniams eksploatuoti bei prie jų patekti, byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šių statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagrįstai atmestas, kadangi priešingu atveju bus pažeisti abiejų šalių interesai dėl patekimo prie statinių ir dėl to bus sudaryta situacija konfliktams bei teisminiams ginčams kilti (CK 4.37 straipsnis).

34. Atsakovės neturi pareigos teikti savo naudojimosi tvarkos nustatymo varianto, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai, kad atsakovės nesiūlė kitokios naudojimosi tvarkos, atmestini kaip neturintys reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, padaryta vadovaujantis kasacine praktika, kad jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šiuo atveju nustačius, kad nei vienas iš į bylą pateiktų projektų nėra tinkamas, nes nenumatyti reikalingi žemės sklypo plotai kiemo statiniams eksploatuoti bei prie jų patekti, byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šių statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestas pagrįstai.

35. Atmestinas ir apeliantės argumentas, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo civilinės bylos Nr. e3K-127-403/2019 praktika, nustatančia, kad naudojimosi sklypo tvarka turi būti nustatyta tokia, kad kiekvienas bendraturtis turėtų galimybę pateikti prie kiemo statinių. Apeliantė teigė, kad statiniai yra menkaverčiai, tačiau šių aplinkybių neįrodė, vien tik ieškovės teiginiai nelaikytini įrodymais, nes priešinga bylos šalis tokius teiginius neigia. Be to, ginčo statinių nuosavybės teisė yra įregistruota. Argumentas, kad po to bus galima spręsti klausimą dėl kito bendraturčio patekimo prie statinių, akivaizdžiai parodo, kad kol toks klausimas negali būti išspręstas šiuo pirmos instancijos teismo sprendimu, kadangi byloje nebuvo tokio reikalavimo, bus pažeidžiamos kito bendraturčio teisės, todėl kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliantė sutiktų, kad dalis jai priklausančių statinių atitektų atsakovėms, negali būti traktuojamas kaip šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tokie ieškovės siūlymai byloje nagrinėjami nebuvo. Taip pat atmestini apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl kurių buvo skundžiamoje dalyje iš esmės neteisingai išspręsta civilinė byla, kadangi ieškovės teikiami nauji įrodymai bei argumentai dėl ateityje nustatinėtinos naudojimosi kiemo statiniais tvarkos, jų menkavertiškumo, nuosavybės perleidimo sutikimo, akivaizdžiai parodo, kad dėl šių aplinkybių įrodymų byloje ieškovė neteikė, reikalavimų nekėlė ir tik apeliaciniu skundu bando nurodyti svarbias pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja tokių papildomų ieškovės nurodomų aplinkybių, nes dėl jų nebuvo pareikšta reikalavimų (CPK 312 straipsnis). Be to, iš tokių argumentų akivaizdu, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktus planus, ateityje kils konfliktai bei vėl turės būti inicijuoti teisminiai ginčai, kas, kolegijos įsitikinimu, neatitinka protingumo kriterijaus, nėra racionalu ir akivaizdžiai pažeistų kitų asmenų teises.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas reglamentuojančias naudojimosi tvarkos bendru turtu nustatymą (CK 4,72, 4.75, 4.81, 4.93 straipsnius) bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą (CPK 177, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

38. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eurų bylinėjimosi išlaidų, prašo jas priteisti iš ieškovės. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovė J. T. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 700 Eur (DOK 67753), todėl šios išlaidos priteistinos J. T. iš ieškovės L. B. (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė