Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovėms J. T., I. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir pastatais tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

IV. Atsakovų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

10. Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.): ieškovė L. B. ir atsakovės: I. V. bei J. T., yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių - kiemo statinių (šulinių, kiemo aikštelės, tvoros, laiko tualetų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendraturtės. L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto po 1/4 dalį šiuo metu priklauso atsakovėms: I. V. bei J. T. (el. b. 3 t., b. l. 28-33).

11. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

12. Pagal Lietuvos A. T. nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo

13. Ieškovė prašo nustatyti žemės sklypo, esančio Veiverių g. 178, Kaune naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal 2020-10-15 matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1 (el. b. 3 t., b. l. 26). Pagal šį projektą ieškovei atitektų atskirai naudotis 1135 kv. m. žemės sklypo plane pažymėto indeksu B ir 83 kv. m. bendrai naudojamo ploto kartu su atsakovėmis plane pažymėto indeksu A; atsakovėms atitektų bendrai atsakovėms naudotis 1318 kv. m. žemės sklypo plane pažymėto indeksu B ir 184 kv. m žemės sklypo plane pažymėto indeksu C, bei bendrai J. T. bei I. V. su L. B. dalimi A (84 kv. m.). Kadangi pagal šį projektą ieškovės naudojimuisi tenka mažesnė žemės sklypo dalis – prašo priteisti ieškovei kompensaciją. Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ieškovė reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2020-10-15 matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2 (el. b. 3 t., b. l. 24). Pagal šį projektą ieškovei atitektų atskirai naudotis 1135 kv. m. žemės sklypo plane pažymėto indeksu B ir 267 kv. m. bendrai naudojamo ploto kartu su atsakovėmis plane pažymėto indeksu A; atsakovėms atitektų bendrai atsakovėms naudotis 1117 kv. m. žemės sklypo plane pažymėto indeksu D ir 17 kv. m žemės sklypo plane pažymėto indeksu C, bei bendrai J. T. bei I. V. su L. B., dalimi A (268 kv. m.). Pagal tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1 šalių bendrai naudojamo žemės sklypo dalis (A) sudaro 167 kv. m., pagal projektą Nr. 2 – 535 kv. m.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019 išaiškino, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.

15. Iš VĮ Registro centro išrašo matyti, kad žemės sklype yra įregistruoti inžineriniai - kiemo statiniai (šulinys -2 vnt., kan. šulinys, kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas – 2 vnt.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). L. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto, o likusi 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto po 1/4 dalį šiuo metu priklauso atsakovėms: I. V. bei J. T. (el. b. 3 t., b. l. 28-33). Taigi ieškovė ir atsakovės yra kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių bendraturtės. Nei viename iš teismui pateiktų žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektų inžinerinių statinių vietos nėra pažymėtos. Kiemo aikštelė nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pažymėta indeksu b (el. b. 1 t., b. l. 37), ši aikštelė yra gyvenamojo namo kairėje pusėje nuo Veiverių gatvės (el. b. 1 t., b. l. 30). Du lauko tualetai nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje pažymėti indeksu v (el. b. 1 t., b. l. 37, 30), du šuliniai pažymėti indeksais k₁ ir k₂ bei kanalizacijos šulinys pažymėtas indeksu k₃(el. b. 1 t., b. l. 37, 30). Pagal ieškovės pateiktą 2020-10-15 matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 1 visa kiemo aikštelė, vienas lauko tualetas, šulinys k₂ ir kanalizacijos šulinys k₃ patenka į atsakovių naudojimui prašomą priskirti žemės sklypo dalį, o vienas lauko tualetas ir šulinys k₁ patenka į ieškovės naudojimuisi prašomo priskirti žemės sklypo dalį. Pagal ieškovės pateiktą 2020-10-15 matininko M. G. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą Nr. 2, vienas lauko tualetas, šulinys k₂ ir kanalizacijos šulinys k₃ patenka į atsakovių naudojimui prašomą priskirti žemės sklypo dalį, o vienas lauko tualetas ir šulinys k₁ patenka į ieškovės naudojimuisi prašomo priskirti žemės sklypo dalį. Analogiška situacija ir su ieškovės į bylą pateiktu 2018-10-15 matininko M. G. parengtu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektu (el. b. 1 t., b. l. 15) bei su 2019-09-23 matininko M. G. parengtais žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektais Nr. 1 ir Nr. 2. Visuose penkiuose ieškovės į bylą pateiktuose projektuose neatsižvelgta į tai, kad šalims (ieškovei ir atsakovėms) bendrosios dalinės nuosavybes teise priklauso sklype esantys inžineriniai įrenginiai (lauko tualetai, šuliniai), nenustatyta šiems įrenginiams reikalinga žemės sklypo dalis, t. y. įrenginiams eksploatuoti nepriskirta žemės sklypo dalis, nenumatyta kaip prie šių įrenginių bus patenkama. Tik 2020-10-15 matininko M. G. parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projekte Nr. 2 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti aikštelė patenka į bendram naudojimui prašomą priskirti žemės sklypo dalį, tačiau lauko tualetai, kanalizacijos šulinys ir du šuliniai patenka arba į ieškovės naudojimuisi arba atsakovių naudojimuisi prašomą priskirti žemės sklypo dalį, nepaisant to, kad minėti inžineriniai įrenginiai priklauso ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovė į bylą yra pateikusi 2019-09-16 UAB „Geodala“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą (el. b., 1 t., b. l. 186), pagal kurį į ieškovės naudojimuisi prašomą priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B, patenka ieškovei ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis laiko tualetas ir šulinys k₁, o į atsakovėms prašomo priskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu D, patenka bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovėms priklausanti kiemo aikštelė, šulinys k₂ ir kanalizacijos šulinys. Nei viename iš šešių į bylą pateiktų projektų nėra atsižvelgta į žemės sklype esančius kiemo statinius, šiems statiniams nėra numatytas šiems statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas bei patekimas prie šių kiemo statinių, todėl naudojimosi tvarka negali būti nustatyta nei pagal vieną į bylą pateiktą projektą.

16. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos A. T. 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

17. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau bendraturčių naudojamos bendrai. Tais atvejais kai žemės sklype, kurio naudojimosi tvarką prašoma nustatyti, yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių statinių, prie bendrai naudojamų statinių bendram naudojimui turi būti paliekama žemės sklypo dalis – tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams / statiniams. Negalima situacija kuomet bendraturčiams priklausantis statinys ar įrenginys atsiranda vienam iš bendraturčių priskiriamoje naudotis žemės sklypo dalyje. Šiuo atveju nustačius, kad nei vienas iš į bylą pateiktų projektų nėra tinkamas, nes nenumatyti reikalingi žemės sklypo plotai kiemo statiniams eksploatuoti bei prie jų patekti, byloje nėra reiškiami reikalavimai dėl šių statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmetamas.

18. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Pasisakant dėl ieškovės ir jos atstovės teismo posėdžio metu išsakyto argumento, jog atsakovės nepateikė savo racionalaus naudojimosi tvarkos projekto, pažymėtina, kad rungtyniško proceso, būdingo civiliniam procesui, esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Sprendžiant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu klausimą, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent naudojimosi tvarkos nustatymo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Atsakovas, turi teisę grįsti savo nesutikimą su ieškovo projektu, tiek pateikdamas argumentus dėl bendraturčių interesų pažeidimo, tiek pasiūlydamas alternatyvų naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Teikti alternatyvų projektą yra atsakovo procesinė teisė, bet ne pareiga. Būtent ieškovei, reikalaujančiai nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės tvarką, tenka pareiga įrodyti, kad jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali, nepažeidžia kitų bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė šios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Atmetus ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo.

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu nustatymo

19. Ieškovė prašo nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato — ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu: ieškovei L. B., paskirti naudotis: gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksu 2-1/18,17 kv. m; 2-2/6,78 kv. m; 2-3/6,21 kv. m; 2-4/4,48 kv. m; 2-5/9,97 kv. m., bei 5,94 kv. m patalpos 1-1/10,53 kv. m, viso 52,05 kv. m.; atsakovėms: J. T. ir I. V. paskiriant bendrai naudotis: gyvenamojo namo patalpas 1-2/16,97 kv. m; 1-3/8,72 kv. m; 1-4/5,95 kv. m; 1-5/ 10,14 kv. m; 1- 6/ 5,31 kv. m, 1-7/0,38 kv. m bei 4,59 kv. m patalpos 1-1/10,53 kv. m, viso 52,06 kv. m. Atsakovėms pageidaujant vienoms naudotis gyvenamojo namo patalpa 1-1, ieškovė sutinka su kiek kitokia gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, konkrečiai dėl gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksu 1- 1/10,53 kv. m, t. y. vietoje siūlomo šios patalpos bendro naudojimo, šią patalpą priskiriant atsakovių išimtiniam naudojimui, o iš atsakovių priteisiant ieškovei vienkartinę kompensaciją už jų naudojimui priskirtiną 5,94 kv. m. didesnę gyvenamojo namo patalpų dalį. Atsakovės prašo atmesti šį ieškinio reikalavimą, nes naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra nustatyta.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi notarinio registro Nr. R-5731 A. V. ir R. V. susitarė dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis (el. b. 1 t., b. l. 145-146). Pagal sutartį R. V. atiteko naudotis gyvenamojo namo patalpos: II-I, I0, 05 kv. m., II-2, I3, 92 kv. m., II-3, 8, 15 kv. m. ir pusė priestato 2aI/m, pusė pastogės aukšto po šio namo dalimi, pusė ūkio pastato 2JI/m, šiaurinė dalis, su teise bendrai naudotis kiemo įrengimais ir žemės sklypu. A. V. atiteko naudotis gyvenamojo namo patalpos: I-2, 16, 71 kv. m., I-3, 7, 94 kv. m., I-4, 6, 27 kv. m., priestatas I-I, IaI/m ir pusė priestato 2aI/m, pusė pastogės aukšto po šio namo dalimi, pusė ūkio pastato 2JI/m, pietinė dalis, su teise bendrai naudotis kiemo įrengimais ir žemės sklypu. Ši sutartis buvo įregistruota pagal tuo metu galiojusią tvarką K. m. I. T.. Biuro rejestrų knygoje įrašo Nr. 5449. 1975 m. liepos 10 d. sutartimi notarinio registro Nr. I-3692, R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastato dalis. Šios pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte numatyta, kad pirkėjas A. J. naudosis gyvenamojo namo patalpomis II-I/I0, 05 kv. m., II-2/I3, 92 kv. m., II-3/8, 15 kv. m., 1/2 dalimi priestato 2aI/m. Kaip pagrindas patalpų naudojimuisi nurodyta 1972 m. rugsėjo 28 d. naudojimosi sutartis notarinio registro Nr. R-5731 (el. b., 1 t., b. l. 147-148). Po A. J. mirties, pagal 1977 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą, jo turtą paveldėjo mirusiojo sutuoktinė E. J. (el. b. l. 1 t., b. l. 149-150), o po jos mirties pagal 2010 m. gegužės 6 d. paveldėjimo teisės liudijimą turtas atiteko ieškovei. Taigi naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu yra nustatyta. 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, kurio bendras naudingas plotas buvo 70,31 kv. m., gyvenamasis plotas – 46,72 kv. m. Šiuo metu gyvenamojo namo bendras plotas 104,11 kv. m., gyvenamasis plotas – 70,75 kv. m. Šie kadastro duomenys nustatyti 2015 m. birželio 26 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad po 1972 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sudarymo, gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir jo plotas padidėjo. Akivaizdu, kad nekilnojamojo turto objektas, toks, koks jis buvo 1972 m. nebeegzistuoja ir yra pagrindas nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką tam, kad ji atitiktų faktinę situaciją. VĮ Registrų centre 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartis nėra įregistruota, pasikeitus patalpų žymėjimui, pastato plotui nebėra galimybės sutartį įregistruoti, todėl yra reikalinga nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Tačiau įvertinus, kad poreikis nustatyti naudojimosi tvarką yra sąlygotas įteisintos atliktos rekonstrukcijos, buvus nustatai naudojimosi tvarkai ir šalims iš esmės faktiškai naudojantis gyvenamojo namo patalpomis pagal nusistovėjusią ir sutartą tvarką, nėra teisinio pagrindo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri paneigtų anksčiau buvusią. Byloje tarp šalių kilęs ginčas tik dėl naudojimosi patalpa, pažymėta indeksu 1-1, 10,53 kv. m. (el. b. l. 1 t., b .l. 31). Ieškovė prašo arba priskirti pusę patalpos jos naudojimui arba priteisti kompensaciją iš atsakovių, joms priskyrus naudotis visą patalpą. Atsakovės su šiuo reikalavimu nesutinka, kadangi dėl šios patalpos naudojimosi buvo sutarta dar 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi. Kaip matyti iš statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l. 30) ir 1972 m. rugsėjo 28 d. sutarties priestatas 1a1/m atiteko A. V. naudojimui. Iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje esančio statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l. 151) matyti, kad buvo pakeistas patalpos žymėjimas, priestato žymėjime išbraukta raidė „m“ ir užrašyta raidė „ž“. Iš patalpų plano (el. b. 1 t., b. l. 31) ir statinių išdėstymo plano (el. b. 1 t., b. l. 47) matyti, kad priestate 1a1ž yra vienintelė patalpa 1-1. Byloje neginčijama aplinkybė, kad A. V. ir jo sutuoktinė (šioje byloje atsakovė) visada naudojosi patalpa 1-1. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarka šia patalpa buvo nustatyta dar 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi, šioje byloje nebuvo įrodinėjamas poreikis keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką – nėra teisinio pagrindo patalpą 1-1 priskirti bendram ieškovės ir atsakovių naudojimui. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ieškovei L. B. paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais: 2-1/18,17 kv. m; 2-2/6,78 kv. m; 2-3/6,21 kv. m; 2-4/4,48 kv. m; 2-5/9,97 kv. m., viso 46,11 kv. m.; Atsakovėms: I. V. ir J. T. bendrai paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas: 1-2/16,97 kv. m; 1- 3/8,72 kv. m; 1-4/5,95 kv. m; 1-5/10,14 kv. m; 1-6/5,31 kv. m; 1-7/0,38 kv. m 1-1/10,53 kv. m, viso 58 kv. m. Teismui nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką pagal vieną iš ieškovės prašytų alternatyvių reikalavimų, pagal kurį ieškovės naudojimuisi priskiriama 5,94 kv. m. mažesnė patalpų dalis, spręstina dėl reikalavimo priteisti ieškovei kompensaciją. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas priteisti kompensaciją kildinamas iš to, kad atsakovių naudojimui priskyrus patalpą 1-1 atsakovėms tenka naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi. Nagrinėjamo klausimo kontekste esminė aplinkybė yra ta, kad, kaip jau buvo minėta, naudojimosi tvarka pagal kurią, ši patalpa naudotis atiteko A. V., buvo nustatyta 1972 m. rugsėjo 28 d. sutartimi. Šios sutarties nuostatos buvo perkeltos į 1975 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria R. V. pardavė A. J. jam priklausiusias pastato dalis. Mirus A. J. turtą paveldėjo jo sutuoktinė, o po jos mirties – ieškovė. Taigi pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl patalpų kainos ir perėmė nustatytą naudojimosi tvarką. Ieškovei, o prieš tai ieškovės motinai, paveldėjus turtą įvyko universalus teisių ir pareigų perėjimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1 dalis). Todėl esant sumokėtai kainai už nekilnojamąjį turtą kartu nustatant ir naudojimosi tvarką, kuri keičiama tik dėl atliktos rekonstrukcijos, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti kompensacijos sumokėjimo už patalpos 1-1 dalį. Vadovaujantis išdėstytu reikalavimas priteisti kompensaciją atmetamas.

21. Ieškiniu taip pat prašoma nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 2I1ž. Reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos šiuo ūkiniu pastatu nustatymo siejamas išimtinai su ieškovės byloje reikštais reikalavimais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, t. y. prašoma nustatyti, kad šalys naudosis tomis dalimis ūkinio pastato, kurios patenka į joms priskiriamas naudotis žemės sklypo dalis. Ieškinio reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo atmesti, dėl šios priežasties atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų, o atsakovės atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir gyvenamuoju namu nustatymo bei kompensacijos už atsakovėms naudotis tenkančią didesnę dalį gyvenamojo namo dalį priteisimo. Sprendimu tenkintas reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo, kiti reikalavimai atmesti. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aspektu laikytina, kad buvo patenkinta 25 procentai ieškinio reikalavimų. Šioje byloje ieškovė patyrė 2280 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1500 Eur išlaidų atstovavimo išlaidų (900 Eur procesinių dokumentų rengimas ir 600 Eur atstovavimas teismo posėdžiuose), nekilnojamojo turto – žemė sklypo vertinimas – 350 Eur, žemė sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planų rengimas – 330, namo dalių paskaičiavimo projekto rengimas – 100 Eur bei 453 Eur žyminio mokesčio (el. b., 2 t., b. l. 65-81). Taigi ieškovė įgijo teisę į 25 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas sudaro 570 Eur bylinėjimosi išlaidų (2280 x 25 / 100) ir 113 Eur žyminio mokesčio (453 x 25 / 100). Ši suma lygiomis dalimis priteisima iš atsakovių ieškovei, t. y. po 285 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 56,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovės įgijo teisę į 75 procentus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė J. T. patyrė 2000 Eur bylinėjimosi išlaidų (1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 800 Eur išlaidų už ekspertizę (el. b., 3 t, b. l. 79, 1 t. b. l. 137-140, 182-185, 2 t., b. l. 59-62, 89-92, 109, 192-194, 3 t., b. l. 79-82, DOK-31232). Iš ieškovės atsakovei priteisiama 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų (2000 x 75 /100). Atsakovė I. V. patyrė 80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b., 3 t., b. l. 79-82, DOK-31232). Iš ieškovės atsakovei priteisiama 60 Eur bylinėjimosi išlaidų (80 x 75 /100).

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:

-Ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais: 2-1; 2-2; 2-3; 2-4; 2-5.

-Atsakovėms: I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrai paskiriant naudotis gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais: 1-1, 1-2; 1-3; 1-4; 1-5; 1-6;1-7.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ir 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 285 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ir 56,50 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.