- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- 2YT-11635-752/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05137-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- A. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė J. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė antstolei skundą, kuriame prašo panaikinti patvarkymus vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad skundžiamas antstolės priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, apriboja jo teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nes antstolė vykdo išieškojimą nesilaikydama teisės normų. Pagal antstolės patvarkymą yra išieškomos visos lėšos, esančios jo sąskaitoje, nepaisant ar jos viršija MMA ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galėtų naudoti savo reikmėms. Jeigu tokios lėšos iš jo buvo nurašytos, antstolė privalo jas grąžinti. Be to, antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kurių ji neturi teisės reikalauti, kadangi vykdymas pradėtas jam neįteikus raginimo įvykdyti sprendimą geruoju (b.l. 3-5).
Antstolė J. Ž. 2018 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą netenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016-11-24 vykdomasis dokumentas Nr. e2-19291-877/2016 dėl 289,13 Eur išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ naudai. Skolininkas skundžia antstolės patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, antstolė patvarkymus priėmė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, tad ir nurašytos lėšos neturi būti grąžintos. Be to, nurodė, kad skolininkui raginimas buvo įteiktas įstatymų nustatyta tvarka (b.l. 7-8).
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontorai buvo pateiktas Kauno apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-19291-877/2016 dėl 289,13 Eur išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ naudai (v. b. l. 5). Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2018-02-20 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S18-8091 ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S18-8093 (v.b.l. 114-115, 116-117). Reikalavimą panaikinti patvarkymus pareiškėjas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-421/2017.
CPK atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto (CPK XLVII skyrius) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). CPK LI skyriuje (733 –743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal CPK 736 str. 1 d. iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų; išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Taip pat, pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, teismas aiškiai nurodė, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą neviršijančią MMA taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą.
Vykdomojoje byloje 2018-02-20 priimtas patvarkymas Nr. S18-8093 dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų, nurodant, kad iš skolininko pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį turi būti išskaitoma 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Be to, patvarkyme antstolė nurodė, kad draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Konstatuotina, kad antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, laikydamasi CPK 736 straipsnyje nustatytų išskaitų dydžių bei vadovaudamasi teismų suformuota praktika. Kadangi antstolė, nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo darbo užmokestį, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų, bei iš pareiškėjo neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Konstatavus, kad antstolė 2018-02-20 priimdama skundžiamą patvarkymą Nr. S18-8093 įstatymo reikalavimų nepažeidė, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo grąžinti į antstolės depozitinę sąskaitą pervestą išskaitą iš lėšų, pareiškėjo gautų iš trečiųjų asmenų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo minimos CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos pareiškėjo minimos artimųjų pervedamos lėšos, taip pat ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai turėtų būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Nagrinėjamoje byloje išieškojimo atvejų, nesilaikant įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų tokios rūšies turto, nenustatyta. Tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl netinkamo CPK 668 straipsnio 1 dalies normos taikymo.
Vykdomojoje byloje 2018-02-20 antstolė priėmė patvarkymą Nr. S18-8091 dėl skolos išieškojimo bei surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl antstolės teisės reikalauti sumokėti vykdymo išlaidas bei motyvai dėl netinkamo raginimo įvykdyti sprendimą geruoju pareiškėjui įteikimo. Gavusi vykdomąjį dokumentą ir patikrinusi ar nėra kliūčių jam priimti, antstolė nurodytą dokumentą priėmė vykdymui ir 2016-12-13 priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir raginimą įvykdyti sprendimą (v b. l. 1-3, 9-13). Šie dokumentai skolininkui buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o nepavykus įteikti, dokumentai įteikti 2017-01-06 viešo paskelbimo būdu (CPK 660 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.). Šaliai geranoriškai nevykdant sprendimo, jis įvykdomas priverstinai vadovaujantis CPK VI dalies normomis. Pareiškėjas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė, todėl antstolė pagrįstai pradėjo jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo sumokėti antstoliui būtinas vykdymo išlaidas. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, atlieka parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad kai vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui vykdyti, skolininkui iš karto atsiranda neigiamos turtinės pasekmės, kadangi iš karto susidaro tam tikra suma vykdymo išlaidų. Nagrinėjamoje byloje antstolei priėmus Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą, iš karto susidarė vykdymo išlaidos, kurias antstolė apskaičiavo ir nurodė 2016-12-13 vykdymo išlaidų apskaičiavime. Skolininkui neįvykdžius raginimo įvykdyti sprendimą, buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai: atlikos užklausos, surašyti patvarkymai. Vėliau, periodiškai antstolei teikiant užklausas, priimant patvarkymus, vykdant dokumentų siuntimus, vykdomojoje byloje buvo atliekami nauji skaičiavimai ir vykdymo išlaidos perskaičiuojamos, paskutinis skaičiavimas atliktas 2018-02-20. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos už vykdomojoje byloje atliktus veiksmus, atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nenustatė pažeidimų antstolės veiksmuose, reikalaujant sumokėti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad vykdymo proceso metu antstolės padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo skolininko A. K. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. .(duomenys neskelbtini) .
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.