Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau-Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo V. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. liepos 28 d., apie 16 val., prie (duomenys neskelbtini) rajone, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E 320 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbulas nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Be to, nesustojęs ir nepasilikęs eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešęs policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio atitvaras. Šiais veiksmais V. Ž. pažeidė KET 9 p., 133 p., 231.1 p., 231.2 p. reikalavimus ir padarė administracinių teisės pažeidimų numatytų, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai, pažeidimo padarymas buvo įrodytas. Rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visuma patvirtina tai, kad V. Ž. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Taip pat skunde pažymima, kad V. Ž. parodymuose nurodytas aplinkybes, kad jis galėjęs negirdėti smūgio ir kad jis nebuvo užvažiavęs ant šaligatvio, o į jį tik atsirėmė, paneigia proceso dalyvių parodymai. Liudytojas A. B. parodė, jog buvo netoli įvykio vietos ir išgirdo driokstelėjimą, garsas buvo didelis, subarškėjo buferiai. Automobilis atsitrenkė stipriai. Nuo smūgio įbetonuotas užtvarko korpusas pasviro apie 10 laipsnių. Liudytojas matė, kad automobilio „Mersedes Benz“ vienas ratas buvo užvažiavęs ant šaligatvio, automobilis į geltoną stulpą buvo įsirėmęs galine dalimi. Apie tai, kad smūgio būta stipraus liudija ir A. B. parodymai. Liudytojas apžiūrėjo įvykio vietą ir matė į šoną pavirtusį atitvarą taip, kad nuo pasvirimo pakeltos šaligatvio trinkelės. Institucijos nuomone, V. Ž. būdamas automobilyje negalėjo nejusti ir negirdėti smūgio, kurį girdėjo pašalinai asmens, buvę netoli įvykio vietos. V. Ž. pažeidė KET 234 p. reikalavimus ir turi būti patrauktas atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Institucija skunde nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir teigia, jog administracinės bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukta nepagrįstai. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. Ž. galėjo nejusti smūgio, todėl nenustatyta tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos neįvykdžius KET 234 p. numatytų pareigų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sutinka su Institucijos skundo argumentais. Įrodymų vertinimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo neparemtas išsamiu, visapusišku ir objektyviu teismo ištirtų įrodymų visumos vertinimu, todėl šioje dalyje nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

V. Ž. inkriminuota tai, jog jis pažeidė KET reikalavimus, reglamentuojančius eismo įvykio dalyvių pareigas, o būtent – pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesant įvykio vietoje apgadinto turto valdytojui ir nepranešus apie įvykį policijai. KET 234 p. numatyta: jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Kaip matyti iš nutarimo, teismas apie V. Ž. kaltę sprendė neįvertinęs vidų ištirtų įrodymų. Teismas vertino tik automobilio, užtvaro apgadinimus bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-01-22 akto išvadas. Šie duomenys tik patvirtina faktą, kad iš tiesų automobilio ir kelio užtvaro kontaktas buvo. Dėl šio pažeidimo V. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas, dėl to ginčas nekyla apeliacinėje instancijoje. Tačiau minėti duomenys neleidžia spręsti apie tai, ar V. Ž. suvokė, kad jis atsitrenkė į kelio užtvarą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai. Apie tai turi būti sprendžiama iš visų byloje surinktų duomenų, tiek rašytinių įrodymų, tiek liudytojų parodymų, juos vertinant visumoje, o ne vien tik iš specialisto išvados bei fiksuotų apgadinimų. Vien tai, kad vizualiai automobilio apgadinimai nėra žymūs, nepaneigia aplinkybės, kad V. Ž. girdėjo smūgį, suprato atsitrenkęs į atitvarą. Liudytojas A. B. parodė, jog buvo netoli įvykio vietos ir išgirdo driokstelėjimą, garsas buvo didelis, subarškėjo buferiai. Automobilis atsitrenkė stipriai. Nuo smūgio įbetonuotas užtvaro korpusas pasviro apie 10 laipsnių. Liudytojas matė, kad automobilio „Mersedes Benz“ vienas ratas buvo užvažiavęs ant šaligatvio, automobilis į geltoną stulpą buvo įsirėmęs galine dalimi. Liudytojo A. B. parodymai neprieštarauja jo rašytiniams paaiškinimams. Be to, analogiškas aplinkybes jis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Tai užfiksuota L. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 7). Apie tai, kad smūgio būta stipraus rodo ir A. B. parodymai. Liudytojas apžiūrėjo įvykio vietą ir matė į šoną pavirtusį atitvarą taip, kad nuo pasvirimo pakeltos šaligatvio trinkelės. Tai atitinka ir prie eismo įvykio vietos schemos pridėtose nuotraukose užfiksuotas aplinkybes (b. l. 5). Šis liudytojas nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nenustatyta, kad būtų pažįstamas su liudytoju A. B. ar pažeidėju, turėtų kokių nors priešiškumų jam. Tokie duomenys, aukštesniojo teismo nuomone, vieni kitiems neprieštarauja, vieni kitus papildo, tarpusavyje logiškai susiję ir leidžia pagrįstai konstatuoti, jog smūgis iš tiesų buvo pakankamai stiprus, buvo nemažas garsas ir V. Ž. negalėjo jo neišgirsti bei negalėjo nesuprasti, kad atsirėmė į kelio užtvarą. Šių duomenų visuma paneigia V. Ž. parodymus, jog jis nesuprato apgadinęs svetimą turtą ir nepranešęs apie tai policija pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Aptartų duomenų leidžia pagrįstai teigti, jog V. Ž. suprato, kad apgadino svetimą turtą, suprato, jog nepranešdamas policijai apie įvykį pažeidžia KET reikalavimus, ir suvokė, jog taip jis neteisėtai pasišalina iš eismo įvykio vietos. Jo veika atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. V. Ž. kaltas padaręs šį pažeidimą ir baustinas.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Vertinant padaryto pažeidimo pavojingą ir sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos dydį, jų proporcingumą, adekvatumą, atsižvelgtina į tai, kad V. Ž. sukeltas eismo įvykis nesukėlė žymių, ryškių pasekmių. Byloje nebuvo pateikti tikslūs duomenys dėl sugadinto užtvaro remonto kainos, tačiau akivaizdu, jog žala buvo padaryta. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvina tai, kad pažeidimą padarė asmuo, vyresnis nei 65 metai. Galiojančių nuobaudų pareiškėjas neturi, per ilgą vairavimo stažą baustas administracine tvarka vos vieną kartą už nežymų administracinį teisės pažeidimą, susijusį su kelių eismo taisyklių pažeidimu.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais darytina išvada, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį V. Ž. skirtina minimalaus dydžio sankcijoje numatyta bauda, tačiau net ir minimalus sankcijoje numatytas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga priemonė.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Įvertinus visumą aptartų duomenų, charakterizuojančių tiek pažeidėją, tiek ir jo padaryto pažeidimo pavojingumą, darytina pagrįsta išvada, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą žymiai trumpesniam, t. y. 8 mėnesių, laikotarpiui.

Atsižvelgiant į šiuos motyvus, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo dalis, kurioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo dalį, kurioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. Ž. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų ATPK 130 str. 1 d. nutraukta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą.

P. V. Ž. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, subendrinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimu V. Ž. skirtą nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir šuo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirtą administracinę nuobaudą ir nustatyti vieną galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.