Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2A-662-232/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2A-662-232/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07812-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Liuda Uckienė, Henrichas Jaglinskis, Aldona Tilindienė
Atsakovas
L. U., A. V.
Ieškovas
M. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-662-232/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07812-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 30.9.1; 121 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams L. U. ir A. V. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ.

I. M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti ieškovės teisę gauti rašytinį pritarimą verandos paprastajam remontui pagal parengtą paprastojo verandos remonto projektą adresu: V. g., Vilniuje, be atsakovų L. U. ir A. V. sutikimo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis V. g. , Vilniuje. 2010 m. vasaros pabaigoje ieškovė pradėjo jai priklausančios verandos paprastojo remonto darbus, dalinai pakeitė sienų išorinę dangą, seną, sudūlėjusią sienų apšildymo medžiagą, langus, duris, tačiau dėl prastos ieškovės finansinės padėties šių remonto darbų užbaigimas užtruko, o tuo laikotarpiu pasikeitė statybą reglamentuojantys teisės aktai. Paaiškino, jog pasikeitus statybą reglamentuojantiems tiesės aktams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2011-08-04 dėl ieškovės atliktų darbų surašė Savavališkos statybos aktą Nr. S S A-00-110804-00100, kuriame nurodė, kad verandos rekonstravimo darbams atlikti yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas paprastojo remonto projektui. Pažymėjo, jog verandos rekonstravimas nepažeidžia jokių kitų bendraturčių teisių, neturi jokios neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybės pablogėjimui, priešingai, estetinis vaizdas sukelia rūpestingo šeimininko įvaizdį. Nurodė, kad išnaudojo visas galimybes ir būdus, kad gautų atsakovų sutikimą, tačiau pastarieji sutikimo neduoda.

Atsiliepimas

A. L. U. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl sutikimo atlikti verandos remonto darbus, ji neteikė jokių pasiūlymų, tiesiog savavališkai pradėjo remonto darbus, ignoruodama namo bendrasavininkų teises ir teisėtus interesus, o siekdama išvengti atsakomybės už savavališkus statybos darbus ir tokių darbų rezultatų likvidavimą, ieškovė kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad verandos remonto projektinė dokumentacija parengta 2012-11-28, tuo tarpu verandą ieškovė savavališkai suremontavo dar 2010 m. vasarą. Paaiškino, jog remiantis Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-1092-808/2012 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį M. K., tretieji asmenys – L. U., A. V., dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, matyti, kad prieš pradėdama remonto darbus 2010 m., ieškovė negalėjo teikti atsakovui 2012-11-28 parengtų projektinių pasiūlymų. Nurodė, jog naujo priestato aukštis žymiai viršija senojo aukštį, tačiau projektiniuose dokumentuose tai visiškai neatsispindi. Pažymėjo, jog ieškovė niekaip negalėjo kreiptis ir į atsakovą A. V., nes jis yra Rusijos Federacijos pilietis, nuolat gyvenęs ir gyvenantis Rusijoje, o paskutinį kartą jis Lietuvoje lankėsi 2008 m. Paaiškino, kad ieškovės vykdomi savavališkos statybos darbai yra pavojingi, namas yra senos medinės konstrukcijos, dėl ieškovės statybos darbų buvo kilęs gaisras. Nurodė, jog ieškovės rekonstruotas priestatas yra didelis, uždengia atsakovo kambario langą į kiemą ir sumažina šviesos patekimą pro langą.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog teismo pripažinta teisė gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą projektui be bendraturčių sutikimo savaime nesuponuoja Savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti ieškovei reikalingus minėtus dokumentus, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytų sąlygų, kurias turi tenkinti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę. Paaiškino, jog dėl reikalingų dokumentų ieškovai turėtų kreiptis bendra tvarka, ir pateikti ne tik įsiteisėjusį teismo sprendimą, pripažįstantį ieškovei teisę gauti projekto patvirtinimo dokumentus nesant bendraturčių sutikimo, bet ir kitus reikalingus dokumentus, kurie numatyti teisės aktuose.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teisė keisti bendrai naudojamą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai susiję su būsima statyba, sutikimą, tačiau šie asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, o atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos darbų. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13402-466/2013 pagal trečiojo asmens ieškinį M. K., kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę M. K. per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. pašalinti buto (unikalus Nr.), esančio adresu: V. g., Vilniuje, dalies apšiltinimą taip, kad atitiktų 1997-06-04 kadastrinių matavimų duomenis, tačiau šiuo metu minėta civilinė byla yra sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla Nr. 2-14092-861/2013 ir joje įsiteisės sprendimas. Nurodė, kad Statybos įstatymas leidžia statytojui vykdyti savavališkos statybos įteisinimo darbus parengiant projektą ir vykstant teisminiam procesui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 17 d. sprendimu priėmė ieškovės M. K. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl ieškovės M. K. teisės gauti rašytinį pritarimą statinio paprastajam remontui atlikti pripažino be atsakovo A. V. sutikimo; civilinę bylą Nr. 2-14092-861/2013 dalyje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl pažeistų teisių gynimo nutraukė; ieškinį dalyje dėl ieškovės M. K. teisės gauti rašytinį pritarimą statinio paprastajam remontui atlikti pripažinimo be atsakovo L. U. sutikimo tenkino; pripažino ieškovės M. K. teisę gauti rašytinį pritarimą verandos paprastajam remontui pagal parengtą paprastojo verandos remonto projektą adresu: V. g., Vilniuje, be atsakovo L. U. sutikimo; priteisė iš atsakovo L. U. ieškovės M. K. naudai 143 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovo L. U. valstybės naudai 40,32 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, atsakovo L. U. prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą netenkino, nurodydamas, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nagrinėdamas bylą iš esmės, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Teismas nurodė, jog reali atsakovo L. U. teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, žala, kylanti iš statybos ar rekonstrukcijos darbų, turėtų būti motyvuota ir pagrįsta įrodymais, tačiau atsakovo teiginiai, jog ieškovė niekada neprašė jo leidimo rekonstruoti verandą, po rekonstrukcijos verandos plotis ir aukštis padidėjo, todėl atsakovui sumažėjo šviesos srauto patekimas pro jo langą ir taip buvo pažeisti jo teisėti interesai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad rekonstruojama veranda yra ieškovės nuosavybė ir jos rekonstrukcija atsakovui netrukdo naudotis jam priklausančiomis patalpomis, todėl šių aplinkybių kontekste teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl verandos rekonstrukcijos darbų atlikimo atsakovo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog yra susipažinęs su rekonstruojamo statinio projektu. Kadangi teismas nenustatė atsisakančio duoti sutikimą bendraturčio, t.y. atsakovo, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl verandos rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl ieškovės ieškinį tenkino.

III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

Apeliantas (atsakovas) L. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-10-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį palikti nenagrinėtu, o nepalikus ieškinio nenagrinėtu – jį atmesti. Nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė palikti ieškinį nenagrinėtu vadovaudamasis LR CPK 296 str. 1 dalies 11 punktu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad į atsakovą buvo kreiptasi dėl sutikimo gavimo, taigi pareiškimas neatitiko ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Ieškovei byloje nepateikus tinkamai parengto ir suderinto projekto ieškinys taip pat negalėjo būti tenkintas. Apelianto manymu ieškovė, iki bylos iškėlimo atsakovui nepateikusi projekto arba projektinių pasiūlymų, siekia apriboti atsakovo teisę pareikšti savo nuomonę ir pretenzijas dėl jų, tuo išvengdama pareigos tinkamai atskleisti būsimos statybos planus. Pažymėjo, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Pabrėžė, kad ieškovės pateiktas projektas neatitinka statinių projektavimą reglamentuojančio STR reikalavimų. Apelianto teigimu, ieškovė, atlikusi savavališkos statybos darbus 2010 metais, iki ieškinio teismui padavimo dienos 2013 metais turėjo pakankamai laiko savavališkos statybos padariniams pašalinti, kaip ir tinkamai parengti projektą. Be to, ieškovei pateikus ieškinį teismui prieš tai atsakovui nepateikus informacijos, ar vykdant statybos darbus nebus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, ir teismui patenkinus ieškinį yra pažeidžiamas LR CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas.

Atsiliepimas

I. M. K. atsiliepimu prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, tinkamai ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų. Pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pateiktame projektiniame pasiūlyme yra visi remonto pobūdį apibrėžiantys duomenys, pasiūlymą parengė asmuo, turintis tam reikalingą kvalifikaciją. Apeliantas savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia tik tuo, kad apie parengtą projektinę dokumentaciją jam tapo žinoma, tik bylą pradėjus nagrinėti teisme. Jokių kitų aplinkybių kuriomis remiantis būtų galima įžvelgti apelianto teisių pažeidimą jis nepateikė, o teismas nenustatė, todėl pagrįstai teismas tenkino ieškovės ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

Ginčas byloje kilęs dėl bendrasavininkių teisių įgyvendinimo. Byloje nustatyta, jog ieškovei kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/3 dalį, priklauso gyvenamasis namas, esantis V. g., Vilniuje, unikalus Nr. (b. l. 8-11, 59-64). Iš kadastro duomenų taip pat matyti jog ieškovei priklausančio 53,43 kv.m. 3 kambarių buto V. g. nusidėvėjimo laipsnis nustatytas 65 proc. kas patvirtina ieškovės teiginius jog jai priklausančioje namo dalyje esančiai verandai buvo reikalingas remontas. Apelianto nurodoma aplinkybė jog neva teismas negalėjo nagrinėti bylos ir ieškinio spręsti ieškovės naudai, nes neva ieškovė iki kreipimosi į teismą nesikreipė į atsakovą dėl sutikimo nesudaro pagrindo teigti jog sprendimas yra neteisėtas. Kaip matyti atsakovas ir teisminio nagrinėjimo metu nesutiko, su ieškovės padarytais pertvarkymais ryšium su remontu, todėl akivaizdu, kad ieškovė tokio sutikimo negavo. Be to įstatymas nenumato specialios kreipimosi į bendrasavininkį dėl sutikimo atlikti remonto darbus procedūros. Apeliantas neginčija ieškovės teiginio jog ginčo remontą ji pradėjo dar 2010 m. vasaros pabaigoje, dalinai pakeitė sienų išorinę dangą, seną, sudūlėjusią sienų apšildymo medžiagą, langus, duris. Taip pat neginčija ir aplinkybės, kad remonto darbai buvo būtini. Dalyvaujantys byloje asmenys, tame tarpe ir tretieji asmenys neginčija ir statybos darbų trukmės bei tos aplinkybės, kad remonto darbams užtrukus pasikeitė tokių darbų teisinis reglamentavimas. Ieškovė pateikė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-08-04 Savavališkos statybos aktą Nr. S S A-00-110804-00100, kuriame nurodyta, kad verandos rekonstravimo darbams atlikti yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas paprastojo remonto projektui. Byloje taip pat pateiktas šios institucijos 2013 09 03, raštas bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas surašytas 2011 06 30, kuriuose nustatyta jog ieškovė virš savo buto dalies yra atlikusi stogo dangos pakeitimo darbus nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų (gegnių). Buto verandoje dalinai pakeista sienų konstrukcija, nedidinant užstatymo ploto, apšiltintos sienos. Taigi, šie įrodymai yra pakankami teismui konstatuoti jog apelianto teisės nebuvo pažeistos, nes ieškovė statybos darbus atliko jai priklausančioje namo dalyje nekeisdama užstatymo ploto ir aukščio. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie ieškovės projekto neatitikimą projektavimą reguliuojančioms teisės normoms, neturi reikšmės sprendžiant ar ieškovė atlikdama savo namo dalies remontą kaip nors pažeidė bendrasavininkio teises, nes spręsti dėl projekto atitikimo ar neatitikimo galiojančiam teisiniam reguliavimui yra atitinkamų valstybės institucijų atsakingų už statybų priežiūra kompetencija. Šioms institucijoms nustačius jog ieškovės pateikti projektai neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo ieškovė bus priversta juos pataisyti arba savavališką statybą nugriausti. Tačiau kaip jau minėta šie klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Apeliantas nurodo jog ieškovei neįrodžius jog dar iki kreipimosi į teismą tarp šalių buvo ginčas dėl jo nesutikimo su ieškovės remonto darbais, jam pripažinus ieškinį teismo išlaidos nepagrįstai atitenka apeliantui. Toks teiginys neteisingas. Pirma, kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas ieškinio nepripažino, o teigė, kad atlikti remonto darbai pažeidžia jo teises. Antra jeigu ieškovas iš pat pradžių būtų teigęs jog neprieštarauja atliktiems darbams, kad minėti remonto darbai nepažeidžia jo, kaip bendrasavininkio teisių ir kad sutinka pasirašyti sutikimą, ieškinys turėtų būti atmestas, tačiau tiek iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, tiek iš apeliacinio skundo galima spręsti jog sutikimo pasirašyti jis neketino. Ta aplinkybė, kad atsakovas su ieškovės pateiktu projektu susipažino tik teisme ir kad projektas nebuvo pateiktas apeliantui iš anksto negalėjo turėti įtakos atsakovo apsisprendimui ar remonto darbai, kuriuos atliko ieškovė pažeidžia jo teises. Šios bylos ypatybė ta, kad ieškovė jau yra atlikusi visus darbus, kuriuos siekia įteisinti įstatymuose nustatyta tvarka, taigi atsakovas turėjo visas galimybes įvertinti ir nurodyti ar ieškovės atlikti remonto darbai kaip nors pažeidė jo kaip bendrasavininkio teises. Savo atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs jog ieškovė neva pakeitė savo verandos aukštį, tačiau kaip jau minėta šiuos teiginius paneigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011-08-04 Savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad verandos rekonstravimo darbams atlikti yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas – rašytinis pritarimas paprastojo remonto projektui. Byloje taip pat pateiktas šios institucijos 2013 09 03, raštas bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas iš kurio matyti kad ieškovė virš savo buto dalies yra atlikusi stogo dangos pakeitimo darbus nekeičiant laikančiųjų konstrukcijų (gegnių), buto verandoje dalinai pakeista sienų konstrukcija, nedidinant užstatymo ploto, apšiltintos sienos.

Kolegija pažymi jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus, įvertino juos vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis suformuluotomis CPK 185 straipsnyje tinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas (CK 4.75 straipsnio l dalis) ir priėjo pagrįstos išvados jog apeliantas (atsakovas) nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl neduoda ieškovei leidimo rekonstruoti jai nuosavybės teise priklausančios verandos, teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, esąs susipažinęs su rekonstruojamo statinio projektu (b. l. 121-122). Teismas nenustatė atsisakančio duoti sutikimą bendraturčio atsakovo, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl verandos rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl ieškovės ieškinį pagrįstai tenkino. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėLiuda UckienėHenrichas Jaglinskis