- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-677-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05880-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vytauto Kursevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-224-291/2014 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui D. K., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. ieškiniu (1–3 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką tarp D. K. ir J. K., nustatyti nepilnamečių vaikų D. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo.
Ieškovė nurodė, kad šalys faktiškai kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda jau daugiau nei septynerius metus, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai yra iširusi. 2006 metais atsakovas buvo nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą ir nuo tada atliko laisvės atėmimo bausmę. Iš įkalinimo įstaigos atsakovas grįžo tik 2013 metais, todėl atsakovas nuo 2006 m. nerėmė šeimos materialiai, nesirūpino šeimos buitimi, vaikų auklėjimu. Dėl atsakovo pasirinkto gyvenimo būdo bendras šeiminis gyvenimas tapo negalimas.
Ieškovė nurodė, kad ją ir vaikus sieja artimas emocinis ryšys, vaikai gyvena su ja, pagal galimybes tenkina visus jų poreikius. Tuo tarpu atsakovas su vaikais nuo 2006 m. praktiškai nebendravo, nesirūpino jų auklėjimu ir išlaikymu, jų emocinis ryšys silpnas, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaikų interesus.
Vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį yra reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, lavinimui, laisvalaikiui ir pan. Sūnui M. K. kas mėnesį reikalingas logopedas, kurio išlaidos per mėnesį sudaro apie 240 Lt, be to, nuo rugsėjo 1 d. sūnus vėl pradės lankyti dailės mokyklą, todėl reikės mokėti ne tik už užsiėmimus, bet ir pirkti reikalingas priemones. Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą šalys yra pasidaliję gera valia, kreditorių neturi, todėl dalintinų įsipareigojimų nėra.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepimu į ieškinį (35–38 b. l.) prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nutraukti atsakovo D. K. ir ieškovės J. K. santuoką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Nurodė, kad ieškovė neinformuodama atsakovo išvyko gyventi į Šiaulių miestą, iki atsakovo nuteisimo jis visada rūpinosi nepilnamečiais vaikais. Ieškovė savo nuosavo būsto neturi, todėl jei ir nuomojasi būstą iš kitų asmenų, tai nesukelia vaikams saugumo jausmo. Vaiko teisės į būstą užtikrinimui turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko gyvenamoje vietoje. Šiai dienai nežinoma ar atsakovo vaikai turi atskirus kambarius, ar jiems suteikta teisė turėti atskirą kambarį. Nepateikta informacija apie tai ar vaikai turi kompiuterį, internetą - be kurių šiai dienai neįmanoma tobulėti ir mokytis mokykloje. Iš to netgi būtų galima daryti išvadą, kad J. K. nesudaro visų sąlygų vaikams mokytis pagal ugdymo programas, kaip tai numato ir Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ieškovė nepateikė dokumentų, įrodančių, jog išleidžia vaikams prašomas priteisti pinigines lėšas, sudaryta lentelė nepatvirtina, kad vaikai gyvena pilnavertį gyvenimą ir jiems viskas, kas išvardinta perkama. Pateikta ieškovės lentelė - yra pramanyta ir neatitinkanti realybės. Vaikų gyvenamosios vietos klausimas spręstinas, vaikų gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu, taip pat atsižvelgiant į vaikų išreikštus norus ir interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu (96–98 b. l.) ieškinį tenkino, nutraukė santuoką tarp D. K. ir J. K., konstatuodamas jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, paliko sutuoktiniams pavardes: K. ir K., priteisė iš D. K. lėšas jo nepilnamečių vaikų: D. K. ir M. K. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2013-08-19 iki vaikų pilnametystės. Gaunamas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavedė tvarkyti vaikų motinai J. K.. Nepilnamečių vaikų D. K. ir M. K. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jų motina J. K. jos gyvenamojoje vietoje, priteisė iš atsakovo D. K. bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad D. K. 2007-07-03 Vokietijos Federacinės Respublikos Ausburgo žemės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymą bei baudžiamąjį kodeksą – 8 metams 6 mėn. laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-04 nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Ausburgo žemės teismo 2007-07-03 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su LR BK 260 str. 3 d. ir palikta ta pati 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2013-06-18 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, D. K. paleistas 2013-06-26 iš pataisos namų- atvirosios kolonijos lygtinai 1 metams, 10 mėnesių ir 15 d. iki bausmės termino pabaigos. Atsakovas už įvykdytą tyčinį nusikaltimą atliko realią laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas konstatavo, jog šeima iširo dėl atsakovo D. K. kaltės. Atsakovas savo teiginių, jog šeima iširo dėl ieškovės neištikimybės, nepagrindė jokiais įrodymais, todėl nėra pagrindo teigti, jog dėl šalių santuokos iširimo buvo kalta ieškovė ar abu sutuoktiniai.
Teismas nurodė, kad šalys turi du nepilnamečius vaikus: septyniolikos ir dvylikos metų. Vaikai mokyklinio amžiaus, lanko bendrojo lavinimo, sporto bei dailės mokyklas, jiems augant, jų poreikiai ir išlaidos didės, todėl teismas mano, jog ieškovės pageidaujamas 500 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui yra realus ir atitinkantis vaikų poreikius. Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą teismas nustatė su jų motina J. K. jos gyvenamojoje vietoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (104–106 b. l.) atsakovas D. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba šį klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas intensyviai ieškosi darbo, tačiau nežino kiek laiko užtruks jo paieškos bei kokį atlyginimą gaus. Taigi, susidaro prielaida, kad teismas neteisingai nustatė išlaikymo dydį. Pagal esamą situaciją, įsiskolinimas atsakovui dėl vaikų išlaikymo augs, suradus darbą atsakovas jau turės susidariusį įsiskolinimą, o tai sudarytų dar daugiau rūpesčių ir pasunkintų atsakovo gyvenimo sąlygas.
2. Teismas neįvertino atsakovo gaunamų pajamų ir tai, kad jis neturi turto, o taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad negalima priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
3. Teismas neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė J. K. nedirba jau daug laiko ir net kyla abejonių, kad greitu laiku susiras darbą. Remiantis įstatymų nuostatomis abu tėvai lygiaverčiai privalo išlaikyti savo vaikus. Ieškovei nepateikus visų reikalingų įrodymų apie vaikams išleidžiamas sumas, teismas nusprendė, kad išlaikymas reikalingas būtent po 500 Lt kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (111-113 b. l.) ieškovė J. K. nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-03 sprendimas yra pagrįstas ir sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliktina nepakeista. Išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Atsakovo teigimu iš bedarbio pašalpos jam reikia įsigyti maisto, rūbų, avalynės, higienos priemonių, tačiau pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams taip pat reikalingas ir maistas, ir tie patys atsakovo nurodyti daiktai. Atsakovo argumentas dėl jo gyvenimo sąlygų galimo pasunkėjimo leidžia daryti išvadą, jog atsakovas savo asmeniniams interesams suteikia pirmenybę savo nepilnamečių vaikų interesų atžvilgiu, prioritetu laiko ne vaikų, bet savo interesus. Ieškovė nurodė, kad vaikų išlaikymui reikalingos didesnės nei 1000,00 Lt/mėn vienam vaikui lėšos išlaikymui. Ieškovė prašė teismo priteisti net mažesnę nei faktiškai reikia lėšų vienam vaikui išlaikyti per mėnesį sumą, tuo prisiimdama didesnę išlaikymo naštą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei su vienu iš tėvų lieka vaikas, tai tam tėvui tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovas D. K. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą skundžia dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams M. K. ir D. K., todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo (LR CK 3.194 str. 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas po 500 Lt dydžio, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį šalių nepilnamečiams sūnums D. K. ir M. K.. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad jis nedirba, turto neturi, o teismas neatsižvelgė į tai, kad negalima priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.
LR CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo dydžio priteisimo, abiejų tėvų turtinę padėtį bei atsakovo galimybes teikti 1000 Lt (po 500 Lt kiekvienam vaikui) įvertino nevisiškai tinkamai. Įrodinėdama nepilnamečių vaikų poreikius ieškovė J. K. pateikė vieno mėnesio sūnų M. ir D. išlaidų paskaičiavimą. Nurodė, kad sūnaus M., gim.(duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga 1200 L suma: 300 Lt maistui, 200 Lt rūbams ir avalynei, 150 Lt komunaliniams patarnavimams, 60 Lt mokykliniams reikmenims, 200 Lt Dailės mokyklai ir priemonėms, 240 Lt logopedo paslaugoms ir 50 Lt higienos priemonėms. S. D. išlaikymui reikalinga 1000 Lt suma per mėnesį: 300 Lt maistui, 200 Lt rūbams ir avalynei, 150 Lt komunaliniams patarnavimams, 100 Lt mokykliniams reikmenims, 150 Lt laisvalaikiui, 50 Lt higienos priemonėms ir 50 Lt vitaminams, maisto papildams. Iš bylos duomenų matyti, kad teismui pateiktas tik šis mėnesio išlaidų paskaičiavimas, kurį tik iš dalies ieškovė pagrindė rašytiniais įrodymais, o būtent: gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartimi, Asociacijos Sporto klubo „Euro Gym“ pažyma, Šiaulių Dailės mokyklos pažyma, pažymomis apie vaikų mokymąsi mokyklose bei bendrosios praktikos gydytojų pažymomis apie sūnų sveikatos stovį ir gydymąsi (75–76, 77, 81–92 b. l.). Iš Šiaulių Dailės mokyklos pažymos matyti, kad mokestis už mokslą per mėnesį sudaro 33 Lt, per mokslo metus – 297 Lt, o papildomos išlaidos priemonėms – 100 Lt per mokslo metus (82 b. l.). Taigi, viso išlaidos – 397 Lt per metus. Tuo tarpu ieškovės pateiktame paskaičiavime nepagrįstai nurodyta, kad išlaidos Dailės mokyklai ir priemonių įsigijimui vien per mėnesį sudaro 200 Lt. Pažymėtina, kad nepagrįstos įrodymais išlaidos maistui, rūbams, avalynei, mokykliniams reikmenims, laisvalaikiui.
Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimo priėmimo metu –2014-04-03, tiek ieškovė, tiek atsakovas niekur nedirbo, ieškovė gaudavo nedarbo socialinio draudimo išmoką (80 b. l.). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, situacija iš esmės yra pasikeitusi. Iš gautų Sodros duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2014-07-01 iki 2014-08-11 dirbo UAB “D”, o nuo 2014-07-14 dirba UAB ”D”. Pažymoje apie asmens įmokas už 2013-10-01–2014-10-31 laikotarpį nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė gavo 1301 Lt darbo užmokestį, o už liepos mėnesį – 791,91 Lt. Atsakovas D. K. nuo 2014 m. birželio 6 d. dirba S. M. įmonėje (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis per mėnesį sudaro 500 Lt, o nuo 2010 m. liepos 1 d. yra įregistruota D. K. individuali įmonė. Duomenų, kad iš šios įmonės atsakovas gauna pajamų byloje nėra, ieškovė tokių įrodymų taip pat nepateikė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys nekilnojamojo turto neturi, ieškovė J. K. yra įsigijusi transporto priemonę RENAUL MEGANE SCENIC, atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė nuomojasi keturių kambarių butą, per mėnesį mokėdama 350 Lt nuomos mokestį ir papildomai už komunalinius patarnavimus (75–76 b. l.). Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra beveik vienodos.
Iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad išlaikymo įsiskolinimas atsakovui auga, susiradus darbą, atsakovas jau turės susidariusį įsiskolinimą. Kolegijos nuomone, priteista 1000 Lt išlaikymo suma per mėnesį yra tikrai didelė, atsižvelgiant į atsakovo gaunamą 500 Lt darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu priteisus išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2013-08-19, jau šiuo metu nesumokėto išlaikymo įsiskolinimas sudaro 14 000 Lt. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, ar sirgtų kokiomis tai ligomis, ribojančiomis jo galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, dirbti ir gauti didesnį atlyginimą, tuo labiau, kad jo galimybės tai daryti yra didesnės nei ieškovės. Kadangi nepilnamečių vaikų priežiūra, rūpinimasis jų poreikių tenkinimu ir tinkamu auklėjimu, tenka vien tik ieškovei, todėl jau vien dėl šios priežasties didesnę nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą besąlygiškai turėtų prisiimti atsakovas. Tačiau sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir tai reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Mėnesio išlaidų, reikalingų M. K. išlaikymui, paskaičiavime (9 b. l.) išlaidos Dailės mokyklai ir priemonėms yra nurodytos per didelės ir neatitinkančios Dailės mokyklos pažymoje nurodytų kainų, o tai pat įvertindama sūnaus M. amžių (šiuo metu yra 12 metų), keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, sūnaus M. išlaikymą sumažindama iki 400 Lt per mėnesį.
Teisėjų kolegijos nuomone, sūnaus D. išlaikymui priteista 500 Lt per mėnesį suma, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, taip pat laikytina per didele, todėl mažintina iki 450 Lt.
Teisėjų kolegijos nuomone, teisinga, sąžininga ir protinga suma, kuri reikalinga šalių vaikų normaliems kasdieniniams poreikiams patenkinti suma yra 400 Lt sūnui M. ir 450 Lt sūnui D. Priteisto išlaikymo dydis atitinka vaikų teisėtus interesus, o taip pat vaikų ir jų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.).
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio, priteisto išlaikymo dydį sumažindamas iki 400 Lt sūnaus M. išlaikymui ir iki 450 Lt sūnaus D. išlaikymui.
Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuotinos priteistos bylinėjimosi išlaidos. Sumažinus išlaikymo sumą nuo 1000 Lt (kiekvienam vaikui po 500 Lt) iki 850 Lt (sūnaus M. išlaikymui 400 Lt, sūnaus D. išlaikymui 450 Lt), atitinkami mažintinos bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mažintinas nuo 360 Lt iki 306 Lt, kuris bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis skaičiuotinas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (850 x 12 mėn. = 10200 Lt x 3 % = 306 Lt).
Ieškinį patenkinus 85 %, išlaidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos nuo 1000 Lt iki 850 Lt, atitinkamai mažintinos ir pašto išlaidos valstybei nuo 35, 04 Lt iki 29,87 Lt. Žyminis mokestis 145 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką, paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.
Pakeistą sprendimo rezoliucinę dalį dėl išlaikymo priteisimo išdėstyti taip:
Priteisti iš D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) lėšas jo nepilnamečio sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2013-08-19 iki sūnaus D. pilnametystės.
Priteisti iš D. K. (a/k (duomenys neskelbtini) lėšas jo nepilnamečio sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2013-08-19 iki sūnaus M. pilnametystės.
Gaunamas lėšas vaikų išlaikymui uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai J. K..
Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovei J. K. 145 Lt žyminio mokesčio ir 850 Lt už advokato paslaugas.
Priteisti iš atsakovo D. K. 306 Lt žyminio mokesčio ir 29,87 Lt pašto išlaidų valstybei.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.