- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-54-657/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- G. G.
- Atsakovas
- V. B., A. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovams V. B. ir A. G. dėl nuosavybės teisės į naujai pagamintą daiktą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti kad pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpos, plane pažymėtos indeksais R-l (9,75 kv. m), R-2 (6,26 kv. m), R-3 (8,54 kv. m), R-4 (8,25 kv. m), R-5 (11,71 kv. m), 1-7 (6,13 kv. m), 1-8 (11,82 kv. m), 1-9 (1,27 kv. m), 1-10 (4,07 kv. m), 1-11 (21,98 kv. m), 1-16 (4,84 kv. m), 1-17 (18,21 kv. m), 1-18 (1,40 kv. m), 1-19 (19,47 kv. m), 1-20 (29,13 kv. m), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso G. G. ir V. B., priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.3, b.l. 122–125; 132–135; 192–193).
2. Nurodė, kad jo sutuoktinei (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos komitetas 1988 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21 leido atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (dabartinis gatvės pavadinimas (duomenys neskelbtini) g.) (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Namo rekonstrukcijos projekte statytoju buvo nurodyta ieškovo sutuoktinė. Priestato statyba buvo pradėta ieškovo bei jo sutuoktinės iniciatyva, siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, o gyvenamojo namo bendrasavininkis P. B. tokiai iniciatyvai pritarė. Ieškovas, kaip faktinis statytojas, derino projektą, sudarinėjo sutartis su rangovais, atsiskaitė už darbus bei medžiagas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis, priestatui gyvenamojo namo plane suteiktas indeksas 2a2p. Kadangi susitariant dėl priestato statybos P. B. aiškiai išreiškė valią, jog naujai statomoje gyvenamojo namo dalyje gyvens ieškovo šeima, šalys nesvarstė galimybės įregistruoti priestatą, kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, kurio savininkais taptų ieškovas bei atsakovė. Priestato, kaip ir viso gyvenamojo namo, bendrasavininkiais Nekilnojamojo turto registre nurodoma jo sutuoktinė, kuriai tenkanti dalis – 11/100, bei atsakovas, paveldėjęs P. B. nuosavybės teise priklausiusią aptariamo nekilnojamojo objekto dalį (89/100 dalys). Priestatas buvo pastatytas ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytomis lėšomis, todėl ieškovas turi teisėtą interesą būti pripažintas priestato bendrasavininkiu. Priestatas pastatytas teisėtai, įregistruotas gyvenamojo namo 100 procentų baigtumas. Kadangi priestatas buvo sukurtas ieškovui bei atsakovei esant santuokoje, naudojant šeimos lėšas, priestatas pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal projektą priestate buvo įrengta virtuvė, sanitarinis mazgas, gyvenamieji kambariai, koridorius, tualetas, priestatas be jokių kliūčių gali būti savarankišku nuosavybės teisės objektu.
3. Atsakovai V. B. ir A. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.3, b.l. 150–153, 157–159).
4. Nurodė, kad 1988 m. kovo 22 d. buvo išduotas statybos leidimas priestatui statyti, tačiau per statybos leidimo 2 metų galiojimo laiką priestatas nebuvo priimtas naudoti, statybos leidimas nebuvo pratęstas, todėl priestatas laikomas pastatytas savavališkai. A. G. po P. B. mirties paveldėjo dalį namo su prierašu, kad nepateikti priestato priėmimo naudoti dokumentai. Priestatas buvo statomas bendrai visos šeimos – P. B., V. ir G. G.. 2007-2009 metais buvo nukrypta nuo projekto sprendimų ir buvo pastatytas priestatas 3a2p, kurį pasistatė atsakovės sūnus E. G. su sutuoktinė I. G. savo lėšomis. Ieškovas tik padėjo atlikti kai kuriuos darbus. Gyvenamojo namo 1A1mp priestatas 2a2p nėra atskiras statinys, kuris būtų įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Priestatas yra namo, kuris užregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre kaip vienas nekilnojamasis daiktas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šifras 1A1mp, dalis, o į bendrą namo plotą 257,46 kv. m įskaičiuotas visų priestatų plotas. Kokią namo dalį sudaro priestatas ieškovas nenurodė, todėl ginčo objektas yra neapibrėžtas. Gyvenamasis namas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams – V. B. pagal 1988 m. sausio 14 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-136, o atsakovui A. G. pagal 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir 2015 m. sausio 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nuosavybės teisė į statybos procese pastatytą statinį įgyjam tik tada, jei statyba buvo vykdoma teisėtai. Be to, iš atsakovui A. G. išduoto 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą Nr. 383, matyti, kad atsakovas A. G. paveldėjo dalį namo po P. B. mirties su prierašu, kad nepateikti priestato 2A2p priėmimo naudoti dokumentai. A. G. 2014 m. lapkričio 11 d. buvo išduotas naujas statybos leidimas, jam, kaip turinčiam statytojo teisę asmeniui, teko įstatymo nustatyta tvarka parengti visus dokumentus, kad įteisintų savavalinę statybą, surašyti ir priduoti statybos inspekcijai deklaraciją apie statybos užbaigimą. Todėl ieškovo argumentas, jog priestatas 2a2p yra teisėtos statybos rezultatas yra nepagrįstas ir faktinis dalyvavimas statybos procese nesukuria ieškovui G. G. nuosavybės teisių. Jei ieškovas įrodytų, kad prisidėjo savo darbu ar lėšomis prie priestato sukūrimo, jam galėtų būti priteistina atitinkamo dydžio kompensaciją, tačiau kompensacijos ieškovas nereikalauja.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 277,34 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. B. ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G. (T.4, b.l. 99-105).
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, išskyrus jo paties abstrakčius paaiškinimus, kad jis turėjo pakankamai lėšų pirkti statybos medžiagas ir samdyti darbininkus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie turėtas lėšas, įrodymų, kokia suma buvo panaudota statyboms. Byloje pateikti kvitai, prekių – transporto važtaraščiai, iš kurių galima matyti, kad 1988 m. buvo pirktas betonas, gelžbetoniniai žiedai, šiferis, tačiau pateiktų važtaraščių nepakanka nustatyti, iš kokių, kada ir kieno lėšomis pirktų medžiagų buvo statomas priestatas, kuriame yra ginčo patalpos. Byloje dalyvaujantys asmenys skirtingai aiškino, kas buvo statybos finansuotojas. Ieškovas teigė, kad buvo statoma už jo asmeninius pinigus, kuriuos padovanojo jo motina, ir bendras santuokines lėšas, atsakovė nurodė, kad priestatą 2a2p bendrai statė visa šeima – jos tėvas P. B., kaip namų valdos savininkas, jam talkino atsakovė, kaip dalies gyvenamojo namo savininkė, ir jos sutuoktinis, t. y. ieškovas. Atsakovei nėra žinoma apie ieškovo turėtas ir panaudotas asmenines lėšas priestato statybai. Tikėtina, kad ieškovas ir atsakovė bendromis santuokinėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie priestato statybos, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti juos priestato statytojais.
7. Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nevaldo nei nuosavybės, nei nuomos, nei panaudos teise. Minėto žemės sklypo kadastriniai matavimai nesutvarkyti, žemės sklypas priklauso Valstybei ir patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovas A. G. yra P. B. turtinių teisių paveldėtojas (paveldėjo senelio P. B. įmokas už žemės sklypą), todėl jam buvo duotas sutikimas statyti statinius valstybinės žemės sklype, t. y. nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą, valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti priestato statybą/ įteisinimą. Kauno rajono savivaldybės administracija A. G. 2014 m. lapkričio 11 d. išdavė leidimą Nr. LNS-24-141111-01072 pagal projektuotojo Architektų pastogė parengtą statinio projektą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį(duomenys neskelbtini). 2015 m. sausio 15 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą 2015 m. vasario 4 d. suderinta Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus. Atsakovas, laikydamasis statybos procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, įteisino priestato statybą, yra teisėtas savininkas. Atsakovo nuosavybės teisių į ginčo statinį ieškovas nenuginčijo, pagrindo, kuriuo buvo įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės, neginčijo, todėl ieškovas negali būti laikomas teisėtu statytoju ir neįgijo nuosavybės teisių CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų statytojui visumos, todėl ieškovo nuosavybės teisės į ginčo priestatą neturi būti ginamos.Ieškovas neįrodė nei vienos sąlygos, kurioms esant galima būtų pripažinti ieškovą ir atsakovę priestato statytojais Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų prasme. Patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
8. Ieškovo reiškiamas reikalavimas turi būti tiesiogiai susietas su siekiu pašalinti jo teisės pažeidimą. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jam atsiranda tiesioginės ir betarpiškos pasekmės – pašalinamas ieškovo teisių pažeidimas ar suvaržymas, todėl teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkinamas ar atmetamas, yra teisingumo aktas, kuriuo yra atkuriama teisinė taika tarp šalių. Teismui reiškiamas ieškinys negali būti laikomas įvadu ar prielaida kitoms byloms kelti. Šiuo atveju, ieškovo reikalavimas negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškinio dalykas, kuriuo CPK tvarka yra ginama pažeista ieškovo teisė, nes tokį reikalavimą tenkinus, teismas neatkurtų teisinės taikos tarp šalių. Ieškovo manomos pažeistos teisės gintinos ne nuosavybės teisės gynimo, o kitų civilinės teisės institutų pagalba.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovas G. G. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 109-114), bylą nagrinėti žodinio proceso (T.4, b.l. 143). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog ieškovas nepagrindė priestato statybai reikiamų lėšų turėjimo bei šių lėšų panaudojimo statant priestatą. Šią teismo išvadą paneigia, ieškovo pateikti prekių transportavimo važtaraščiai, prekių čekiai, statybos – remonto sutartys, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, kurie patvirtina, jog ieškovas užsakė statybos darbus, atsiskaitinėjo už juos, pirko statybines medžiagas. Teismo posėdžių metu patys atsakovai patvirtino faktą, jog ieškovas investavo lėšas į ginčo priestato statybą, o atsakovė prie statybos proceso prisidėjo pagalba buityje, tuo tarpu atsakovas statybų metu dar buvo nepilnametis, pajamų neturėjo ir finansiškai prie statybų prisidėti negalėjo. Jokių įrodymų, kad ginčo priestato statyboms savo asmeninių lėšų būtų skyręs buvęs pastato savininkas P. B., byloje nepateikta. Be to, ginčas tarp šalių kilo ne dėl ieškovo turėtų lėšų panaudojimo priestato statyboms, bet dėl to, kad priestatas buvo pastatytas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų procedūrų.
9.2. Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl sąlygų, būtinų ieškovo nuosavybės teisei į priestatą pripažinti egzistavimo. Šiuo atveju egzistavo visos sąlygos, būtinos ieškovo nuosavybės teisei į priestatą pripažinti, tačiau teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Tarp šalių nekilo ginčo, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pastato, prie kurio buvo pastatytas priestatas, savininko sutikimas dėl tokių statybų. Be to, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios paneigtų buvusio pastato savininko P. B. sutikimo dėl priestato statybos teisėtumą. Priestato statyba buvo pradėta (duomenys neskelbtini) gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos komiteto 1988 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21 suteikto leidimo atlikti pastato rekonstrukciją pagrindu. Statybos pradėtos vykdyti teisėtai, o leidimo, išduoto statyboms, galiojimo pasibaigimas, remiantis kasacinio teismo praktika, nereiškia statybų savavališkumo. Taigi, priestatas buvo pastatytas teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas yra teisėtas ginčo priestato savininkas, nesudarė teisinio pagrindo netenkinti reikalavimo dėl nuosavybės teisės į priestatą pripažinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad siekdamas nuosavybės teisės į priestatą pripažinimo, ieškovas privalėjo ginčyti pagrindus, kuriais remiantis buvo įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į objektą – paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovui pakako pareikšti ieškinį, reikalaujant savo nuosavybės teisės pripažinimo, bei įrodyti faktą. kad būtent ieškovas teisėtai pastatė statinį. Priestatas be jokių kliūčių gali būti savarankišku nuosavybės teisės objektu. Kadangi priestatas statytas ieškovui su atsakove buvus santuokoje, jis pripažintinas bendrąja jungtine jų nuosavybe, o šio turto atidalijimo klausimas būtų išspręstas Kauno apylinkės teismui išnagrinėjus šalių santuokos nutraukimo bylą dalyje dėl turto atidalijimo, kuri šioje dalyje buvo sustabdyta iki civilinės bylos dėl sutuoktinių nuosavybės teisės į ginčo priestatą išnagrinėjimo. Atmetus ieškinį bei nurodžius, jog ieškovas gali inicijuoti savo teisių gynybą kitais būdais, sudaromos prielaidos naujiems ginčams ateityje. Tuo tarpu, ieškinio tenkinimo atveju ginčas būtų išspręstas iš esmės.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. B. ir A. G. prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (T.4, b.l. 121-131).
11. Atsiliepimuose nurodė, kad nors ieškovas pateikė transportavimo važtaraščius, prekių čekius, statybos – remonto sutartis, atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, tačiau tai nepatvirtina, kad viskas buvo apmokėta iš ieškovo lėšų. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuosavybės teisė į statinį įgyjama tada, kai ji buvo atlikta laikantis teisės normų reikalavimų. Prieš statant priestatą buvo gautas bendrasavininkio P. B. sutikimas, parengtas statinio projektas ir gautas statybos leidimas. Tačiau priestatas buvo pastatytas neteisėtai, nes išduotas statybos leidimas galiojo 2 metus, tačiau per šį laikotarpį priestatas nebuvo priimtas naudoti, statybos leidimas nebuvo pratęstas. Apeliantas mano, kad jo nuosavybės teisės pripažinimas sudarytų pagrindą pakeisti viešuosiuose registruose esančius duomenis apie ginčo objekto savininką. Atsakovo nuosavybės teisė į visą namą yra įregistruota 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą ir 2015 m. sausio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Atsakovas paveldėjo P. B. įmokas už žemės sklypą, paruošė žemės sklypo geodezinius matavimus ir kaip vienintelis teisėtas P. B. įpėdinis turėjo teisę įteisinti savavališkai pastatytus priestatus. VĮ Registrų centras duomenimis A. G. nuosavybės teisė į 89/100 dalis gyvenamojo namo įregistruota 2015 m. gegužės 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu ir 2015 m. sausio 15 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
13. Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nenurodė svarių argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad tik žodinio proceso tvarka galima nustatyti šios bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Tiek bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tiek ir rašytinio proceso tvarka bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo ieškinys dėl naujai sukurto daikto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
15. Byloje nustatyta, jog atsakovai V. B. ir A. G. yra gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 283,18 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Atsakovei V. B. (G.) asmeninės nuosavybės priklauso 11/100 dalių gyvenamojo namo, nuosavybės teisė įregistruota 1988 m. sausio 14 d. dovanojimo sutarties (reg. Nr. 2-136) pagrindu, atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės priklauso 89/100 dalys gyvenamojo namo ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2015 m. sausio 15 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2015 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (reg. Nr. 383) pagrindu (T.1, b. l. 8–10). Iš A. G. 2015 m. vasario 24 d. išduoto Paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio reg. Nr. 383) nustatyta, kad paveldėto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendras plotas 257,45 kv. m.
16. Byloje taip pat nustatyta, kad V. G. 1988 m. vasario 22 d. buvo išduotas leidimas priestato statybai (T.1, b. l. 60–74). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad namo rekonstrukcija pradėta 1989 m. ir baigta 2009 m. Rekonstrukcija įregistruota 2015 m. spalio 7 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, 2013 m. gruodžio 18 d. ir Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2015 m. sausio 15 d. Nr. 1 pagrindu. Sutartį Nr. RSG-5303 dėl kadastro duomenų tikslinimo 2013 m. gruodžio 18 su VĮ Registrų centras sudarė ieškovas G. G. (T.1, b. l. 44-45). Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovas A. G. įteisino priestato statybą, netyrė jo pastatymo aplinkybių, darydamas prielaidą, kad ieškovas ir atsakovė bendromis santuokinėmis lėšomis ir darbu prisidėjo prie priestato statybos. Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teisės liudijime nurodytas bendras namo plotas ir po kadastrinių duomenų patikslintas bendras namo plotas skiriasi labai nežymiai. Pagal Kadastro duomenis namo rekonstrukcija baigta 2009 m. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad ieškovas nenuginčijo atsakovo A. G. nuosavybės teisių į ginčo namo dalį, nepašalino šių prieštaravimų.
17. Ieškovo G. G. ir atsakovės V. B. (G.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) d. daliniu sprendimu (T.3, b. l. 119). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2-50-1043/2019, bylos nagrinėjimas sustabdytas. Teismas būtinybę sustabdyti bylos nagrinėjimą grindė negalėjimu išnagrinėti bylos tol, kol nebus išnagrinėta ši civilinė byla, kadangi nutraukiant šalių santuoką, teismo sprendimu turi būti padalintas visas šalių santuokoje įgytas turtas (CK 3.117 str. 1 d., 3.118 str. 1 d., CPK 382 str. 4 d.). Tenkinus ieškinį civilinėje byloje šioje civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, pasikeistų šalių valdomo ir nutraukiant santuoką privalomo padalinti turto masė. Kol nėra išspręstas ginčas dėl sutuoktinių valdomo turto masės, civilinė byla dėl turto padalijimo nutraukiant santuoką negali būti toliau nagrinėjama, kadangi nėra aiškus dalijamas turtas. Kadangi byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo reikalingi tam tikri faktai ir išvados, kurie yra nustatinėjami šioje byloje, jie neabejotinai turės prejudicinę reikšmę sustabdytai bylai.
18. Kaip jau minėta, šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti ginčo turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, įrodinėdamas, kad priestatas buvo pradėtas statyti sutuoktinių iniciatyva, siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, šalims gyvenant santuokoje, pastatytas naudojant šeimos lėšas.
19. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Sutuoktiniai bendru sutarimu naudojasi, valdo ir disponuoja turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.92 str. 1 d.). Ši nuostata kyla iš sutuoktinių lygiateisiškumo principo, kuris nesuteikia nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą negu jų turi kitas. Lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016). Tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
21. Teisėjų kolegijos nuomone, susidarė procesinė situacija, kai dėl vieno ir to paties ginčo – santuokoje įgyto turto masės nustatymo ir jo padalijimo yra užvestos dvi civilinės bylos. Kolegija vertina, kad teisme negali būti nagrinėjamos dvi bylos, kuriose reiškiami iš esmės tapatūs reikalavimai dėl to paties dalyko, tarp tų pačių šalių, iš kurių viena sustabdoma iki kitos bylos išnagrinėjimo iš esmės. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija, įvertinusi abiejose bylose reiškiamus reikalavimus, daro išvadą, kad jose pareikšti reikalavimai tarpusavyje glaudžiai susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium, kas reiškia, kad visi klausimai dėl santuokoje įgyto turto, priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar asmeninės nuosavybės teise masės nustatymo, jo padalijimo turi būti išnagrinėti ir įvertinti vienoje byloje. Pažymėtina, kad atsakovė V. B. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog priestatas buvo statomas visų pilnamečių šeimos narių lėšomis, o atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jei ieškovas įrodytų, kad prisidėjo savo darbu ar lėšomis prie priestato sukūrimo, jam galėtų būti priteistina atitinkamo dydžio kompensacija. Tokios pozicijos laikėsi ir atsakovas A. G.. Todėl pirmosios instancijos teismui neįvertinus visų faktų dėl lėšų panaudojimo įsigyjant ginčo turtą santuokos metu, nenustačius naujai sukurto turto teisinio režimo, nėra pagrindo sutikti su skundžiamame teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad gyvenamojo namo priestate (2a2p), esančios patalpos pažymėtos indeksais R-l (9,75 kv. m), R-2 (6,26 kv. m), R-3 (8,54 kv. m), R-4 (8,25 kv. m), R-5 (11,71 kv. m), 1-7 (6,13 kv. m), 1-8 (11,82 kv. m), 1-9 (1,27 kv. m), 1-10 (4,07 kv. m), 1-11 (21,98 kv. m), 1-16 (4,84 kv. m), 1-17 (18,21 kv. m), 1-18 (1,40 kv. m), 1-19 (19,47 kv. m), 1-20 (29,13 kv. m) nepriklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams G. G. ir V. B.,
22. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi neatskleidė bylos esmės, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą neatskleidus bylos esmės panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
23. Nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytina dėl sustabdytos civilinės bylos Nr. 2-50-1043/2019 atnaujinimo ir vienarūšių bylų sujungimo pagal CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles.
24. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.