Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams M. L. ir antstoliui Ramūnui Kamarauskui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

LR Sprendimų vykdymo instrukcijų VI skyriaus nuostatos reglamentuoja varžytinių vykdymo tvarką, o LR CPK 704 str. - skolininko teisę iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, CPK 681 str. - areštuoto turto įkainojimą, CPK 605 str. - antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarką. Kaip nurodo ieškovas, antstolis, pažeisdamas minėtas įstatymų nuostatas neinformavo nei ieškovo, nei išieškotojo apie skelbiamas varžytynes, nesuteikė termino ieškovui pasiūlyti areštuoto turto pirkėjo, nesuteikė galimybių dalyvauti areštuoto turto įkainojime, todėl pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p., CPK 605 str., 704 str., 681 str., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., teismų praktiką ir ieškovo teises bei teisėtus interesus. Ieškovas akcentuoja, jog su išieškotoju buvo susitaręs, kad padengs turimą skolą, grąžindamas ją dalimis, įrodinėdamas šią aplinkybę ieškovas prie ieškinio prideda banko išrašus, patvirtinančius minėtų įsipareigojimų vykdymą. Atitinkamai dėl to, ieškovo teigimu, antstolis negalėjo vykdyti areštuoto turto pardavimo varžytynėse, nes turto pardavimas varžytynėse yra antstolio taikoma prievartos priemonė, kuria antstolis gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas piktybiškai nevykdo jam tenkančių įsipareigojimų ir nėra kitų, švelnesnių, skolos išieškojimo būdų. Ieškovui geranoriškai sumokėjus visą skolą, išieškotojas su skolos mokėjimo išdėstymu sutiko, o antstolis nebuvo prašomas imtis prievartos priemonių prieš jį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo teiginius, jog antstolis nesilaikė CPK 664 str. 2 d. nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, paneigia byloje esantys įrodymai, jog visos ieškovo sąskaitos buvo areštuotos dar 2012-07-07. VSDFV duomenimis, ieškovas nedirbo, be to, kad ieškovas neturėjo lėšų sąskaitose įrodo ir tai, jog visi mokėjimai išieškotojui buvo atlikti ne ieškovo, o trečiųjų asmenų, ką iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir ieškovas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 str., todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 str. nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CPK 602 str. 1 d. 6 p. turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, nekilnojamojo turto pardavimo be varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Tačiau, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 str. nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismu 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Ieškovas byloje pabrėžė, kad antrosios varžytinės vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip pirmosios, vadinasi, antstolis turėjo įkainoti areštuotą turtą, kurį ketino parduoti, suteikti ieškovui ir išieškotojui galimybę dalyvauti turto įkainojime bei suteikti galimybę ieškovui pasiūlyti turto pirkėją, tačiau antstoliui neinformavus apie varžytynes, buvo neteisėtai parduotas ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas. Todėl varžytynės, patvarkymai, aktas yra neteisėti ir negaliojantys, - antstolis iš naujo neįvertino žemės sklypo, neaišku, kuo vadovaujantis buvo nustatyta pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse, nes niekas iš šalių nedalyvavo nustatant žemės sklypo kainą ir neturėjo galimybių dėl to pasisakyti.

LR CPK 681 str. 1 d. nustato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis turi pareigą jį įkainoti rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Nei ieškovas, nei išieškotojas nedalyvavo nustatant parduodamo turto kainą, tad, pasak ieškovo, antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytynių turto vertę, pažeidė šiuos reikalavimus, nes įkainojo turtą mažesne nei rinkos kaina. Akcentavo, kad jeigu būtų žinojęs, kad yra skelbiamos varžytynės, būtų galėjęs pasinaudoti jam suteikiamomis teisėmis ir iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento būtų patenkinęs visus išieškotojo reikalavimus bei apmokėjęs visas vykdomosios bylos vykdymo išlaidas.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad CPK 602 str. 1 d. 6 p. nustatytas turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindas taikomas ne tik tiems atvejams, kai pažeidžiama formali pradinės kainos nustatymo ar varžytynių organizavimo tvarka, bet ir tiems atvejams, kai netinkamai įkainojamas areštuotas turtas. Kasacinio teismo nuomone, CPK 602 str. 1 d. 6 p. dėl turto pardavimo kainos taikytinas ir su CPK 681 str. nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Kaip nustatyta byloje, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš ieškovui priklausančio areštuoto turto, 2019-07-01 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti, šią ekspertizę pavedė atlikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sertifikuotam turto vertintojui Kastyčiui Kumpinui, kuris yra įrašytas į LR teismo ekspertų sąrašą. Atsižvelgiant į UAB ,,(duomenys neskelbtini) ” pateiktą 2019-07-15 ekspertizės aktą/išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas įvertintas vidutine rinkos verte - 4500,00 Eur.

Teismas sutinka su atsakovo nuostata, kad antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis - turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Tačiau įstatymų leidėjas numato, jog vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 str. 2 d.) arba paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2019-12-11 patvarkymas dėl turto įkainojimo kartu su Ekspertizės aktu buvo išsiųsti ieškovui (kad ieškovas šiuos jam siųstus dokumentus gavo, patvirtina taip pat paties ieškovo su ieškiniu pridedami priedai Nr. 4 ir 5). Taigi, ieškovas buvo tinkamai informuotas apie atliktą žemės sklypo turto rinkos vertės nustatymą, tačiau, gavęs antstolio patvarkymą dėl turto įkainojimo, prieštaravimų dėl turto įvertinimo nereiškė. Negana to, aplinkybę, jog jis sutiko su žemės sklypo turto vertės nustatymu, patvirtina ir ieškovo el. laiškas, siųstas antstoliui, kuriame ieškovas informuoja, kad pagal minėtą turto vertinimą turi pirkėją bei prašo varžytynių neskelbti. Vertinant turto įkainojimo, nustatytos kainos ir rinkos tendencijas, teismas sutinka su atsakovų nuomone, jog laiko tarpas nuo 2019-12-11, kai ieškovui buvo išsiųstas patvarkymas dėl turto įkainojimo, iki žemės sklypo pardavimo iš varžytynių dienos 2020-04-22, nėra ženklus, t. y. kiek ilgesnis nei keturių mėnesių laikotarpis nekilnojamojo turto rinkoje yra per trumpas, kad ženkliai įtakotų turto rinkos vertės pokyčius, be to, akcentuotina, kad priešingų įrodymų į bylą ieškovas neteikė, jų byloje nėra.

Teismas negali nesutikti su atsakovų pozicijomis, jog nekilnojamojo turto kainą nustatė kvalifikuotas asmuo, ekspertas, ekspertizė atlikta laikantis visų teisės aktų, todėl antstoliui visiškai pagrįstai nekilo ir net negalėjo kilti jokių abejonių dėl kiek daugiau nei prieš keturis mėnesius nustatytos turto kainos. Kaip byloje nustatyta, ieškovas su eksperto nustatyta turto kaina buvo supažindintas, jokių prieštaravimų dėl to nereiškė, be to, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodo atsakovas, pakartotinės ekspertizės paskyrimas būtų padidinęs vykdymo išlaidas ir pailginęs skolos išieškojimo terminus.

Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovas nepateikė prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu skirtos ekspertizės, patvarkymo neginčijo, nereiškė ekspertui nušalinimo, neginčijo ekspertizės akto, neprašė skirti naujos ekspertizės ir iš esmės nenurodė jokių papildomų duomenų, kurie galėjo antstoliui kelti abejonių dėl turto vertės, nepateikė jokių bent kažkiek pagrįstų įrodymų, leidžiančių antstoliui suabejoti turto vertinimo metu eksperto nustatyta turto kaina. Šiuo atveju, teismas sutinka su atsakovo nurodyta nuostata, kad ieškovo argumentai dėl turto kainos yra tik ieškovo subjektyvi nuomonė, turto vertė kvestionuojama nepagrįstai, tai nėra paremta jokiais realiais skaičiavimais, ekspertize, specialisto išvada, ar bet kokiais kitais objektyviais duomenimis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą, jos metu atliktus netikslius skaičiavimus ar pan.

Teismas pažymi, kad ieškovas ir jo atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė vienintelį argumentą dėl žemės sklypo kainos nepagrįstumo – tai, jog pagal skelbimų portalo www.aruodas.lt duomenis, toks kaip ginčo sklypas parduodamas dešimt kartų didesne kaina, į ką atsakovo atstovas pateikė argumentą, kad skelbimuose nurodoma ne sumokėta, o prašoma kaina, be to, konkretus ieškovo minimas žemės sklypas yra su ežero pakrante. Taigi, vertinant išdėstytus argumentus, akivaizdu, kad kainos nustatymo procedūra nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja mažesnės nei rinkos kaina pardavimo kainos aplinkybė, tad dėl to negalima sutikti su ieškovu, kad šiuo pagrindu turto pardavimo iš varžytinių aktas yra negaliojantis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese įkainojant areštuotą turtą yra nuosekli - pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, jos metu antstolis privalo maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą, be to, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga, siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-969/2015). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su atsakovo svarstymais, jog tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, be to, pabrėžtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis), o išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad areštuoto turto vidutinei turto rinkos vertei nustatyti buvo parinkta ekspertizės įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, o ekspertas Kastytis Kumpinas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad nei jis, nei išieškotojas nedalyvavo nustatant parduodamo turto kainą, patvarkymo nuorašai buvo išsiųsti vykdymo proceso šalims, o 2019-12-17 ieškovas iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, kad pagal 2019-12-11 vertinimą turi pirkėją, be to, kaip jau ne kartą minėta, jokių prieštaravimų dėl turto įvertinimo nepateikė.

Ieškovas nurodė, kad be turto pardavimo iš varžytynių, galimos specialios priverstinio turto realizavimo formos, tokios kaip turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui (CPK 700 straipsnis).

CPK 704 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją, šią teisę jis gali įgyvendinti, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015; 2017 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovas jau nuo 2012-06-15, kada buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas, turėjo teisę pasiūlyti parduodamo turto pirkėją, taigi, nuo 2012-06-15 iki 2020-04-22 turėjo pakankamai laiko dėti kokias nors pastangas surasti ir pasiūlyti antstoliui turto pirkėją, be to, galėjo ieškoti bet kokių kitų galimybių realizuoti parduodamą turtą, tačiau to nepadarė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje antstolis pateikė rašytinius įrodymus, jog ieškovas buvo informuotas apie pakartotines varžytynes; tai patvirtina 2020-03-23 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) siuntimo įteikimo informacija, 2020-03-24 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-03-24 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) siuntimo įteikimo informacija. Ieškovui buvo žinoma ir apie turto areštą, ir apie turto įvertinimą, ir apie paskelbtas varžytynes, ir apie galimybę surasti pirkėją, ir apie nustatytą pradinę turto pardavimo kainą. Be to, kaip teisingai akcentuoja antstolis savo atsiliepime, ieškovui vykdymo procese nebuvo jokių kliūčių grąžinti skolą visą ar tartis dėl jos grąžinimo dalimis, net ir atliekant jau priverstinio vykdymo veiksmus.

Nors vykdymo procesas pradėtas dar 2012-06-15, laikotarpį iki 2020-03-28, kai buvo atlikta 4000 Eur įmoka, ieškovas skolos nemokėjo, nors varžytynės buvo paskelbtos 2020-01-20. Pirmosios varžytynės neįvyko, nes varžytynių dalyvė J. P. – Š. per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad minėtas asmuo yra jo bendradarbė, kuri dalyvavo varžytynėse tikslu, kad ieškovas neprarastų turto, beje, didžioji dalis skolos išieškotojui buvo sumokėta taip pat šio asmens. 2020-05-26 ieškovas sumokėjo vykdomojoje byloje likusias vykdymo išlaidas, taip pat apmokėjo pagal prisijungimus kitiems antstoliams bei išieškotojams tenkančias pinigines lėšas ir 2020-05-27 vykdomoji byla baigta kaip pilnai įvykdyta. Taigi, šiol aplinkybės dar kartą leidžia teismui manyti, jog ieškovas buvo nesąžiningas – aktyviu ir mokiu vykdomojoje byloje tapo tik parduodant turtą varžytynėse, nors akivaizdu, jog turėjo visas galimybes sumokėti skolą anksčiau.

Ieškovui visi procesiniai dokumentai buvo įteikiami vadovaujantis LR CPK 604 str., 605 str. nuostatomis, o dokumentų nuorašai buvo išsiųsti el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai vykdomojoje byloje ieškovui buvo siunčiami elektroninio ryšio priemonėmis per antstolių informacinę sistemą; pats ieškovas nurodo, kad gavo 2019-12-11 patvarkymą dėl turto įkainojimo, 2020-01-20 patvarkymą apie paskelbtas pirmąsias varžytynes, 2020-03-23 patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, 2020-05-18 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Tai, kad, kaip nurodo ieškovas ir jo atstovė, ieškovas nebuvo davęs sutikimo jam korespondenciją siųsti el. paštu, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas dokumentų negavo, apie vykdymo procese atliekamus veiksmus nežinojo. Išnagrinėjus bylą, pabrėžtina, kad CPK 644 str. 1 d. 4 p. įtvirtina skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, tačiau nors ieškovas akivaizdžiai žinojo apie prasidėjusį vykdymo procesą, pareigos domėtis vykdymo eiga nevykdė, o svarbiausia - nepateikė antstoliui informacijos apie skolos mokėjimą tiesiogiai išieškotojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Antstolių informacinėje sistemoje esantys ir į bylą pateikti antstolio dokumentų siuntimą patvirtinantys duomenys taip pat paneigia ieškovo argumentą, kad buvo siekiama ieškovo turtą parduoti kuo greičiau, kas įtakojo didžiausios kainos negavimą. Šių aplinkybių ieškovas byloje neįrodė. Akcentuotina, kad turtas buvo parduodamas paskelbtose viešosiose varžytynėse, 2020-04-22 pasibaigusiose varžytynėse Nr. 187979 dalyvavo 2 dalyviai, o turtas buvo parduotas už maksimalią kainą, nes varžytynėse dalyvavo ne vienas dalyvis.

Taigi, ieškovo motyvai dėl antstolio pažeistų teisės aktų yra subjektyvūs, nepagrįsti bylos medžiaga – nustatyta, kad antstolis informavo ieškovą apie paskelbtas varžytynes, sudarė visas galimybes ieškovui pasiūlyti savo pirkėją, pranešė ieškovui apie turto įkainojimą, laikėsi teisės aktais nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dalyvavo vykdymo procese tokia apimtimi, kokia jis pats pasirinko dalyvauti, gavęs patvarkymą dėl turto įkainojimo, pateikė prašymą, kad pagal 2019-12-11 vertinimą turi pirkėją, prašė varžytynių neskelbti iki 2020-01-15. Taigi, ieškovas žinojo, kada ir kokius veiksmus vykdymo procese atlieka antstolis, tačiau jokių antstolio veiksmų įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

Teismui nenustačius jokių ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimmo vykdymo procese ir pripažinus, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti Turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojančiu, nėra pagrindo taikyti restitucijos, todėl dėl to teismas papildomai nepasisako.

Kiti šalių išdėstyti argumentai neturi svarbios reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas M. L. patyrė 1331 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, todėl jam iš ieškovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, viso 1331 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.