Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. nežymiai sukrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2022 m. sausio 12 d., apie 10.00 val., bute - (duomenys neskelbtini) - ranka tyčia suduodamas ne mažiau kaip du smūgius I. Ž. į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą nukentėjusiosios kairiame smilkinyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. Ž. sveikatą.

D. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sausio 12 d. įvyko žodinis konfliktas. Jis nuėjo į vonią ir išgirdo didelį triukšmą. Grįžęs pamatė sudaužytą savo darbo kompiuterį. Dėl to labai susinervinęs jis sutrenkė ranka I. Po to apsirengė ir išėjo į darbą. Konfliktas įvyko kambaryje. Tada jis nuėjo į vonią, kur būdamas išgirdo triukšmą. Išėjęs iš vonios į svetainę pamatė sudaužytą kompiuterį. Jo gyvenamajam kambaryje buvo sudaužytas kompiuteris. I. buvo tame pačiame kambaryje. Jie dar labiau susipyko. Išeidamas jis trenkė su ranka I. kažkur į galvą. Trenkė su delnu vieną kartą. Tada nuėjęs į koridorių apsirengė ir išėjo į darbą. Jis šiaip nekelia rankos. Tada buvo labai piktas, emocingas ir sutrenkė I. Ši rėkė ant jo, jis ant jos rėkė. Pripažįsta, kad tyčia sutrenkė I. į galvą vieną smūgį. Tiksliai nepamena, kiek sutrenkė smūgių. Mano, kad vieną kartą sudavė smūgį, bet galėjo ir du smūgiai būti. Abu buvo delnu ir į galvą. Konkrečiau srities nurodyti negali. Šiandien jie gyvena atskirai. Jis sutinka atlyginti turtinę žalą. Susipažino su civiliniu ieškiniu. Mano, kad skaudėjo I. Sutinka atlyginti 550 eurų neturtinės žalos. Sutinku atlyginti ligonių kasos ir Sodros civilinius ieškinius. Iki posėdžio nėra atlyginęs žalos, nes jam buvo apribojimas susitikti su I.

Teisme apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad su D. B. yra kaimynai ir draugai. Jam žinomas įvykį, apie kurį jam papasakojo D . Po to jie ilgai bendravo su D. apie tai, kas įvyko, kodėl taip įvyko. Jo pokalbiai padarė gerą įtaką, nes dėl jų D. prisipažino. Jis D. paaiškino, kad geriau yra prisipažinti, ir mano, kad padarė gerą veiksmą jo atžvilgiu. D. pasakojo, kad sudavė nukentėjusiajai I., kad ryte kilo konfliktas namuose, kad buvo sudaužytas kompiuteris. Dėl to ir kilo tas konfliktas. Jie su D. periodiškai susitinka, per savaitę keletą kartų. Jis anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini). Su D. B. susipažino per sūnų, bendravo (duomenys neskelbtini) klausimais. Jis gali garantuoti, kad D. nebepadarys taip daugiau, galėtų sumokėti užstatą atsižvelgiant į jo turimas pajamas. Jis gauna 330 eurų (duomenys neskelbtini), nuo gegužės mėnesio užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Iki tol dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo 650 eurų algą (ant popieriaus).

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu tyrimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

- peržiūrėti vaizdo ir garso įrašai, pateikti iš pareigūnų „Body Cam“. Nurodoma, kad pateiktas vaizdo ir garso įrašas yra 5 min. trukmės. Atidaromas vaizdo įrašas ir matoma, kai policijos pareigūnai yra prie buto, prieš pareigūnus yra vyras su lagaminais. Vyras yra aukštas, jam yra apie (duomenys neskelbtini) metų, plaukai trumpai kirpti juodos spalvos, jis apsirengęs mėlynos spalvos striukę ir juodos spalvos kelnes. Moteris atrakina buto duris ir jie visi užeina. Moteris yra tamsiais plaukais jie yra paleisti, jai yra apie (duomenys neskelbtini) metų ir ji apsirengusi juodos spalvos striukę. Kai moteris atrakina buto durys visi užeina į butą. Moteris, vyras su lagaminu ir du policijos pareigūnai. Vyras sako moteriai: „Tik nieko nekalbėk, susirink daiktus ir viskas.“ Moteris nueina į kitą kambarį. Vyras kitas apsirengė, jis galimai jau miegojo. Pareigūnas: „Jus žinot ją?“ Vyras rengiasi ir sako: „Taip, mano draugė.“ Pareigūnas: „Jus nieko prieš, kad ji pasiims savo daiktus?“ Vyras: „Tai gerai aš nieko neprieštarauju.“ Vyrui apie (duomenys neskelbtini) metų, jis aukštas, liesas, pas jį šviesūs, trumpai apkirpti plaukai ir jis apsirengė pilkos spalvos sportinį kostiumą. Vyras: „O kodėl jus čia?“ Policijos pareigūnas: „Na mergina pergyvena, nori pasiimti savo daiktus, dėl jos saugumo mes ir čia, kol ji susirinks savo daiktus mes pabusim čia.“ Vyras: „Aš jai nieko nedraudžiu.“ Pareigūnas: „Tai ji jūsų bijo dėl to ir mes su ja atvykom.“ Vyras: „O aš jūsų bijau.“ Pareigūnas: „O kuo būtent, mes gi nepiktybiškai nusiteikus esam.“ Kitas vyras: „I. dekis, dekis, dekis, lankstyti po to.“ Vyras: „Tai čia dabar naktį reikia būtent atvažiuoti pas mane tų daiktų, o dieną negalima būtų?“ Pareigūnas: „Mes gavom pranešimą kad reikalinga pagalba moteriai, nes ji nori pasiimti savo daiktus, bijo jūsų, o kodėl ji negalėjo atvykti dienos metu mes negalim atsakyti į jūsų klausimą.“ Moteris išneša savo daiktus ir viską perduoda vyrui su kurio ji atėjo į butą. Pareigūnas: „Jis galit palaukti, nebijokit mes filmuojam viską.“ Vyras išeina iš kambario į koridorių tada uždeda striukę raudonos spalvos ir išeina iš savo buto. Vyras prieš išeinant sako: „Tai ten yra mano pinigai, aš pareiškimą turbūt parašysiu irgi.“ ir išeina iš buto. Iš kito kambario išeina jaunas vaikinas jis yra aukštas, jam yra apie (duomenys neskelbtini) metų ir jis yra apsirengęs rudos spalvos megztiniu su gobtuvų ir užrašu „PUMA“ juodos spalvos. Vaikinas sako: „Tai jūs pareiškimą parašėt jau ant mano brolio?“ Vyras sako su juodais plaukais: „taip jau parašėm.“ Vaikinas: „tai labai gerai aš tik už. Aš tai už mergaite, nes ji su mano broliu gyveno gi.“ Kitas vyras sako: „Tai taip aš taip ir sakiau pareigūnams, kad jus ją palaikot.“ Vaikinas: „bet aš įvykio tai nemačiau tai nieko ir nežinau.“ Pareigūnas: „O kieno yra šitas butas?“ Vaikinas: „Tėvų mūsų yra.“ Kitas vyras sako: „Aš viską suprantu, bet tavo brolis negali rankų savo laikyti prie savęs, bet taip moterį lupti patikėkit mažai truko, galėjo užmušti ją. Jis jai taip sudavė į smilkinį, kad nedaug truko“. Vaizdo įrašas baigėsi (t. 1, b. l. 110-111);

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad D. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada teismas daro atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurių visuma juos sugretinus ir palyginus tarpusavyje atitinka nustatytos tiesos aplinkybes.

Tokius teisme duotus kaltinamojo parodymus atitinka byloje surinkta kiti duomenys. Nukentėjusioji tyrimo metu tiek apklausta pas tyrėją, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją nuosekliai tvirtino, kad tarp jos ir D. B. kilus žodiniam konfliktui D. B. puolė ją ir sudavė jai į kairės pusės smilkinį ir į galvą, tokiu būdu sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Policijos įvykių registro išrašo duomenys ir bendrojo pagalbos centro garso įrašas patvirtina, kad A. Ž. 2022 m. sausio 12 d. 23.15 val. skambino bendruoju pagalbos telefonu nurodydamas, kad I. Ž. buvo sumušta savo vyro (t. 1, b. l. 8-10, 110-111). Ambulatorinio apsilankymo išrašo duomenys taip pat patvirtina, kad I. Ž. 2022 m. sausio 12 d. 20.26 val. atvyko į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios medicinos centro Skubios pagalbos skyrių, skusdamasi skausmu sumuštoje vietoje ir jai buvo diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (t. 1, b. l. 29). Teismas neturi pagrindo abejoti ir byloje esančiomis specialistų išvadomis, kurios patvirtina, kad I. Ž. buvo padaryta viena poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje, padarytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 103-107).

Tokiu būdu teismas byloje surinktų ir posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu pripažįsta, jog kaltinamasis D. B. tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai I. Ž. į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairiame smilkinyje, taip ne tik sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, bet ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. Ž. sveikatą, todėl tokie kaltinamojo D. B. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Veikos kvalifikacijai reikšmės neturi skirtingai nukentėjusiosios ir kaltininko nurodytos aplinkybės apie suduotus smūgius rankos kumščiu arba rankos delnu, kas prokuroro nebuvo inkriminuota kaip esminė nusikaltimo faktinė aplinkybė, dėl ko teismo ir nebuvo iš esmės nustatinėjama. Abu konflikto dalyviai vienodai nurodė aplinkybės, kad kaltininkas nukentėjusiajai sudavė ne mažiau du smūgius ranka į galvą, kas neabejotinai nustatyta ir patvirtinta bylos duomenimis.

Kaltinamojo D. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, ką įrodė ir savo nukentėjusiajai nuoširdžiai išreikštu atsiprašymu teisme taip siekdamas sušvelninti sukeltas pasekmes (BK 59 str. 1 d. 2 p.) taip pat tai, kad iki bylos išnagrinėjimo kaltininkas atlygino dalį padarytos žalos ir civilinius ieškinius Teritorinei ligonių Kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (BJ 59 str. 1 d. 3 p. ir 59 str. 2 d.). D. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Sprendžiant D. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. B. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo baigtumą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančiu aplinkybių nebuvimą.

Iki bylos išnagrinėjimo teismui buvo pateiktas A. S. prašymas dėl asmens perdavimo pagal laidavimą. A. S. prašo teismo atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų terminą ir paskirti jį pasitikėjimo vertu D. B. laiduotoju.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, kuris padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismas nustatė ir pripažino, kad D. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, nebūdamas anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, ką patvirtina tiek jo teisme išsakyti nuoširdūs atsiprašymai nukentėjusiajai, tiek pripažintos visos kaltinime inkriminuotos nusikaltimo aplinkybės (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Dėl padarytos nusikalstamos veikos D. B. atlygino visą turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai, visiškai atlygino kitus civilinius ieškinius (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

D. B. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje nebuvo teistas, tačiau vieną kartą jo atžvilgiu 2014 metais ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl duomenų nepakankamumo (t. 1, b. l. 170-171). Kaltininkas baustas administracine tvarka tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, paskirtas pinigine baudas susimokėjęs (t. 1, b. l. 172-178). D. B. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas, gerbiamas dėl savo srities išmanymo. Turimais duomenimis po nusikalstamos veikos padarymo naujų nusikalstamų veikų asmuo nėra padaręs. Duomenų apie kaltininko gydymąsi priklausomybių ligų centre ar psichiatrinį gydymą nėra. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, padarytas išvadas ir iki proceso pabaigos pripažintas neteisėto elgesio aplinkybes, teisingai įvertintas nusikaltimo padarymo priežastis yra pagrindas pripažinti, kad D. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis, nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, D. B. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdamas į baudžiamosios atsakomybės realizavimo principus mato galimybę ir pagrindą nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas privalomas sąlygos D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisme apklausus laiduotoją A. S. ir įvertinus jį charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotojas yra kaltininkui artimas asmuo tiek dėl bendravimo, tiek dėl artimos gyvenamosios vietos. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad A. S. jau padarė teigiamą įtaką kaltininkui po nusikaltimo priversdamas D. B. tinkamai suvokti ir įvertinti neteisėtą elkgesį ir prisiimti dėl to kilusias pasekmes. Teismas nustatė, kad ir dėl A. S., kuris buvęs (duomenys neskelbtini), įtakos kaltininkas pripažino kaltę ir sutiko atlyginti žalą. Charakterizuojantys A. S. duomenys patvirtina, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, nes yra neteistas (t. 2, b. l. 109), baustas tik dėl Kelių eismo taisyklių nepiktybinių pažeidimų (t. 2, b. l. 111-113), nuolat bendraudamas su kaltininku D. B. gali jam daryti ir daro įtaką kaip jaunesniam ir mažiau patirties turinčiam asmeniui, dėl ko yra tinkamas laiduotojas kaip asmuo kritiškas padarytam nusikaltimui ir įrodęs galinti daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, teismas mato pagrindą atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. S. atsakomybei. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo A. S. turtinę padėtį ir ryšį su D. B., teismas mato pagrindą atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą su 500 eurų užstatu.

Teismas įvertinęs tai, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiosios, su kuria anksčiau artimai bendravo ir buvo partneriai, atžvilgiu mato pagrindą teisingumo principo įgyvendinimui skirti D. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas vertindamas prokuroro prašymą skirti D. B. kitą baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą (BK 69 straipsnis) nustatė, kad kaltininkas iki bylos išnagrinėjimo atlygino visą turtinę žalą nukentėjusiajai ir kitiems civiliniams ieškovams. Dėl to teismas neturi pagrindo skirti šios poveikio priemonės, kaip ir nemato pagrindo kaltininkui skirti kitokio pobūdžio priemonių.

D. B. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 161) – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.

Proceso metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 92,79 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 74-78), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 306,56 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 86-91). Be to, pareikštu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji I. Ž. prašė priteisti iš D. B. 255,49 Eur turtinę žalą. Spręsdamas dėl šių civilinių ieškinių ir reikalavimų atlyginti turtinę žalą teismas nustatė, kad D. B. iki bylos išnagrinėjimo atlygino ieškiniais reikalaujamą viso dydžio turtinę žalą ieškovams (t. 2, b. l. 114-116), dėl ko vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis pradėtus minėtus civilinių ieškinių procesus nutraukia (BPK 107 straipsnis).

Pateiktu civiliniu ieškiniu teismui nukentėjusioji I. Ž. prašė jai iš D. B. priteisti 1500 eurų neturtinę žalą (t. 2, b. l. 65-69).

Spręsdamas civilinio ieškinio reikalavimą dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Teismas pripažįsta ir vertina tai, kad visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais (civilinio kodekso 250 str. 1 d.).

Teismas pripažino D. B. kaltu dėl kūno sužalojimų nukentėjusiajai. Medicinos specialistai nustatė, kad I. Ž. buvo padarytas vienas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje. Šis kūno sužalojimas i specialistų įvertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės ir nukentėjusiosios parodymai teisme patvirtina, kad I. Ž. dėl sukeltų pasekmių jos sveikatai patyrė fizinį skausmą, įprasto gyvenimo būdo tam tikrus nepatogumus ir diskomfortą. Teismo vertinimu esminis neturtinės žalos turinys, susijęs su nepatogumais ir laikinu nedarbingumu, atsirado dėl D. B. nusikalstamų veiksmų. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, gali būti tenkinamas, tačiau būtina tinkamai nustatyti neturtinės žalos dydį pinigine išraiška.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į D. B. nusikalstama veika sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, į jo tyčios kaip kaltės rūšį, abiejų šalių turtinę padėtį, į patirtą ir atlygintą ieškovei turtinės žalos dydį, į kaltininko ir pačios nukentėjusiosios veiksmus įvykio metu. Teismas nustatė ir pripažino, kad D. B. nukentėjusiajai sufavė ne daugiau dviejų smūgių, dėl ko ši patyrė tik vieną sužalojimą, dėl kurio nedarbingumas nukentėjusiajai truko tik kurį laiką, jokių liekamųjų reiškinių fizinei sveikatai nekilo. Civilinė ieškovė neįrodė, kad būtent dėl įvykio metu patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo jai atsirado naujos pasekmės psichinei būklei, tačiau pagrįstus duomenis, kad dėl sužalojimo ji turėjo nepatogumų ir priverstinio apsilankymo pas gydytojus būtinybę.

Atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, minėtus kriterijus ir teismų praktiką teismas nustatė, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio yra akivaizdžiai per didelis. Tokiu būdu atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytą ir pagrįstą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, taikant teisingumo ir protingumo kriterijus teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies, įvertindamas nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį pagal D. B. neteisėtų veiksmų turinį paties kaltininko pripažįstama 500 eurų suma.

D. B. iki bylos išnagrinėjimo atlygino nukentėjusiajai dalį neturtinės žalos – 244,51 Eur (pervedė 500 Eur – 255,49 (atlyginta turtinė) = 244,51 (atlyginta neturtinė)). Dėl to teismas ieškovei I. Ž. priteisia neatlygintos neturtinės žalos dalį, t. y. 255,49 Eur.

Ieškovė ir jos atstovas taip pat prašė teismo priteisti I. Ž. patirtas proceso išlaidas. Prašyme nurodytas išlaidų pagrindas yra teismui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai apie tai, kad I. Ž. už paslaugas advokatui Nerijui Kirkilui sumokėjo 642,75 Eur (t. 2, b. l. 95-96), 60 Eur (t. 2, b. l. 117), 1200 Eur (t. 2, b. l. 97, 117A) ir290,40 Eur (t. 2, b. l. 118-119) – viso bendrai 2193,15 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu įstatymas numato galimybę pripažinus asmenį kaltu teismui nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismui pripažinus D. B. kaltu dėl nusikaltimo, teismas vertina, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Ž., kuriuos teismo proceso metu atstovavo jos pasirinktas advokatas Nerijus Kirkilas, turi teisę į patirtų procesų išlaidų atlyginimą. Nuspręsdamas dėl jų teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą ir apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teisinių paslaugų teikimo pobūdį ir turinį, advokato darbo laiko sąnaudas, advokato paruoštus procesinius dokumentus, teisinių žinių būtinumą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei. Be to, teismas spręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo privalomai atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“. Remiantis šių rekomendacijų 9 punktu Lietuvos statistikos departamento paskelbtą 2021 metu IV ketvirčio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių), kurį sudaro 1679,30 Eur, indeksavus rekomendacijų 10 punkte (su papunkčiais) nustatytų koeficientų atitinkančiais dydžiais pašoma priteisti proceso išlaidų suma neviršija taip pagal rekomendacijas apskaičiuotino atlygintinų išlaidų maksimalaus dydžio. Dėl to teismas mato pagrindą I. Ž. priteisti visas prašomas ir įrodymais pagrįstas patirtas proceso išlaidas dėl advokato kaip atstovo dalyvavimo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendė:

D. B. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį bei perduoti jį A. S. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 500 (penkių šimtų) eurų užstatu, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72¹ straipsniu D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

D. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Įpareigoti laiduotoją A. S. sumokėti 500 (penkių šimtų) eurų užstatą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą LT72 7044 0600 0786 9964.

Iš D. B. I. Ž. priteisti 255,49 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt devynis eurocentus) neturtinės žalos atlyginimą ir 2193,15 Eur (du tūkstančius šimtą devyniasdešimt tris eurus ir penkiolika eurocentų) proceso išlaidų už advokato kaip atstovo paslaugas.

Nutraukti pradėtus civilinių ieškinių procesus dėl I. Ž. 255,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 92,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 306,56 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.