- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- A8.-123-834/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00827-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J.
- Institucija
- ,,Registrų centras"
- Kategorijos
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybės įmonei „Registrų centras: atstovei S. S.,
viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ( ZOOM) išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. D., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį (už 2018 m. ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.) nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento, kai turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu J. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.
Be to, J. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį (už 2019 m. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose, kur numatyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento, kai turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Šiuo savo neveikimu J. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauti rašytiniai J. D. paaiškinimai, kuriose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi jis nėra nuo 2018-04-28, šiuo metu jai vadovauja kitas asmuo. Mano, kad nėra padaręs jokio pažeidimo ir nuobauda jam neturi būti skirta. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 233 straipsnio 2 dalyje, požymių arba jei teismo nuomone jis padarė pažeidimą tai skirti kuo mažesnę baudą dėl finansinių sunkumų. Jis registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, jo pajamos minimalios, turi mažametį vaiką, kurį išlaiko.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) V. P., kuriam jis pardavė automobilį, paprašė jo, kad būtų direktorius jo (V. P.) įmonėje. Jis sutiko. Pradžioje jis (V. P.) jam mokėjo, o vėliau nebe. Jis išvažiavo į Norvegiją ir pasiskambino buhalterei, kad jį atleistų iš darbo. Nepamena ar gavo įsakymą dėl atleidimo. Po to, kai tris mėnesius pradirbo (duomenys neskelbtini) , grįžo į Lietuvą. Buhalterė sutiko jį atleisti iš darbo, todėl manė, kad viskas gerai ir jokių bėdų nebus ir niekur nesikreipė. Jei būtų žinojęs, būtų kreipęsis į Juridinių asmenų registrą. Juridinių asmenų registrui pranešimų dar nepateikė. Tapdamas direktoriumi apie nieką negalvojo, nesuprato savo atsakomybės. Po kažkiek laiko tik sužinojo, kad gali turėti bėdų. Telefonu kreipėsi pas buhalterę. Nebuvo susipažinęs su jokiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo kaip direktoriaus pareigas. Raštiško prašymo išeiti iš darbo nebuvo. Kaip buhalterė sutvarkė, nieko nedarė, nes galvojo, kad jis jau atleistas iš darbo. Visa šita situacija įvyko dėl jo nežinojimo direktoriaus pareigų. Pripažįsta, kad galvojo, kad yra atleistas ir pasitikėjo buhaltere. Supranta, kad už įmonės visą administracinę veiklą yra atsakingas direktorius. Gailisi labai dėl tokio įvykio.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, atstovė S. S. posėdžio metu paaiškino, kad palaiko protokole išdėstytas aplinkybes. Protokolas buvo surašytas už finansinių ataskaitų nepateikimą laiku. Iki šios dienos šios finansinės ataskaitos vis dar nėra pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nuo 2016 m. J. D. vis dar yra įregistruotas kaip UAB “(duomenys neskelbtini)” direktorius. Sodros duomenys nėra vienareikšmiškas įrodymas, kad darbo santykiai yra pasibaigę. Byloje nėra jokio įrodymo apie akcininkų atšaukimą vadovo iš pareigų. Nėra jokių įrodymų, kad vadovas ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekdamas atsistatydinti iš pareigų ir informuoti Juridinių asmenų registrą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Nors J. D. kaltę padarius pažeidimą pripažįsta iš dalies, tačiau iš esmės nusižengimo padarymo aplinkybių neginčija ir pripažįsta, kad 2018 m. ir 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui. Iš esmės dalinį prisipažinimą grindžia tuo, kad viskas įvyko dėl nežinojimo. Be to, J. D. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, įrodyta ir administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3),, registro centro išplėstiniu išrašu su istorija (b.l. 6-8), išrašu apie asmens darbovietę (b.l. 20), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Viliaus skyriaus 2021-02-03 raštu (b.l. 37) išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus ir kitais dokumentais.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. gruodžio 17 d. išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (vadovu) J. D. paskirtas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir už 2019 m. nepateikti.
Iš SODROS išrašo apie asmens darboviete matyti, kad J. D. įmonėje buvo įdarbintas nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. Sodros duomenimis iki 2018 m. balandžio 30 d. būdamas įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , tačiau Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki šios dienos būdamas šios įmonės vadovu ir nesant jokių duomenų apie jo įgaliojimų pabaigą šioje įmonėje, turėjo pareigą laiku ir tinkamai pateikti duomenis Registro tvarkytojui, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų ir nedėjo pastangų tuo pasirūpinti. Akivaizdu, kad situacija susiklostė dėl pačios bendrovės vadovo kaltės ir aplaidumo.
ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiam organui (valdybai, stebėtojų tarybai, visuotiniam akcininkų susirinkimui). Taigi, tuo atveju, jeigu J. D. norėjo, jog jis nebūtų laikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ir jam nekiltų įstatymo numatytos vadovo pareigos, jis galėjo kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją ir pranešti apie savo atsistatydinimą. Tik tuomet, kai būtų priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas atšaukti/atleisti J. D. arba jis būtų laikomas atsistatydinusiu neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, įgaliojimai būtų teisėtai pasibaigę (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-388-312/2018). Tokių duomenų byloje nėra. Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad J. D. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimų pabaiga nebuvo įregistruota, tą patvirtino ir J. D., teigdamas, jog siekdamas atsistatydinti iš pareigų jis tik paskambino buhalterei, o į Juridinių asmenų registrą nesikreipė ir iki šios dienos jokių pranešimų nepateikė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad J. D. yra tinkamas atsakomybės subjektas.
Be to, būtent bendrovės direktorius, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, o pagal pateiktus Valstybės įmonės Registrų centro duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius) yra J. D.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Surinkti įrodymai patvirtina, kad J. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nustatytu terminu bendrovės metinių (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkinių nepateikė registrų tvarkytojui.
Pažymėtina, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas tyčia arba dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). Šiuo atveju nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, taip siekdamas nuslėpti duomenis apie bendrovės finansinę būklę, veiklos rezultatus, jis galėjo klysti, manydamas, jog jam sustabdžius bendrovės veiklą, jis neturi pareigos teikti ir finansinės atskaitomybės dokumentų. Tačiau tai leidžia daryti išvadą, kad J. D. veikė ne tyčia, o neatsargiai, esant nerūpestingumui, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (faktiškai dirbo įmonės direktoriumi, už tai gaudavo atlyginimą, suprato, kad už įmonės administracinę veiklą atsakingas direktorius), galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).
Surinkti įrodymai patvirtina, kad J. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įstatymais nustatytą pareigą dėl neatsargumo vykdė netinkamai, nustatytu terminu bendrovės metiniai (2018 m. ir 2019 m.) finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti registrų tvarkytojui, todėl J. D. skirtina administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuojama, jog J. D. padarė du administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį privalėjo pateikti Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., bet to nepadarė ir taip pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, ABĮ 58 straipsnio 3 dalies ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 , 120, 123 ir 127 punktų nuostatas. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.
Dėl nuobaudos individualizavimo
J. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina, kad J. D. anksčiau nebuvo baustas už panašaus pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, dėl finansinių sunkumų prašo skirti kuo mažesnę baudą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, nustatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti J. D. paskyrus nuobaudas sankcijos minimume, kurios bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. (J. ) D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), ir paskirti jam 200 Eur dydžio baudą.
J. D. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimą), ir paskirti jam 200 Eur dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. D. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.