- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1-184-1079/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, nustatytas 35 procentų darbingumas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. liepos 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams; 2013 m. gegužės 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą;
2) 2013 m. lapkričio 29 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
3) 2013 m. gruodžio 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) 2014 m. sausio 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnį ir 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme;
5) 2014 m. kovo 13 d. Joniškio rajono apylinės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) 2015 m. rugsėjo 11 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) 2016 m. kovo 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
8) 2017 m. vasario 23 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto bausme;
9) 2017 m. spalio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme; paleistas 2018 m. birželio 5 d., atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. 2019 m. spalio 12 d., apie 23.30 val., per langą įsibrovė į A. B. negyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš namo sandėliuko pagrobė benzininį trimerį „Husgvarna 533RS“ su diržais, kurio vertė 400 eurų, priklausantį A. B., padarydamas nukentėjusiajam A. B. 400 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis G. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo, dėl vagystės, prisipažino. Nurodė, kad tuo metu vartojo raminamuosius vaistus, jų padaugino, nieko neatsiminė, ryte atsibudęs pamatė kambaryje trimerį. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, per gatvę nuo to namo, neatsimena kaip ten nuėjo. Vartojo raminamuosius vaistus „Diazepam“ gydytojos paskyrimu. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus policijos pareigūnui, tačiau neatsimena kokius. Nežino kaip trimeris atsirado pas jį, šito neatsimena.
Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti kaltinamojo G. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog kaltu dėl vagystės prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2019 m. sausio mėnesio jis gyveno pas sugyventinę E. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri 2019 m. spalio 11 d. išvyko atlikti bausmės, jis liko vienas gyventi bute. Kadangi prieš išvažiuojant sugyventinei atlikti bausmės, nupirko jai įvairiausių daiktų, maisto ir išleido visą savo neįgaliojo pašalpą, jam reikėjo pinigų pragyvenimui. Tada sugalvojo įsibrauti į kaimynystėje esantį negyvenamąjį namą ir pavogti kokių nors vertingų daiktų, kuriuos po to būtų pardavęs ir taip užsidirbęs pinigų. Kam priklausė ta sodyba, nežinojo, bet buvo matęs, kad ten atvažiuoja žmonės, pjauna žolę, tvarkosi, bet ten miegoti ar gyventi nelieka, suprato, kad jis yra negyvenamas. 2019 m. spalio 12 d., apie 23.30 val., jis, būdamas blaivus, nuėjo prie to negyvenamo namo ir pastūmęs ranka vieną iš medinių langų rėmo stiklų, kuris nukritęs sudužo, per tą pačią atvirą lango angą jis įlipo į namą. Apėjo visus kambarius, nieko vertingo nerado ir tik nerakinamame sandėliuke pamatė padėtą benzininį trimerį su diržais, kurį pavogė. Jį parsinešė į namus ir ten laikė, planavo jį parduoti, tačiau to padaryti nespėjo, nes policijos pareigūnai tą vogtą daiktą rado pas jį namuose. Kokia benzininio trimerio vertė, jis tiksliai nežino, bet neneigia, kad jis gali kainuoti apie 400 eurų. Jis vogti ėjo vienas pats, niekas nežinojo apie jo padarytą nusikalstamą veiką. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b. l. 107-110). Išklausęs ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, nurodė, kad gali būti, jog davė tokius parodymus ir tokias aplinkybes nurodė policijos pareigūnui. Pripažįsta nusikalstamą veiką, kad pavogė. Nežino, ar teisingi jo parodymai, kuriuos davė policijoje. Kaip sakė pareigūnai, sutiko, jie taip surašė, jis pasirašė. Ne tokios aplinkybės, kaip surašyta. Neatsimena tų aplinkybių, kaip pas jį atsirado trimeris. Tą vakarą ir prieš tai, buvo vienas namuose, išgėrė 3 tabletes vaistų, kas buvo toliau neatsimena, o atsikėlęs ryte, žiūri trimeris. Nežino kaip atsirado, niekas nebuvo atėję. Neatsimena, ar buvo įsibrovęs į B. priklausantį namą. Policijos pareigūnai jį surado (duomenys neskelbtini) kaime. Butas, kuriame gyveno, buvo neužrakintas, pareigūnai trimerį paėmė jam nedalyvaujant. Jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mieste, pirkti maisto. Nusivežė jį į policiją, surašė protokolą ir paleido. Skaitė protokolą, pasirašė. Protokole parodymai neteisingai surašyti. Neteisingai parašyta, kad sąmoningai ėjo į namą. Pasirašė po protokolu, nes norėjo, kad greičiau paleistų. Nežino kur būtų dėjęs trimerį, galbūt pardavęs. Tuo metu bute gyveno vienas, sugyventinė jau kelios dienos buvo išvykusi. Nežino, kodėl sutiko pabaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiko su prokuroro, tyrėjo siūloma arešto bausme. Kreipėsi į teismą su pareikšimu dėl bylos peržiūrėjimo, nes jam labai sunku atlikti bausmę, vos paeina.
Nukentėjusysis A. B. teisiamajame posėdyje nedalyvavo, prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 144, 156), todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nukentėjusiojo A. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. spalio 9 d. nusipirko seną negyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Neseniai buvo nusipirkęs naują benzininį trimerį „Husgvarna 533RS“ su diržais, už kurį sumokėjo 400 eurų. Trimerio spalva oranžinė-balta, jį laikė minėtos sodybos gyvenamajam name. 2019 m. spalio 12 d., apie 10.00 val., atvykęs į sodybą, trimeriu iki 18.00 val. pjovė žolę. Po to, trimerį įnešė į negyvenamą namą ir padėjo į nerakintą sandėliuką. Namo lauko duris užrakino su pakabinama spyna. Namo langai buvo uždaryti, užkabinti iš vidaus. 2019 m. spalio 14 d. apie 11.40 val. vėl atvyko į negyvenamą sodybą ir pamatė, kad yra išdaužtas namo lango stiklas. Atsirakinęs lauko duris bei įėjęs į namo vidų, pamatė, kad nerakintame sandėliuke nebėra benzininio trimerio. Pavogus benzininį trimerį su diržais, jam buvo padaryta 400 eurų turtinė žala (b. l. 44–45).
Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tikslaus laiko neatsimena, bet dirbant pagal atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl vagystės vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kadangi G. V. buvo žinomas dėl ankstesnių vagysčių, užėjo į butą, kur jis gyveno. Pasibeldus niekas neatsiliepė, durys buvo neužrakintos, todėl įėjo į vidų. Bute buvo trys kambariai ir virtuvė. Matėsi, kad kambariai netvarkingi, buvo primėtyta visokių daiktų. Užėjus į galinį kambarį, prie lango, už fotelio buvo pastebėtas trimeris. Buvo išsikviesti kviestiniai, kad būtų galima paimti trimerį dalyvaujant kviestiniams. Dalyvaujant moteriai buvo paimtas trimeris. Po to kaime ieškojo įtariamojo. Po 10-15 minučių G. V. rastas to paties namo rūsyje, pasislėpęs už durų. Paklausus jo apie trimerį, neneigė, kad pavogė, dėl to buvo pristatytas į Joniškio rajono policijos komisariatą. Ką tiksliai kaltinamasis nurodė apie jo bute esantį trimerį neatsimena. Žino, kad jis neneigė, paklausus patvirtino, kad pavogė, smulkiai įvykio aplinkybių nesiaiškino. Negalėjo pasakyti, ar kaltinamasis tuo metu buvo apsvaigęs, jo kalba yra nerišli.
Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip įtariamąjį iš bylos. Nurodė, jog nustačius įtariamąjį dėl vagystės byla buvo perduota jai tolimesniam tyrimui. Susipažino su bylos medžiaga ir tą pačią dieną, pareiškė įtarimus įtariamajam G. V., apklausė jį, buvo paskirta kardomoji priemonė. V. buvo jai pristatytas kolegų, buvo blaivus. Ji blaivumo netikrino. Prieš apklausą paklausė dėl narkotinių medžiagų, atsakė, kad kurį laiką nevartojantis. Įtariamasis atrodė pilnai viską suvokiantis, neapsvaigęs, nekilo jokių įtarimų, kad būtų nuo kažkokių tai medžiagų apsvaigęs. Atskirai dėl psichotropinių vaistų vartojimo neklausė. Neatsimena, kad V. būtų pasisakęs, kad vartoja psichotropinius vaistus. Užrašė įtariamojo parodymus. Įtariamasis pats neverčiamas, laisva valia pasakojo, davė parodymus, apklausos neprisimena. Nurodė, jog įtariamasis turėjo kalbėjimo sutrikimą, jam šiek tiek sunkiau sekėsi tarti žodžius, bet jis normaliai reiškė savo mintis, ji perklausdavo ir antrą kartą, užduodavo klausimus, kad galėtų suprasti ir surašyti parodymus iš jo žodžių. Iš jo žodžių, jo duotų parodymų surašyta apklausa. Apklausos metus V. pasakojo ir daugiau informacijos, negu buvo susiję su šita byla. Jis nurodė, kad tame name, į kurį įsibrovė, rado netgi žmogaus kaukolę. Informacija buvo patikrinta, buvo pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas dėl mirties aplinkybių nustatymo. Jis pasakojo daugiau, nei ji tikėjosi. Kaip kaltinamasis parsinešė tą daiktą į namus, tų aplinkybių neprimena, tai yra surašyta apklausoje. Nurodė, jog įtarime parašyta vagystės data – rugsėjo 12 d., yra techninė klaida, turėtų būti spalio 12 d.
Iš 2019 m. spalio 14 d. A. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad nuo 2019 m. spalio 12 d., 18 val., iki 2019 m. spalio 14 d., 11.40 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus negyvenamo namo lango stiklą buvo įsibrauta į namo vidų ir pavogtas naujas trimeris „Husgvarna 533RS“, kurio kaina 400 Eur (b. l. 13);
Byloje esančiame 2019 m. spalio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini); protokole ir fotolentelėje užfiksuotas atidarytas namo langas ir išdaužtas lango stiklas (b. l. 20–28);
2019 m. spalio 15 d. patalpų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota G. V. gyvenamosios vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu buvo rastas ir paimtas benzininis trimeris „Husgvarna 533RS“ su diržais (b. l. 32–34; 37–40);
2019 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota G. V. gyvenamojoje vietoje rasto benzininio trimerio „Husgvarna 533RS“ apžiūra (b. l. 53–56);
2019 m. spalio 23 d. nukentėjusiojo A. B. prašyme grąžinti jam benzininį trimerį, nutarime grąžinti nukentėjusiajam A. B. trimerį „Husgvarna“, pakvitavime bei pareiškime dėl civilinio ieškinio nereiškimo užfiksuota, kad trimeris „Husgvarna“ grąžintas nukentėjusiajam A. B. (b. l. 52, 58, 59-61, 64-65).
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).
Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo G. V. kaltė dėl kaltinimo įvykdžius vagystę iš A. B. negyvenamojo namo yra įrodyta.
Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.
Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. V. išdaužęs namo langą įsibrovė į A. B. priklausantį namą, ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam priklausantį benzininį trimerį „Hugsvarna 533RS“. Nors kaltinamasis neigia, jog jis sąmoningai įsibrovė į nukentėjusiajam priklausantį namą ir iš ten pagrobė trimerį, tačiau tokius jo teiginius paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie įvykio aplinkybes bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad kaltinamasis iš karto po sulaikymo pripažino pavogęs trimerį iš namo, apklausos metu išsamiai nurodė vagystės aplinkybes, kaip teigė liudytoja A. B., nurodė ir kitus name buvusius daiktus, dėl ko buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas. Iš nukentėjusiojo pagrobtas trimeris rastas kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, kur jis tuo metu gyveno vienas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad trimerį ketino parduoti. Teismas atmeta kaltinamojo teisiamojo posėdžio duotus parodymus, kad jis vagystę įvykdė nesąmoningai, būdamas apsvaigęs nuo vaistų, nes jie prieštarauja jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, liudytojų parodymams, be to byloje nėra duomenų, kad sulaikymo metu kaltinamasis būtų buvęs apsvaigęs, ar nurodęs, jog vartojo psichotropinius vaistus. Byloje esantys duomenys patvirtina pavogto daikto priklausomybę nukentėjusiajam, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo įsibrauta į nukentėjusiojo namą, kaltinamojo gyvenamosios vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog iš nukentėjusiojo pavogtas trimeris rastas pas kaltinamąjį. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. V. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. įsibrovus į patalpą – negyvenamą namą, bei pagrobus svetimą, A. B. priklausantį turtą. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai kaip baigtas nusikaltimas, nes kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą ir siekė padaryti jam turtinės žalos.
Keistina, kaltinime nurodyta, nusikalstamos veikos padarymo data, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog nusikalstama veika buvo padaryta ne anksčiau 2019 m. spalio 12 d. 18 val., kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė konkretų nusikalstamos veikos padarymo laiką, todėl teismas konstatuoja, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. spalio 12 d. 23.30 val. Šis patikslinimas iš esmės nekeičia pareikšto įtarimo, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybą.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamasis G. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pripažintina tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus (b. l. 74–86), visos jo padarytos nusikalstamos veikos – nusikaltimai nuosavybei. Kaltinamasis 2018 m. birželio 5 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę iš pataisos įstaigos, padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo, jog kaltinamasis nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis administracine tvarka laikomas nebaustas (b. l. 95-97), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 99), iš dalies darbingas, nustatytas 35 procentų darbingumas (b. l. 139), be pastovios gyvenamosios vietos.
Teismas atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją –padarytas vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, sprendžia, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą G. V. skirtina griežčiausia 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas. Nustatydamas šios bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), nusikaltimu žala nepadaryta, nes pagrobtas daiktas grąžintas, kaltinamąjį charakterizuojančias asmenines savybes ir sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. V. paskyrus laisvės atėmimo bausmės dydį tarp įstatymo nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.
Laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo G. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
G. V. prokuroro 2019 m. spalio 15 d. nutarimais buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 111-115), kurios paliktinos galioti iki G. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, saugomos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (b. l. 66-68), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti A. B. priklausančiam benzininiam trimeriui „Husgvarna 533RS“, tyrėjo 2019 m. spalio 23 d. nutarimu grąžintam savininkui (b. l. 59–60, 62) ir apie tai praneština A. B.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuo G. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakų fragmentais, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus benzininiam trimeriui „Husgvarna 533RS“, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintam savininkui A. B., ir apie tai pranešti A. B.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.