Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1175-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
2S-1175-357/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02998-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1175-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02998-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. D. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų vykdomoje byloje Nr. 0009/12/04147 dėl turto arešto akto Nr. Be-35848, nurodydamas, kad jam priklauso ½ dalis areštuoto turto, todėl antstolė turėjo įvertinti tik jo dalį. Taip pat nurodė, kad nesutinka su turto verte, nes nepateikta duomenų, kad turto vertė yra mažesnė nei buvo 2013 m.

Antstolė E. M. 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu Nr. S3e-43155 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad antstoliui teismo sprendimas, kuriuo padalintas skolininkų turtas, nėra privalomas vykdyti, nes teismo nutartimi nurodyta parduoti visą įkeistą skolininkų turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies, pripažino antstolės veiksmus neteisėtais, kuriais ji laikė, kad po Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2010, skolininkams priklauso visas turtas bendrai, o ne po vieną antrąją, likusioje dalyje skundą atmetė. Teismas vertino, kad skolininkas iš esmės nesutinka su tuo, kad 2015-08-04 patikslintame turto arešto akte Nr. Be-35848 nėra nurodyta jo dalis, tai yra akte nėra nurodytos skolininkų dalys. Toks skolininko motyvas teismo laikytas pagrįstu. VĮ Registrų centro Telšių filialo turto vertintojo J. U., kaip eksperto, nustatyta turto vertė negali būti laikoma neteisėta ar neteisinga, nes turto vertę nustatė turto vertintojas, atitinkanti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus ir nėra jokio teisinio pagrindo abejoti jo nustatytos turto vertės teisingumu, kuri yra atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjo subjektyvūs argumentai, kad rinkos kainos yra pakilusios, kad namo baigtumas yra didesnis, nelaikyti objektyviais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį dalyje dėl turto vertės nustatymo, o kitoje dalyje, dėl turto dalių nustatymo, palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pagal „Ober Haus“ informacijos nekilnojamo turto kainų Lietuvoje pokyčius, laikotarpiu nuo įkeisto turto pirmojo turto vertintojo atlikto įkainojimo momento, t. y. lyginant 2013 m. birželio mėn. ir 2015 m. liepos mėn. kainų pokyčius, realiai rinkos kaina nepasikeitė, nors antstolė patvarkyme nurodo, jog įvyko ženkli kainų mažėjimo tendencija.

2. Antstolė neatkreipė dėmesio, jog 2013 m. birželio mėn. kainos nurodytos litais, o 2015 m. liepos mėn. kainos nurodytos eurais, ko pasėkoje, kainos realiai nesikeitė.

3. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, turto kainos lyginant pagal laikotarpius kyla, o ne mažėja. Todėl visiškai neaišku, kodėl tas pats turto vertintojas iš tos pačios įstaigos, t. y. VĮ „Registrų centras“ turto vertę sumažina, o ne padidina.

Atsiliepimas

Antstolė E. M. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kadangi įkeisto turto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2013-06-28, t. y. beveik prieš du metus, ir per laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. turto vertė tiek dėl objektyvių, tiek ir dėl subjektyvių faktorių, galinčių įtakoti įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertės pasikeitimą, galėjo pasikeisti, nes turto būklę galėjo įtakoti daugelis veiksnių, pvz. patrauklumas nekilnojamojo turto rinkoje, esminiai rinkos vertės pokyčiai, todėl antstolei kilo pagrįstų abejonių dėl beveik prieš du metus nustatytos vidutinės rinkos vertės, ir, siekiant įsitikinti, kad turtas įkainotas ne per maža suma ir tai nepažeis skolininko siekio maksimaliai padengti įsiskolinimą, tikslinga buvo paskirti ekspertizę įkeisto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti.

2. 2015-07-31 buvo gautas ekspertizės aktas Nr. 42-9140025 dėl nekilnojamojo turto vertės, kurią atliko VĮ „Registrų centras“ turto vertintojas J. U., atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus, kuriuo įkeistas turtas buvo įvertintas 55500 Eur, kas visiškai atitiko ir šiandien atitinka 2015 m. liepos mėnesį vyravusią realią rinkos vertę.

3. Antstolė neturi pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo antstolės patvarkymo įteikimo bei turto įkainojimą reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konstitucinės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta ar paneigta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. liepos 2 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimai). CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas veiksmingumo ir operatyvumo principais.

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš kurių matyti, kad antstolė E. M. vykdo Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį dėl įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytynių išieškotojo AB SEB banko naudai. Antstolė 2015 m. rugpjūčio 4 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. Be-35848 areštavo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), areštuoto turto savininkais nurodė V. D. ir S. R.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, areštuoto turto 1/2 dalis priklauso V. D. ir 1/2 – S. R.. Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2010 nuspręsta visą santuokos metu įgytą, taip pat ir antstolės areštuotą turtą, padalinti po vieną antrąją dalį kiekvienam. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolės veiksmai, kuriais ji laikė, kad po Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-440/2010 skolininkams priklauso visas turtas bendrai, o ne po vieną antrąją, yra neteisėti. Su šia teismo išvada šalys sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios aplinkybės, nesant ginčo, plačiau nepasisako. Vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/04147 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymu buvo paskirta ekspertizė ir paskirta ekspertizės įstaiga – VĮ Registrų centras. Pareiškėjas ginčija VĮ „Registrų centras“ turto vertintojo J. U. nustatytą 55.500,00 Eur įkeisto turto kainą.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių VĮ „Registrų centras“ turto vertintojo J. U. atlikto individualaus skolininkams priklausančio turto vertinimo teisingumą. Pažymėtina, kad turto vertintojas atsižvelgė į VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimus ir į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Įvertinus namų valdos ekspertizės akto turinį matyti, kad turto vertintojas J. U. atsižvelgė į neseniai rinkoje įvykdytų analogiškų ar panašaus turto sandorių kainas, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje esančią informaciją apie panašaus nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo sandorius, pritaikė laiko, vietos, sienų medžiagų ir lauko apdailos, statybų metų, ploto, patogumų (komunikacijų) pataisos koeficientus, atsižvelgė ir į kitus faktorius, įtakojančius turto vertę. Taigi, turto vertintojas atsižvelgė į rinkoje esančio panašaus turto vertę bei įvertino pareiškėjo turto individualias savybes, įtakojančias jo vertę. VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pranešimai, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, UAB „Ober Haus“, užsiimančios turto ir verslo vertinimu, valdymu, analize ir konsultacija, informacija apie nekilnojamojo turto kainų Lietuvoje pokyčius, kaip pagrįstai nurodo antstolė, įrodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, turto kainų, lyginant pagal laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. liepos mėn., kilimas nevyko. Pažymėtina, kad pareiškėjo įkeistas turtas nebuvo parduotas iš dviejų varžytinių, kas leidžia teigti, kad parduodamas skolininkų turtas šiuo metu nėra labai paklausus rinkoje.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad eksperto nustatyta įkeisto turto kaina 55.500,00 Eur sumai atitinka realias rinkos kainas, kadangi ekspertui 2015 m. nustačius didesnę arba tokią pačią turto vertę kaip 2013 m. turtas nebūtų paklausus ir vėl nebūtų parduotas iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo subjektyvūs argumentai, jog rinkos kainos yra pakilusios, kad namo baigtumas yra didesnis, nelaikyti objektyviais. Esant aptartoms aplinkybėms vertintina, kad antstolei pagrįstai nekilo abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės, atitinkančios rinkos kainas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nenudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja Rasa Bartašienė