- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-363-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01864-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- L. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. (V. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei L. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui V. B. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė tarp jų kilusį ginčą taikiai.
4. 2024 m. sausio 3 d. teisme gautas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 8 000 Eur dydžio baudos išieškojimo iš ieškovo atsakovei už 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties 17 punkto pažeidimus, kadangi šalių vaiko atvaizdas buvo paviešintas viešoje erdvėje be atsakovės sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino – išdavė atsakovei vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 17 punktą dėl baudos išieškojimo iš ieškovo V. B. atsakovei dėl 8 pažeidimų, įvykdytų 2023 m. birželio 4 d., 2023 m. liepos 14 d., 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. rugpjūčio 15 d., 2023 m. spalio 8 d., 2023 m. lapkričio 19 d., 2023 m. gruodžio 15 d.
6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
6.1. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis. Nutartis yra įsiteisėjusi, jos vykdymas nėra sustabdytas, todėl šalims yra privaloma ir turi būti vykdomas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis). Pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties 17 punktu šalys susitarė, jog abi šalys, siekdamos užtikrinti savo vaiko teises į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją, susitaria, kad jų vaiko atvaizdą galima paviešinti ir (ar) teikti tretiesiems asmenims (pvz., skelbti viešoje interneto erdvėje) tik šalims viena kitą informavus apie tokį pageidavimą ir tik gavus viena kitos sutikimą (SMS žinute), o šalių vaikui sulaukus 10 (dešimties) metų amžiaus, papildomai gavus ir paties vaiko sutikimą. Net ir esant abiejų vaiko tėvų sutikimui, internete paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo. Šalis, pažeidusi šiame sutarties punkte aptartą susitarimą, moka kitai šaliai 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį. Baudos sumokėjimas neatleidžia šalies nuo pareigos toliau laikytis šio susitarimo.
6.2. Nurodė, kad įvertinus atsakovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, nustatyta, jog ieškovas paviešino šalių vaiko atvaizdą viešoje interneto erdvėje be atsakovės sutikimo, ieškovas šių aplinkybių neneigia, kitų įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodomas aplinkybes, ieškovas nepateikė, todėl darė išvadą, kad taikos sutarties sąlygos nėra įvykdytos, atsakovei išduotinas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo iš ieškovo atsakovei už taikos sutarties 17 punkto pažeidimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti išduoti atsakovei L. J. vykdomąjį raštą.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Nurodė, kad ieškovas siekia pakeisti taikos sutarties 17 punkto nuostatą visų pirma dėl to, kad ji niekaip neapsaugo vaiko interesų, nes bauda numatyta ne vaiko, o šalių naudai ir esant ginčui tarp šalių tampa pasipelnymo priemone. Akcentavo, kad, be kita ko, šalys taikos sutarties 17 punkto nuostatų nesilaikė (jos nesilaikė ne tik ieškovas, bet ir atsakovė), viena kitai pretenzijų dėl to nereiškė, o atsakovės reikalavimas išieškoti baudą buvo sąlygotas ne vaiko atvaizdo viešinimo, o to, kad kilo ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymi, jog taikos sutarties 17 punkto netikslingumą ir tai, kad ši nuostata nesaugo jokių vaiko interesų, ieškovas įrodinėja civilinėje byloje, kurioje jau priimtas jo ieškinys (civilinė byla Nr. e2‑1886-1025/2024, teisminio proceso Nr. 2-06-3-00229-2024-2).
8.2. Pažymi, jog taikos sutartis patvirtinta šeimos byloje ir leidžiamas pakartotinis su vaiku susijusių klausimų nagrinėjimas teisme, o proceso atnaujinimas šiuo atveju nereikalingas. Ieškovas teigia, kad dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo (taip pat ir dėl 17 punkto panaikinimo) jau kreipėsi į teismą, todėl mano, kad įvertinus jau nurodytas aplinkybes – abiejų šalių taikos sutarties 17 punkto nesilaikymą, tai, kad nurodyta sutarties nuostata nesaugo vaiko interesų, o tampa pasipelnymo priemone, teismas turėjo pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą arba nespęsti šio klausimo, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1886-1025/2024, teisminio proceso Nr. 2-06-3-00229-2024-2).
8.3. Nurodė, kad didelė dalis nurodytų atvejų yra daugiau kaip 6 mėnesių senumo. Dalis viešinimo atvejų yra net ne ieškovo darytos fotonuotraukos, o atsakovės užfiksuoti ekrano vaizdai, kadangi paimti iš „Facebook“ „Stories“ skilties (tokie vaizdo įrašai, nuotraukos ir kita, matomi „Facebook“ tinkle tik 24 valandas ir yra maksimaliai 30 sekundžių ilgio). Mano, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovo keliamus vaizdo įrašus ir nuotraukas, ji fiksavo šiuos įvykius, tačiau nė karto nesikreipė į ieškovą nei prašydama juos šalinti, nei reikalaudama mokėti baudą. Atkreipia dėmesį, jog šie reikalavimai kilo tik kilus ginčams dėl paties bendravimo su vaiku.
8.4. Akcentavo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nė viena iš šalių nesilaikė taikos sutarties 17 punkto reikalavimų. Mano, jog nepaisant to, kad šiuo metu ši nuostata nepanaikinta ir nepakeista, šalių elgesys rodo, kad jos laikytis šalys ir neketino. Teigia, kad nekėlė pretenzijų dėl atsakovės atliekamų veiksmų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
10.1. Nurodė, kad ieškovo paminėta CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostata yra taikoma tais atvejais, kai peržiūrėti taikos sutarties sąlygas proceso atnaujinimo tvarka yra būtina todėl, kad jos yra neaiškios, dviprasmiškos, šalių skirtingai suprantamos ir pan. Teigia, kad nagrinėjamu atveju taikos sutarties 17 punkte nustatyta sąlyga, kurios pažeidimo pagrindu teismas priėmė sprendimą išduoti vykdomąjį raštą, yra aiški, tiksli, abi šalys ją vienodai suprato. Šias aplinkybes pagrindžia faktas, jog šalys ne kartą, vykdydamos minėtą taikos sutarties 17 punkto sąlygą, viena kitai yra siuntusios prašymus leisti socialiniuose tinkluose paviešinti vieną ar kitą fotografiją arba vaizdo įrašą su šalių vaiko atvaizdu. Be to, akcentavo, kad ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nė karto neužsiminė, kad taikos sutarties 17 punkte nustatyta sąlyga yra neaiški, jam dėl šios sąlygos vykdymo kyla klausimų ir pan.
10.2. Nurodė, kad ieškovas, pasinaudodamas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, civilinėje byloje Nr. e2-1886-1025/2024 yra pateikęs ieškinį dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo (taip pat ir dėl taikos sutarties 17 punkto panaikinimo), tačiau tai nesudaro jokio teisinio pagrindo teismui šioje civilinėje byloje atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį ir galutinį teismo sprendimą arba nespręsti šio klausimo, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1886-1025/2024.
Šalies argumentai
10.3. Nurodė, kad atsakovė turi konstitucinę teisę savarankiškai apsispręsti, kokiu būdu apginti vaiko interesus, taip pat – ar kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, jei taip, tai – kada tai padaryti ir dėl kokių konkrečių ieškovo padarytų pažeidimų. Mano, jog ieškovo argumentas, kad kai kurie jo pažeidimai yra kelių mėnesių senumo, tik įrodo, kad ieškovas, aiškiai suprasdamas pasirašytos taikos sutarties 17 punkto sąlygą, piktybiškai jos nesilaikė ir ilgą laiką darė pažeidimus, nesuteikdamas pagrindo atsakovei tikėtis, kad, nesiėmus atitinkamų teisinių priemonių, jo elgesys ateityje pasikeis.
10.4. Nurodė, kad šalys kurį laiką vienodai sąžiningai ir atsakingai vykdė taikos sutarties 17 punktą – tiek ieškovas, tiek atsakovė atsiklausdavo vienas kito dėl nuotraukų ar vaizdo įrašų su vaiko atvaizdu viešinimo, tai patvirtina prie šio atsiliepimo pridedama šalių susirašinėjimo medžiaga (viename susirašinėjimų ieškovas leidimą atsakovei viešinti nuotrauką, kurioje yra vaikas su tulpėmis, davė balso žinute). Atkreipė dėmesį, kad tik po kurio laiko ieškovas ėmė kelti nuotraukas su vaiko atvaizdu, nebeprašydamas atsakovės leidimo. Pažymėjo, jog tai, kad šalys vykdė taikos sutarties 17 punktą, atskirajame skunde patvirtina ir pats ieškovas, nurodydamas, jog 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovė prašė jo leidimo paviešinti vaiko nuotrauką (26 punktas). Akcentavo, kad nors ieškovas nurodo, jog tąkart atsakovė prašė leidimo paviešinti tik vieną nuotrauką, o atsakovė paviešino tris nuotraukas, tačiau taip įvyko dėl netyčinės korektūros klaidos, nes atsakovė parašė: „Noriu su A. nuotrauka isideti“ vietoj „noriu su A. nuotraukas isideti“ (t. y., praleido „s“ raidę). Dėl to, kad atsakovė paviešino tris, o ne vieną nuotrauką, ieškovas atsakovei niekada nepriekaištavo, be to, šiuo metu socialiniame tinkle yra viešinama tik viena nuotrauka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimo ekranvaizdį bei ekranvaizdžio kopijas iš atsakovės socialinių tinklų. Nors ieškovas nenurodo aplinkybių, kodėl naujų įrodymų negalėjo pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme, ar aplinkybių, jog tokių naujų nuotraukų pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo vėliau, tačiau, įvertinus naujai pateiktų įrodymų reikšmę, taip pat aplinkybes, jog naujai pateikti įrodymai yra susiję su ieškovo atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, šių įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog siekiant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti ginčą, yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti.
Žemesnės instancijos teismas
15. Taip pat nustatyta, kad kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad šių įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo vėliau, t. y. tik po susipažinimo su atskiruoju skundu, todėl mano, kad yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, jog naujų įrodymų pridėjimo prie bylos būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tai, kad atsakovė remiasi naujai pateiktais įrodymais savo atsiliepime į atskirąjį skundą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naujai pateiktų įrodymų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog siekiant visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti ginčą, yra pagrindas šiuos įrodymus prie bylos pridėti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartimi patvirtino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį. Nutartis yra įsiteisėjusi, jos vykdymas nėra sustabdytas. Šios nutarties 17 punktu šalys susitarė, kad abi šalys, siekdamos užtikrinti savo vaiko teises į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją, susitaria, kad jų vaiko atvaizdą galima paviešinti ir (ar) teikti tretiesiems asmenims (pvz., skelbti viešoje interneto erdvėje) tik šalims viena kitą informavus apie tokį pageidavimą ir tik gavus viena kitos sutikimą (SMS žinute), o šalių vaikui sulaukus 10 (dešimties) metų amžiaus, papildomai gavus ir paties vaiko sutikimą. Net ir esant abiejų vaiko tėvų sutikimui, internete paskelbtos vaiko nuotraukos ar vaizdo įrašai neturi žeminti vaiko garbės ir orumo. Šalis, pažeidusi šiame sutarties punkte aptartą susitarimą, moka kitai šaliai 1 000 Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo atvejį. Baudos sumokėjimas neatleidžia šalies nuo pareigos toliau laikytis šio susitarimo.
17. Taip pat nustatyta, kad ieškovas nevykdo taikos sutarties 17 punkte nustatytų sąlygų, kadangi jis šalių vaiko atvaizdą aštuonis kartus (2023 m. birželio 4 d., 2023 m. liepos 14 d., 2023 m. liepos 21 d., 2023 m. rugpjūčio 15 d., 2023 m. spalio 8 d., 2023 m. lapkričio 19 d. , 2023 m. gruodžio 15 d.) paviešino viešoje interneto erdvėje, t. y. savo paskyrose socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Instagram“, be atsakovės sutikimo. Ieškovas šių aplinkybių neginčija.
18. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis). Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 4 punktas).
19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
20. Teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalių sudarytos bei teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 20 punkte šalys nurodė: „Šalys, pasirašydamos šią sutartį, patvirtina, kad ji yra sudaryta laisva šalių valia ir jiems suprantamas sutarties turinys“. Taip pat šalys minėtą sutartį yra pasirašiusios, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria minėta taikos sutartis buvo patvirtinta, neskundė, ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
22. Nors atskiruoju skundu ieškovas teigia, kad siekia pakeisti taikos sutarties 17 punkto nuostatą, kadangi ši nuostata nesaugo jokių vaiko interesų ir ieškovas šias aplinkybes įrodinėja civilinėje byloje, kurioje jau priimtas jo ieškinys (civilinė byla Nr. e2‑1886-1025/2024, teisminio proceso Nr. 2-06-3-00229-2024-2), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisinės reikšmės neturi. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog 2022 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartis pripažinta negaliojančia (CK 6.986 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso įstatyme yra įtvirtinta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas, todėl akivaizdu, kad, nustačius įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pažeidimo faktą, pirmosios instancijos teismas privalėjo išduoti vykdomąjį raštą.
23. Akcentuotina, jog ieškovas nei atsiliepimu į prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nei atskiruoju skundu neginčijo atsakovės nurodomų aplinkybių, jog jis nesilaikė ginčo sutarties 17 punkto reikalavimų ir paviešino šalių vaiko atvaizdą viešojoje interneto erdvėje 8 kartus. Taip pat ieškovas neįrodinėjo, kad pažeidimai buvo padaryti suklydus ar kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos jam būtų buvusios neaiškios, todėl byloje nenustatyta jokių sąlygų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
24. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad didelė dalis nurodytų atvejų yra daugiau kaip 6 mėnesių senumo ir tai, jog atsakovei buvo žinoma apie ieškovo keliamus vaizdo įrašus ir nuotraukas, ji fiksavo šiuos įvykius, tačiau nė karto nesikreipė į ieškovą nei prašydama juos šalinti, nei reikalaudama mokėti baudą, nesudaro pagrindo neišduoti jai vykdomojo rašto. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, kad atsakovė turi konstitucinę teisę savarankiškai apsispręsti, kokiu būdu apginti vaiko interesus, taip pat – ar kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, jei taip, tai – kada tai padaryti ir dėl kokių konkrečių ieškovo padarytų pažeidimų. Tai, kad atsakovė, tik pastebėjusi ginčo sutarties pažeidimą, nesikreipė į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, niekaip nepanaikina vėlesnės jos teisės ginti savo ar savo vaiko pažeidžiamas teises.
25. Taip pat nepagrįstais laikytini ir atskirojo skundo argumentai, jog vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas tuo pagrindu, kad atsakovė pati pažeidinėja 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 17 punktą. Akcentuotina, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas, ar ieškovas pažeidė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 17 punkto nuostatas ir ar dėl to yra išduotinas vykdomasis dokumentas. Jei ieškovas mano, kad atsakovė atlieka analogiško pobūdžio taikos sutarties pažeidimus, jis turi teisę kreiptis į teismą su prašymu išduoti jam vykdomąjį raštą, kurį išnagrinėjęs teismas ir įvertins, ar ieškovo argumentai yra pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovė daro analogiško pobūdžio pažeidimus, teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra suformuluotų reikalavimų pripažinti atsakovę pažeidinėjant ginčo taikos sutarties nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
26. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Teisme gautas atsakovės atstovės prašymas priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 605 Eur sumą. Kartu su prašymu atsakovės atstovė į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2024 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija AST Nr. 00000438, bei 2024 m. vasario 8 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat į tai, kad atskirasis skundas netenkintas, konstatuoja, jog atsakovės prašoma priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atsakovei priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).
30. Atskirąjį skundą atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei L. J. iš ieškovo V. B. (V. B.) 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.