Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-2621/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
2-2621/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Kreditorius
I. R.
Kategorijos
  • 118.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2621/2011Procesinio sprendimo kategorija 118.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria nutarta likviduoti uždarąją akcinę bendrovę „Vevira“ dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, bankroto byloje Nr. B2-289-124/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 21 nutartimi UAB „Vevira“ iškėlė bankroto bylą ir bankrutuojančios UAB „Vevira“ administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“.

Šalies argumentai

BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo 2010 m. rugsėjo 2 d. prašymu (teisme gautas 2010 m. rugsėjo 3 d.) kreipėsi į teismą, paskelbti BUAB „Vevira“ likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Prašymą grindė tuo, kad pagal turto vertinimo ataskaitą lėšų, gautų už parduotą atsakovo turtą, neužteks administravimo išlaidoms padengti. Nurodė, kad yra tikrinami įmonės sandoriai.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė paskelbti UAB „Vevira“ likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1107/2011, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikino ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėt iš naujo.

Šalies argumentai

BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo 2011 m. gegužės 20 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu paskelbti UAB „Vevira“ likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Prašymą grindė tuo, kad pagal turto vertinimo ataskaitą lėšų, pardavus atsakovo turtą, nepakaks net daliai administravimo išlaidų padengti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi nutarė paskelbti UAB „Vevira“ likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą.

Teismas, įvertinęs atsakovo turimo turto vertę pagal administratoriaus pateiktus duomenis, padarė išvadą, kad įmonė neturi pakankamai turto teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl nutarė BUAB „Vevira“ taikyti supaprastintą bankroto procesą, pripažįstant UAB „Vevira“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (ĮBĮ 13¹ str. 6 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti atsakovo administratoriaus prašymo paskelbti UAB „Vevira“ likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą.

Atsiliepimas

Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas tais pačiais motyvais vėl nutarė atsakovą likviduoti dėl bankroto, nors Lietuvos apeliacinis teismas, panaikindamas ankstesnę pirmosios instancijos teismo nutartį, pripažino tokius motyvus netinkamais. Pirmosios instancijos teismas nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo nustatytų CPK pažeidimų.Pirmosios instancijos teismas BUAB „Vevira“ turtu laikė tik 2,98 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Pažūsio km., Širvintų rajone, ir automobilį „Peugeot Partner“, tačiau neatkreipė dėmesio, kad BUAB „Vevira“ naudai yra pareikšta civilinių ieškinių dėl daugiau nei 500 000 Lt sumų priteisimo (civilinių bylų Nr. 2-706-71/2011, 2-709-71/2011, 2-77-59/2011).Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad byloje yra pateikti keturi atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimai, o būtent, VĮ Registrų centro, UAB „Krivita“ preliminarus ir pilnai atliktas turto įvertinimas, bei naujas L. S. firmos „Inžinerinės komunikacijos“ įvertinimas. Tačiau L. S. firmos „Inžinerinės komunikacijos“ nėra, o panašiu pavadinimu L. S. „Inžinerinės konsultacijos“ neturi teisės verstis turto vertinimu. Sprendžiant iš pavadinimo, ši įmonė verčiasi inžinerinių komunikacijų sąmatų skaičiavimu, todėl atsakovo turto vertė buvo nustatyta netinkamai. Be to, skoliniai įsipareigojimai apskritai nenurodomi kaip turtas.Pirmosios instancijos teismas nenurodo, kokios išlaidos sudaro teismo ir administravimo išlaidas. Nesušaukus privalomo kreditorių susirinkimo, negalėjo būti kreipiamasi į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso, nes liko neįvykdytos ankstesnės teismo nutartys (nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas), administratorės atlyginimas nustatytas tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, todėl negali būti nei administratorei, nei teismui žinoma, kokios teismo išlaidos bus, ar išlaidos viršys turtimą turtą.Teismo nutartis nemotyvuota.Atsakovo administratoriaus įgaliotas asmuo V. P. neturi pavedimo sutarties, kreditoriai jai nepavedė teikti administravimo paslaugas. Dėl to neturi įgaliojimų atstovauti įmonei, teikti jos vardu prašymus, atlikti vertinimus, kitus veiksmus.Aplinkybės, kad BUAB „Vevira“ būstinė fiktyviai nurodyta Šiauliuose (Šiauliuose nei vienas atsakovo darbuotojas niekada nedirbo, todėl buveinės adreso nurodydamas Šiauliuose, nulėmė tuo pačiu adresu veikiančio administratoriaus UAB „Atveika“ paskyrimą), kad kreditorius V. P. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nurodydamas adresą Savanorių pr. 178, Vilnius, kurios yra negyvenamos, o buvo UAB „Revi“ ir „Vevira“ patalpos, o BUAB „Vevira“ vadovas R. S. buvo nuteistas už tyčinį bankrotą ir kitus nusikaltimus, bei kitos aplinkybės rodo, kad administratoriaus įgaliotas asmuo elgiasi nesąžiningai ir veikia galimai susitaręs su R. S., siekidamas kuo greičiau užbaigti bankroto procesą ir kuo pigiau parduoti žemės sklypą.

Atsiliepimas

BUAB „Vevira“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą.

Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino BUAB „Vevira“ turtą.Iškėlus atsakovui bankroto bylą, buvo nustatyta, kad UAB „Vevira“ nuosavybės teise turi 2,98 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Pažūsių km., Širvintų raj., ir nevažiuojantį bei neregistruotą automobilį „Peugeot Partner“. 2010 m. gegužės mėn. turto vertinimo įmonė UAB „Krivita“ preliminarioje turto vertinimo pažymoje minėtą žemės sklypą įvertino 10 000 Lt. 2010 m. gruodžio mėnesį L. S. firma „Inžinerinės komunikacijos“ turto vertės nustatymo ataskaitoje tą patį žemės sklypą rinkos verte įvertino 5 800 Lt. Kadangi VĮ Registrų centro pažymoje žemės sklypo rinkos vertė buvo nurodyta 10 171 Lt, UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą leisti parduoti žemės sklypą varžytynėse, pradinę kainą numatant 10 000 Lt, bei atsakovui priklausantį automobilį „Peugeot Partner“, pradinę kainą nurodant 2 800 Lt. Teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi leido parduoti minėtą turtą varžytynėse už tokias kainas, tačiau varžytynės neįvyko, nes neatsirado nei vieno pirkėjo. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi nutarė sustabdyti atsakovo turto pardavimą varžytynėse iki bus išnagrinėti I. R. ir I. S. atskirieji skundai. 2011 m. vasario 1 d. I. R. iniciatyva UAB „Krivita“ žemės sklypą įvertino 16 000 Lt. Administratorius šį vertinimą grąžino I. R., nes tik teismas arba kreditorių susirinkimas įpareigoja ne kreditorių, o administratorių atlikti turto vertinimą.Iškėlus atsakovui bankroto bylą, administratorius patikrino bendrovės sudarytus sandorius už 36 mėnesius. Patikrinus sandorius, buvo pareikšti du ieškiniai teisme (be I. R. iniciatyvos) dėl jų pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo. Nagrinėjant bylą, buvęs vadovas pasielgė nesąžiningai ir pateikė teismui manomai suklastotus dokumentus, kurių pagrindu tapo neįmanomas skolų išieškojimas, todėl administratorius kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.Teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino BUAB „Vevira“ 4 800 Lt + PVM sumą mėnesiui, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti. Ši teismo nutartis neapskųsta, nepanaikinta ir galiojanti. Atskirojo skundo padavimo dieną administravimo išlaidų susidarė žymiai daugiau, nei perimtas BUAB „Vevira“ turtas. Administratorius nesitiki, kad bent dalį turėtų išlaidų bus padengta, ypač, kai realaus turto beveik nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta atsakovą UAB „Vevira“ likviduoti dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 str. 13 d., 13¹ str. 1 d., 11 d.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-757/2009, 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-759/2008, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-670/2008). Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalies nuostatas supaprastintas bankroto procesas gali būti pritaikytas tiek iki bankroto bylos iškėlimo, tiek ir vėliau, t. y. įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu, jeigu paaiškėja, kad bankrutuojanti ar likviduojama įmonė neturi pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-141/2009, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje N. 2-670/2008).

ĮBĮ 13¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos teismas administratoriaus prašymu pripažįsta įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto ir patvirtina supaprastinto bankroto proceso trukmę.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jau buvo priėmęs nutartį UAB „Vevira“ likviduoti dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą (1 t., 168 b. l.), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1107/2011, 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį panaikino, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (nutarčiai esant be motyvų), ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (2 t., 127-129 b. l.). Apelianto teigimu, Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi priėmė tokį patį sprendimą – atsakovą likviduoti dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, nurodydamas tuos pačius motyvus, kokie buvo nurodyti jau anksčiau panaikintoje 2010 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartyje. Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo, nes, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, skirtingai nei anksčiau, atliko atsakovo turto įvertinimą ir argumentavo savo sprendimą.

Apelianto teigimu, dar nesušaukus privalomo kreditorių susirinkimo, negalėjo būti kreipiamasi į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso, nes liko neįvykdytos ankstesnės teismo nutartys (nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas), administratorės atlyginimas nustatytas tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, todėl nei administratorei, nei teismui negali būti žinoma, kokios teismo išlaidos bus, ar išlaidos viršys turimą turtą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliacinės instancijos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje, priimtoje Nr. 2-1107/2011, pasisakė, kad administratoriaus teisė kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso, numatyto ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje, yra nesaistoma kreditorių susirinkimo nutarimais bei jų vykdymu. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo administratorius įstatyme numatyta teise pasinaudojo tinkamai.

Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo V. P. neturi įgaliojimų atstovauti atsakovui. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi atsakovo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“ (1 t., 20-21 b. l.). Pavedimo sutartis yra sudaroma su teismo paskirtu administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Jeigu administratorius yra juridinis asmuo, jis administratoriaus funkcijas vykdo per savo įgaliotą fizinį asmenį. Iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenų (www.bankrotodep.lt) matyti, kad BUAB „Vevira“ administratorius UAB „Atveika“ bankroto procedūras BUAB „Vevira“ vykdo per įgaliotą asmenį V. P., kuri tuo pačiu yra ir UAB „Atveika“ administracijos vadovė. Todėl nėra pagrindo abejoti V. P. įgalinimais veikti BUAB „Vevira“ vardu.

Pirmosios instancijos teismas iš administratoriaus pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovo turtą sudaro 2,98 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Pažūsio km., Širvintų raj., ir Lietuvoje neregistruotas ir nevažiuojantis 2000 m. gamybos automobilis „Peugeot Partner“. Šio turto vertę teismas nustatė, atsižvelgdamas į administratoriaus pateiktas turto vertinimo ataskaitas (2 t., 157-158 b. l.). Turto vertinimo įmonė UAB „Krivita“ 2010 m. gegužės 21 d. preliminarioje vertinimo pažymoje (2 t., 153-154 b. l.) minėtą žemės sklypą įvertino 10 000 Lt, o L. S. firma „Inžinerinės konsultacijos“ 2010 m. gruodžio 1 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje (2 t., 137-150) tą patį žemės sklypą įvertino 5 800 Lt, o nevažiuojantį automobilį – 2 800 Lt, likvidacinę viso įmonės turto vertę nurodė 6 500 Lt, o rinkos vertę – 8600 Lt.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino BUAB „Vevira“ 4 800 Lt + PVM sumą mėnesiui, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti (1 t., 151 b. l.). Lyginant turto vertinimo ataskaitose nurodytas atsakovo turimo turto vertes su teismo patvirtintomis administravimo išlaidomis mėnesiui, darytina išvada, jog atsakovo turto nepakaks administravimo išlaidoms padengti (tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslaus išlaidų dydžio šiuo atveju nustatyti nėra būtinybės, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, teismų praktikoje yra nusistovėjusi pozicija, jog esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje esančia L. S. firmos „Inžinerinės konsultacijos“ teikiama turto vertinimo ataskaita abejoti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Prie šios ataskaitos pridėti turtą įvertinusio asmens L. S. turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai patvirtina jo kompetenciją ir teisę verstis turto vertinimu (2 t. 151, 152 b. l.). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2010 m. gruodžio 1 d. turto vertės nustatymo ataskaitą pateikė L. S. firma „Inžinerinės komunikacijos“, nes šiame dokumente aiškiai nurodytas kitoks pavadinimas – L. S. firma „Inžinerinės konsultacijos“, o vieši VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad tokia įmonė egzistuoja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje pateiktoje UAB „Krivita“ atlikto atsakovo turto vertinimo pažymoje (2 t., 153-154 b.l.) nurodyta tik preliminari turto vertė. Jokios kitos šio turto vertintojo ataskaitos byloje nėra. Todėl atsakovo turto vertę pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pagal byloje esančius rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad apeliantas neteisingai nurodo žemės sklypo, esančio Pažūsio km., Širvintų raj., vertę, nurodytą nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo, esančio Pažūsių k., Širvintų raj., vidutinė rinkos vertė 2007 m. spalio 31 d. buvo 10 171 Lt (1 t., 166-167 b.l.), o ne 35 000 Lt, kaip nurodo apeliantas atskirajame skunde. Kitokių duomenų apie atsakovo turto vertę byloje nėra. Taigi, Nekilnojamojo turto registro duomenys nepaneigia išvados, jog atsakovo turimo turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti.

Anot apelianto, teisme yra nagrinėjamos civilinės bylos (Nr. 2-706-71/2011, 2-709-71/2011, 2-77-59/2011), kuriose prašoma iš skolininkų UAB „Vevira“ naudai priteisti virš 500 000 Lt, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad Šiaulių apygardos teisme civilinėse bylose Nr. 2-706-124/2011 (buvęs Nr. 2-706-71/2011) ir 2-709-71/2011 (buvęs Nr. 2-709-71/2011) ieškiniai palikti nenagrinėti, BUAB „Vevira“ atsiėmus ieškinius. Iš civilinėje byloje Nr. 2-77-59/2011 Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. priimto galutinio sprendimo turinio matyti, kad UAB „Vevira“ 2010 m. kovo 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi V. P. perleido 6 631,85 Lt reikalavimą į M. P., todėl teismas skolą priteisė ne BUAB „Vevira“, o reikalavimo teisės perėmėjui – naujam kreditoriui V. P.. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas galutinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacine tvarka, 2011 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1463-605/2011, šios aplinkybės nepaneigė ir skolą taip pat priteisė V. P., tik mažesnę, nei buvo priteista pirmosios instancijos teismo. Taigi, šios nustatytos aplinkybės taip pat nepaneigia fakto, jog atsakovo UAB „Vevira“ turimo turto nepakanka net administravimo išlaidoms padengti.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog kiti atskirojo skundo argumentai apie tai, kad administratoriaus įgaliotas asmuo elgiasi nesąžiningai ir veikia galimai susitaręs su R. S., taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes apeliantas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Be to, šios aplinkybės nepaneigia jau byloje surinktų duomenų, įrodančių atsakovo BUAB „Vevira“ sunkią finansinę padėtį.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai nustatė, jog atsakovas neturi pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti, todėl turėjo pakankamą pagrindą priimti nutartį pripažinti atsakovą bankrutavusiu ir likviduoti dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Pagrindų, numatytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas I. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo priimti papildomus dokumentus, kurių jis negalėjęs pateikti anksčiau ir kurie turėję būti bankroto byloje, išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo visus į bankroto bylą pateiktus dokumentus, prijungti prie bankroto bylos kitas šios bylos dalis, išreikalauti iš bankroto administratoriaus įgalioto asmens dokumentus dėl kreipimosi į prokuratūrą, atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą ir tenkinti atskirąjį skundą jame bei minėtame prašyme nurodytais motyvais.

Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (taip pat ir atskirajame) skunde nustatytų ribų. Įstatymas nenumato galimybės papildyti apeliacinį skundą naujais reikalavimais ar motyvais, suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui. Todėl apelianto prašyme nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo išdėstytos atskirajame skunde, negali būti apeliacinės instancijos nagrinėjimo dalykas ir jų teisėjų kolegija nenagrinėja.

Pirmosios instancijos teismas kartu su I. R. atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui perdavė UAB ,,Vevira“ bankroto bylą (2 t., 183 b.l.). Teigti, kad su byla nebuvo perduoti visi bylos dokumentai, būtini atskirojo skundo išnagrinėjimui, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dokumentai, susiję kreipimusi į prokuratūrą ir aplinkybės dėl galimų tyčinio bankroto požymių gali būti reikšmingos, sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, tačiau nekliudo išnagrinėti klausimo dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra apribotas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantas nepagrindė savo prašymo būtinybe teikti įrodymus būtent apeliacinės instancijos teismui, todėl pagrindo juos išreikalauti ir prijungti nėra. Dėl šių aplinkybių apelianto pateiktas prašymas atidėti atskirojo skundo nagrinėjimą ir išreikalauti bei prijungti prie bylos papildomus dokumentus netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas