Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2-1107/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2-1107/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
Kreditorius
I. R.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1107/2011Procesinio sprendimo kategorijos122.2; 122.4;126.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vevira“ buvo paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, bankroto byloje Nr. B2-837-71/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi UAB „Vevira“ iškėlė bankroto bylą ir bankrutuojančios UAB „Vevira“ administratoriumi paskyrė UAB „Atveika“.

Šalies argumentai

BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo V. P. kreipėsi į teismą su prašymu paskelbti BUAB „Vevira“ likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą. Prašymą grindė tuo, kad pagal turto vertinimo ataskaitą lėšų, gautų už parduotą turtą, neužteks administravimo išlaidoms padengti. Šiuo metu yra tikrinami įmonės sandoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartimi BUAB „Vevira“ paskelbė likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria BUAB „Vevira“ buvo paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir nemotyvuota, nes BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgaliotas asmuo V. P. prašyme nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė rašytinių įrodymų, kuriuos įvertinus galima būtų daryti išvadą esant pagrindui taikyti supaprastintą bankroto procedūrą.

2) Administratoriaus įgalioto asmens pateiktame prašyme nurodyta, kad šiuo metu yra tikrinami įmonės sandoriai, todėl darytina išvada, jog dar nėra nustatyta, jog BUAB „Vevira“ neturi turto ar kad jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti.

3) BUAB „Vevira“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuris įvertintas 35 000 Lt. Turto vertintojas UAB „Krivita“ savo vertinimo ataskaitoje nustatė, kad žemės sklypo vertė lygi 10 000 Lt, nors anksčiau jis buvo įvertintas 100 000 Lt sumai. Be to, iš vertinimo ataskaitos matyti, kad buvo atliktas tik preliminarus turto vertinimas, todėl šia vertinimo ataskaita negalima vadovautis.

4) Šiaulių apygardos teismas UAB „Vevira“ iškėlė bankroto bylą, taip pat nustatė privalomą kreditorių susirinkimo sušaukimą. Kreditorių susirinkimas dar neįvyko, todėl nei administratoriui, nei teismui negali būti žinoma kokio kreditorių pavedimo vykdymas bus administratoriui nustatytas bei kokio dydžio bus teismo išlaidos, atitinkamai nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl supaprastino bankroto proceso.

5) BUAB „Vevira“ vadovavęs R. S. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tyčinį bankroto sukėlimą ir kitus nusikaltimus. Buvo nustatyta, kad jis vienu metu buvo UAB „Revi“ ir UAB „Vevira“ direktoriumi ir neteisėtai perleisdavo vienos įmonės turtą kitai, taip pat klastojo dokumentus, juos sunaikino ir paslėpė. Dėl šios aplinkybės galima daryti išvadą, kad supaprastintas bankroto procesas buvo inicijuotas V. P. susitarus su R. S., siekiant kuo greičiau užbaigti bankroto bylą ir pigiai parduoti BUAB „Vevira“ priklausantį žemės sklypą.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria BUAB „Vevira“ buvo paskelbė likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ĮBĮ ketvirtasis(1)skirsnis reglamentuoja supaprastintą bankroto procesą. Įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso metu turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų ir taip siekiant sumažinti bet kokias galimas bankroto proceso išlaidas. Taigi esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą – lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas.

Atmestinas apelianto argumentas, kad administratorius negalėjo kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, nes dar nebuvo sušauktas BUAB „Vevira“ kreditorių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administratoriaus teisė kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso numatyta ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalyje yra nesaistoma kreditorių susirinkimo nutarimais bei jų vykdymu, ir šia teise administratorius pasinaudojo tinkamai.

Teisėjų kolegija pritaria apelianto nurodytam argumentui, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra be motyvų. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, vienas iš jų įvardintas atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismas pažymi, kad teismo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą turinio IBĮ nereglamentuoja, tačiau tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis teisės normų nuostatomis, t.y. CPK 291 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais. Minėtas straipsnis nustato, kad teismas nutartyje privalo nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis jis padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais jis rėmėsi. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties, teismas nenurodė jokių motyvų, priimdamas sprendimą taikyti supaprastintą bankroto procesą, ir iš karto priėmė sprendimą. Todėl ginčijama nutartis negalioja, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, t.y. nutartyje nesant motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Be to, pasitvirtino, kad ginčijamoje nutartyje nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliaciniam instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apygardos teismas nutartimi tenkino BUAB „Vevira“ administratoriaus UAB „Atveika“ įgalioto asmens V. P. prašymą paskelbti BUAB „Vevira“ likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, tačiau jos nepagrindė ir nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas neatliko BUAB „Vevira“ turimo turto įvertinimo, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bankrutuojančios įmonės turto nepakanka administravimo išlaidoms padengti, t. y. nebuvo atskleista bylos esmė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį be motyvų ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo dėl pagrindo BUAB „Vevira“ taikyti supaprastintą bankroto procesą esmės. Todėl ginčijama teismo nutartis naikintina, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, ir klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 338 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį, kuria BUAB „Vevira“ buvo paskelbta likviduojama dėl bankroto, taikant supaprastintą bankroto procesą, panaikinti ir šį klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėDonatas Šernas