Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1384-1129/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-19
Bylos Nr.
eII-1384-1129/2025
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01227-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dominykas Rusonis
Pareiškėjas
I. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1384-1129/2025Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01227-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 18.9; 21.10.4(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dominykas Rusonis,sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant pareiškėjai I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. spalio 28 d. nutarimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo ir sprendimo priėmimo dėl nuobaudos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 28 d. nutarimu byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal I. G. pareiškimą nesant įvykio sudėties. Nutarimu nustatyta, kad 2025 m. spalio 8 d. gautas I. G. pareiškimas, registracijos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), dėl kaimyno keliamo triukšmo adresu, (duomenys neskelbtini). Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta minėtu adresu, kur nustatyta, kad name yra įrengti keturi butai – du iš jų priklauso V. T., vienas negyvenamas ir kitame gyvena pareiškėja. Įvykio liudytojai nenustatyti, tačiau bendrauta su ten gyvenančiu V. T.. Asmuo supažindintas ir įspėtas su ANK 488 str. numatyta atsakomybe, pastabas suprato, nurodė, kad jam yra žinoma, kada prasideda vakaro ir nakties metas ir tuo metu poilsio ir ramybės kaimynams netrikdo. Aplinkybių tikslinimo metu, taip pat bendrauta su pareiškėja, kur paaiškinus esamą situaciją, nurodyta, esant triukšmui iš kaimyno buto, jį fiksuoti garso ir ar vaizdo įrašais, arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Renkant įrodomąją medžiagą nebuvo pakankamai gauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis. Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekamas viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį ir nustačius, jog asmuo ANK 488 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

Nutarime pažymėjo, jog, aiškinant ANK 488 straipsnio 1 dalies nuostatas, praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis, tačiau viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai, taip pat galimas remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 563, 569, 567 str.).

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis, kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Atsižvelgiant į paminėtas teisės normas, konstatuotina, kad įrodymų vertinimo aspektu byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvenantis V. T. padarė ANK 488 str. numatytą pažeidimą, todėl administracinė nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Institucijos persiųstas I. G. skundas dėl Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimo ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Skunde nurodoma, kad I. G., gyvenanti, (duomenys neskelbtini), gavo Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą, ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, dėl virš (duomenys neskelbtini), gyvenančio V. T. (pagrindinis įtariamasis byloje dėl nužudymo, turi uždėtą apykoję. Vyras teisme šioje byloje liudijo prieš jį). Kai tik jis buvo paleistas (nuo ankstyvo pavasario iki dabar, daugiau nei pusę metų), psichologiškai smurtauja prieš juos, dienomis garsiai leidžia muziką, vakarais ir naktimis trankosi, mėto jiems ant lubų sunkius daiktus, kelia balius. Jie skambina 112 ir kviečia policiją. Lankėsi ir pas policijos tyrėjus ir jų vadovus. Prašė, kad būtų griežtinama kardomoji priemonė, bet jie teigė, kad atvykę patruliai nėra nei karto surašę, nei vieno protokolo ir nėra fiksavę triukšmo. Bet jiems tapo žinoma (iš patrulių), kad yra surašyti protokolai ir ne vienas, ir patruliai yra fiksavę triukšmą, ir ne kartą. Atvykus pareigūnams, visada juos pirmiausiai kviečia pas save, kad fiksuotų triukšmą, kaip įrodymą. Kaimynas vakarais ir naktimis ,,baliavoja“, kelia triukšmą, o dieną miega. Ji su šeima dienomis dirba, o naktį privalo išsimiegoti, bet to negali padaryti. Su vyru yra parašę dvylika pareiškimų, bet teisenos buvo nutrauktos (galbūt nebuvo įvertinti patrulių fiksuoti parodymai). Kviečia policiją, kai vyksta baliai, kad būtų akivaizdu, kad balių metu jie tikrai nesėdi tyliai ir pasakų neskaito, o siautėja. Ne kartą patruliai yra kaimyno sugėrovus išvaikę iš jo buto. Per tą pačią naktį, tenka kviesti policiją du ir tris kartus. Kai nevyksta baliai, kaimynas naktimis trankosi, mėto sunkius daiktus. Į darbus eina visai nemiegoję ar pamiegoję vos kelias valandas. Jaučiasi pervargę ir išsekę. Nieko negali planuoti savaitgaliais, nes nežino ar kaimynas leis išsimiegoti. Tapo visiškai priklausomi nuo jo gyvenimo ritmo, kurio jie jau nebepakelia.

Atsižvelgiant į tai su Institucijos nutarimu nesutinka, kadangi nutarime nebuvo tinkamai įvertintas pareiškėjos pateiktas garso įrašas, kuris buvo pateiktas, kaip įrodymas policijai, tačiau sprendime apie jį neužsiminta arba buvo atmesta be pagrįstų argumentų, todėl prašoma panaikinti nutarimą ir išnagrinėti bylą iš esmės bei priimti sprendimą dėl nuobaudos.

Institucija atsiliepime nurodė, kad su I. G. skundu nesutinka. Nurodė, kad 2025 m. spalio 28 d. Institucijos skyriaus tyrėja G. M. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 25-ANR_N-411-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos skundą dėl (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo.

2025 m. spalio 8 d. Institucijoje gautas I. G. pareiškimas, Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) reg. Nr. 0(duomenys neskelbtini), dėl keliamo triukšmo adresu (duomenys neskelbtini) Pareiškime I. G. nurodė, kad kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuolatos kelia triukšmą, rėkauja, mėto daiktus, trukdo ilsėtis. Nurodyta, kad minėtas triukšmas buvo keliamas nuo 17.30 val. iki atvykstant policijai. Į PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini) įvykį reagavę policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą ir išsiaiškinę aplinkybes surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2025 m. spalio 8 d. patruliuojant nustatytame maršrute iš budėtojo gavo pranešimą, kad adresu, (duomenys neskelbtini), šiuo metu bute pranešėja girdi grumtynių garsus, šaukia vyrai ir moterys, girdisi mėtomi daiktai. Atvykus nurodytu adresu, duris atidarė D. U., gim. (duomenys neskelbtini) paklausus asmens, ar šiuo metu vyksta, kažkoks konfliktas, šis nurodė, kad jokio konflikto nebuvo. Aiškinantis įvykio aplinkybes užėjus į buto patalpas, kuriose rasta E. B., gim. (duomenys neskelbtini) G. G. gim. (duomenys neskelbtini). ir pats buto savininkas V. T., gim. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su asmenimis, šie nurodė, kad muštynių jokių nebuvo ir šiuo metu jie tiesiog sėdi ir ramiai, švenčia niekam netrukdydami. Triukšmo prieš užeinant į buto patalpas su kolegomis neužfiksavo. Paklausus esančių asmenų, ar šie kėlė triukšmą prieš policijai atvykstant, šie teigė, kad truputi padainavo, tačiau garsiai nešūkavo ir jokių daiktų nemėtė. Pareigūnams nuėjus pas pranešėją I. G. adresu, (duomenys neskelbtini), ši nurodė, kad nuolatos yra triukšmaujama, šiandien 17.30 val., girdėjosi rėkimas, daiktų mėtymas, klykimas. I. G., nurodė, kad asmenys, tokiais savo veiksmais trukdo ilsėtis ir prašo policijos pagalbos nubausti asmenį ar asmenų grupę, įstatymų nustatyta tvarka dėl pastovaus triukšmo.

Pagal šį pareiškėjos pranešimą 2025 m. spalio 9 d. buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini). Tikslinant aplinkybes 2025 m. spalio 16 d. nuvykus adresu, (duomenys neskelbtini), buvo apklaustas kaimynas gyvenantis 2-ame bute M. S., gim. (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo iš kaimyno gyvenančio 3-ame bute. Gyventojas patikslino, kad jokio triukšmo iš kaimyno buto negirdi, garsiai leidžiamos muzikos taip pat. Taip pat buvo perklausyti pareiškėjos pateikti garso įrašai, tačiau konstatuota, kad neužfiksuota, kada daryti tie garso įrašai, negalima identifikuoti, kuriuo paros laiku. Taip pat pažymėtina, kad nors namas, (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis, tačiau realiai jame nuolat gyvena tik pareiškėja ir jos skundžiamas asmuo. Taip pat pažymėjo, kad namas yra medinis, pareiškėjos skundžiamas asmuo gyvena bute, kuris yra virš pareiškėjos buto, tarp butų lubų/grindų pertvara yra medinė, todėl net mažiausias garsas yra girdimas. Byloje nėra duomenų, bei juos surinkti nėra protingos galimybės, kad pareiškėjos skundžiamas asmuo turi tyčios kelti triukšmą, kuris trikdytų viešąją rimtį.

ANK 488 straipsnio 1 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę gali būti taikoma už šiuos veiksmus: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ir nakties (nuo 22.00 val. iki 07.00 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą“.

Pareiškėja nurodo, kad triukšmas sklido 2025 m. spalio 8 d. dienos metu nuo 17.30 val., triukšmaujama buvo bute. Tyrimo metu negauta duomenų, kad triukšmas būtų keliamas būtent nurodytu, įstatymų draudžiamu laiku ar viršytų Lietuvos higienos normoje patvirtintus triukšmo ribinius dydžius. Duomenų, kad buvo atlikti triukšmo lygio matavimai nėra. Tyrimo metu, Institucijos nuomone, buvo atlikti visi protingumo kriterijus atitinkantys tyrimo veiksmai. Tyrimo metu, nenustatyta nešališkų liudytojų. Atskleisti tikrąsias aplinkybes gali tik suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kurių parodymus laikyti patikimais negalima. Išnaudojus visus galimus tyrimo veiksmus, nebuvo gauta neginčijamų duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo sudėtį įrodančius ar ją paneigiančius duomenis.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika, atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tikrą administracinį nusižengimą, visumą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019 11 punktas). Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-648/2019 21 punktas).

Pažymėjo, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, materiali tiesa negali būti patikimai nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019).

Pažymėjo, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal, kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duotuoju atveju neginčijimai, išnaudojus protingumo kriterijus atitinkančius tyrimo būdus, nenustatyti, neįrodyti būtinieji administracinio nusižengimo sudėties tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji požymiai.

Institucijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padarytas nusižengimas atitinkantis ANK 488 str. 1 d. požymius, todėl remiantis ANK 565 ¹ str. 1 d. 1 p. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta.

Institucija laikosi pozicijos, kad Institucija įvertino surinktų įrodymų, duomenų visumą, padarė teisingą išvadą, kad asmens kaltė byloje surinktų duomenų ir įrodymų visuma nėra įrodyta ir priėmė teisėtą ir teisingą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 25-ANR_N-411-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, prašoma skundo netenkinti ir palikti Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu I. G. nesutiko su nutarimu ir palaikė skunde nurodytais motyvais bei papildomai paaiškino, kad garso įrašas, kuris buvo pateiktas policijos pareigūnams, matosi jame laikas ir data. V. T. bute net ir prieš pranešimą vyko keiksmai, nakties metu pareigūnai atvyko, bet, kol surašė protokolus iki darbo laiko liko kelios valandos miegoti. Kitą dieną darbo vėl iš buto sklido visokie garsai, staugimas, rėkimas, cypimas, daiktų mėtymas, todėl net nelaukdami 22 val. kreipėsi į policiją, tai galėjo būti apie 19.03 val., kai pradėjo daryti garso įrašą ir kreipėsi pranešimu apie 19.34 val. Pareigūnai labai greitai atvyko. Kai kvietėsi pagalbą ankščiau, tai pareigūnai vieną vaikiną išsivedė iš buto, bet vaikiną paleido ir atėjo pas juos pareigūnai, kad parašyti jiems pareiškimą. Tuo metu ir pareigūnai girdėjo, kad bute virš jų sklinda garsai, daužymasis, todėl pareigūnai nuėjo į butą ir išvaikė iš buto esančius vaikinus. V. T. bute mėto daiktus ant medinių grindų, toks būna garsas, kad pašoki iš lovos nuo smūgių. Policijai buvo pateikta laikmena su garsu iš buto, esančio virš pareiškėjos.

Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvyko detalių dėl įvykių gausos nepamena, bet žinoma, kad mediniame name, antrame aukšte girtavo ir vieną vaikiną išsivedė, patikrinti girtumą. Triukšmo nepamena ar buvo jiems atvykus nurodytu laiku. Antrą kartą pagal iškvietimą girdėjosi triukšmas iš panelių, bet daugiau detalių nepamena. Turi būti kūno kamerų įrašai, kurie patvirtintų ar paneigtų įvykio detales.

Perklausius pateiktą pareiškėjos pateiktą laikmeną su 2025 m. spalio 8 d. garsais iš V. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini), girdimas daugiau nei vieno asmens sklindantis triukšmas, keiksmai, rėkimas, trankymasis.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalis).

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priimant sprendimą pradėti ar nepradėti teisenos, svarbu nustatyti ir įvertinti tai, ar iš tiesų buvo įvykis, turintis administracinių nusižengimo požymių.

ANK 488 straipsnio 1 d. numatyta, kad administracinę atsakomybę gali būti taikoma už šiuos veiksmus: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19.00 val. iki 22.00 val.) ir nakties (nuo 22.00 val. iki 07.00 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą“. Tad administracinių nusižengimo bylos teisena dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo turėtų būti pradėta nustačius straipsnio dispozicijoje nurodytas aplinkybes.

Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimu nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal I. G. pareiškimą, nesant įvykio sudėties. Nutarimu nustatyta, kad 2025 m. spalio 8 d. gautas I. G. pareiškimas, registracijos Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), dėl kaimyno keliamo triukšmo adresu, (duomenys neskelbtini). Tikslinant įvykio aplinkybes buvo nuvykta minėtu adresu, kur nustatyta, kad name yra įrengti keturi butai – du iš jų priklauso V. T., vienas negyvenamas ir kitame gyvena pareiškėja. Įvykio liudytojai nenustatyti, tačiau bendrauta su ten gyvenančiu V. T.. Asmuo supažindintas ir įspėtas su ANK 488 str. numatyta atsakomybe, pastabas suprato, nurodė, kad jam yra žinoma, kada prasideda vakaro ir nakties metas ir tuo metu poilsio ir ramybės kaimynams netrikdo. Aplinkybių tikslinimo metu, taip pat bendrauta su pareiškėja, kur paaiškinus esamą situaciją, nurodyta, esant triukšmui iš kaimyno buto, jį fiksuoti garso ir ar vaizdo įrašais, arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Renkant įrodomąją medžiagą nebuvo pakankamai gauta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, todėl konstatavo, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, jog asmuo šioje teisės normoje nurodytais veiksmais trikdė viešąją rimtį, t. y. būtent viešosios rimties sutrikdymas yra esminis objektyvusis ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymis, tačiau šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekamas viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį ir nustačius, jog asmuo ANK 488 str. nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį.

Institucija nutarime pažymėjo, jog, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, todėl nutarė, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvenantis V. T. padarė ANK 488 str. numatytą pažeidimą, todėl administracinė nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta. Tačiau Institucijoje registruotas pareiškėjos I. G. pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2025 m. spalio 8 d. 19.34 val., kvietimo registracijos metu, bute, pranešėja girdi grumtynių garsus, šaukia vyrai ir moterys, girdisi mėtomi daiktai. Nurodytame bute gyvena vyras, kuris turi apykoję. GMP nereikia. Pranešėja kaimynė. Nurodyta, kad lauks pareigūnų bute Nr. 1. Taip pat pranešimu registracijos žiūryklėje nurodyta, kad pranešėjos skambučio pradžios data ir laikas 2025-10-08, 19.31 val. Pranešėjo numeris (duomenys neskelbtini), tačiau pareigūnams tiriant įvykio aplinkybes 2025 m. splaio 8 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja pareigūnus kvietėsi ne 19.34 val., kaip nurodyta žiūryklėje pagal gautą iškvietimą, bet 17.30 val. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja neigia, kad ant minėto dokumento būtų pasirašiusi, kadangi pagal pateikto dokumentą teismo posėdžio metu, nurodė, kad parašas nėra jos. Pareigūnams tikslinant įvykio aplinkybes buvo bendrauta su liudytojais D. U., E. B., G. G., tačiau minėti asmenys, kurie buvo rasti bute iš kurio sklido triukšmas nebuvo apklausti tik bendrai pasiteirauta ar jie nekėlė triukšmo, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime 17.30 val., kas akivaizdu neatitinka realaus pranešimo apie įvykio aplinkybes laiko. Pareigūnai apsiribojo V. T. bei minėtų asmenų, kurie buvo rasti bute, parodymais, kad bute jokių muštynių nebuvo, kad jie sėdi ir ramiai švenčia niekam netrukdydami. Pareigūno N. S. tarnybiniame pranešime norodoma, kad atvykus su kolegomis ir užeinant į buto patalpas, triukšmo neužfiksavo, tačiau pareiškėjos pateiktas garso įrašas, kuris buvo perklausytas ir teismo posėdžio metu, patvirtina, kad iki pareigūnams atvykstant triukšmas, daužymasis bei keiksmai moteriškų ir vyriškų balsų, juo labiau pranešimo laiku, tai yra 19.34 val. Pažymėtina, kad atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 1 d. už triukšmą keliančius veiksmus nuo 19.00 val. taikoma ir gyvenamosiose patalpose. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai be rastų asmenų, daugiau naudingos informacijos galėjusios suteikti nenustatė, kai pareigūnai ne tik galėjo, bet ir turėjo įvertinti bute esančią aplinką, ar joje buvo girtaujama. Neatmetama prielaida, kad pareigūnams atvykus į iškvietimo vietą, V. T. ir jo draugai pamatę policijos pareigūnų ekipažą, muzikos garsą sumažino bei bute nustojo kelti triukšmą.

Pareigūnui nenustačius pažeidimo, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje sudėties, kai tyrimas atliktas neišsamiai ir neradus pakankamai objektyvių duomenų dėl pareigūno nepakankamų tyrimo veiksmų, kad V. T. padarė administracinį teisės nusižengimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukė, akivaizdu, jog šių duomenų nepakanka konstatuoti, jog teisės pažeidimas nepadarytas. Teismas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, jog ji patiria nuolatinį diskomfortą dėl V. T. gyvenimo būdo ir dėl keliamo triukšmo, kadangi teikia pranešimus dėl keliamo triukšmo ne pirmą kartą. Įvykis ištirtas neišsamiai, byloje nėra bute asmenų apklausos protokolų, nėra įvykio vietos, patalpų, daiktų apžiūros protokolų, esant reikalui - atliktos akistatos, ar parodymų patikrinimo vietoje, nėra specialisto paaiškinimo, šiuo konkrečiu atveju, nėra duomenų apie triukšmo lygio, gyvenamosiose patalpose matavimą visuomenės sveikatos centro specialisto, kuris galėtų nustatyti pažeidimus, apie garso lygį, kuris girdimas pranešėjos bute, kai minėtas triukšmas girdimas, fiksuotas pareiškėjos pateiktame garso įraše.

Atsižvelgiant į tai, kad siekiant nustatyti, ar I. G. pareiškime nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, ar jame nurodytuose V. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, teismo nuomone, reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, įvertinti pareiškėjos parodymus, jos pateiktus garso įrašus ir tik atlikus visus būtinus ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus priimti procesinį sprendimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, Institucijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimas byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), naikintinas ir byla grąžintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatui iš naujo tirti, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato 2025 m. spalio 28 d. nutarimą byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dominykas Rusonis