Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl statinių pripažinimo priklausiniais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4328-445/2021 tenkino Varėnos rajono savivaldybės pareiškimą, t. y. pripažino bešeimininkiu daiktu ir perdavė Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn pastatą – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 5-8; 87-90). Ieškovas viešo aukciono būdu iš Varėnos rajono savivaldybės, atstovaujamos Varėno rajono savivaldybės administracijos, įsigijo pastatą –fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 28 d. buvo sudaryta Fermos pirkimo – pardavimo sutartis (e. b. l. 9-18; 91-100). Ieškovui pradėjus tvarkyti fermos aplinką paaiškėjo, kad greta fermos yra kiti statiniai, skirti fermai aptarnauti, t. y. (1) mėšlo surinkimo aikštelė; (2) požeminis rezervuaras; (3) siloso saugykla, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, statinių išdėstymo schemos (e. b. l. 19-47; 101-129). Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovas yra registravęs ūkį (duomenys neskelbtini) rajone (e. b. l. 48; 130). Iš 2015-06-12 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašo matyti, kad mėšlo surinkimo aikštelė ((duomenys neskelbtini)) ir požeminis rezervuaras ((duomenys neskelbtini)) nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė ir nėra įtraukti į savivaldybės turto ar bešeimininkių pastatų apskaitą (e. b. l. 57). Vadovaujantis Statinių, kurie neturi savininkų (ar jų savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų) ir skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų pildymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, siloso saugykla (ieškovo pateiktame plane pažymėta indeksu ((duomenys neskelbtini)), Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (33 punktu) buvo įtraukta į Statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), kurių naudojimo priežiūrą vykdo Varėnos rajono savivaldybės administracija, sąrašą, tačiau Administracijos dokumentuose statinys nurodomas kaip sandėlis (Administracijos pateikiamame plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ką patvirtina kadastrinių (duomenys neskelbtini) parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (e. b. l. 58-68). Sandėliui buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 72). Iš pateiktų skelbimų apie siūlymą pripažinti statinius bešeimininkiais Merkinės seniūnijos skelbimų lentoje ir Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainėje esančios fotofiksacijos matyti, kad Varėnos rajono savivaldybės administracija, vykdydama Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, reikalavimus, jau yra pradėjusi viešinimo procedūras, po kurių siekiama statinį pripažinti bešeimininkiu ir perduoti Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn (e. b. l. 69-71). Iš 2024 m. spalio 28 d. prašymo Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl turtinių teisių į pastatą – sandėlį pripažinimo matyti, kad ieškovas reaguodamas į Varėnos rajono savivaldybės pateiktą informaciją 2024 m. spalio 28 d. elektroniniu paštu pateikė Varėnos rajono savivaldybės administracijos atsakingai darbuotojai E. Z. prašymą dėl turtinių teisių į pastatą – sandėlį pripažinimo (e. b. l. 131-134).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.12 straipsnis numato, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais.

CK 4.13 straipsnio 1 dalis numato, kad antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai.

CK 4.14 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

CK 4.19 straipsnio 1 dalis numato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2007).

Koreguojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-611/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patalpa gali būti pripažinta kaip priklausinys, kai kuriais atvejais, net jei pagrindinį pastatą ir priklausinį skiria gatvė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr.3K-3-581/2006).

Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013). Aiškindamas CK 4.14 straipsnio normą, pagal kurią antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip, kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, vienoje iš nutarčių ir išaiškinęs, kad daikto savininko teisė įregistruoti visą savo nuosavybės teisės objektą ar jo dalį, ar tik CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytas teises, neeliminuoja pagrindinio daikto ir priklausinio santykio. Dėl to tais atvejais, kai sutartyse, įstatymuose ar cituojamu atveju Vilkaviškio rajono mero 1995-07-18 potvarkyje Nr. 131 nepadaryta išlygos, kad priklausiniai nepriklauso ir neregistruojami kartu su pagrindiniu daiktu, Kauno apygardos teismas sprendė, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (Kauno apygardos teismas 2012-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1885-657/2012).

Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, vienoje iš bylų yra nurodęs, kad nors 2002-11-04 turto pardavimo akte bei VĮ „Registrų centras" 2003-01-17 pažymoje šie statiniai [kuriuos byloje buvo prašoma pripažinti priklausiniais nėra minimi, tai nesudaro pagrindo teigti, kad tvora bei aikštelė nebuvo perleisti nuosavybėn pagal 2002-11-04 turto pardavimo iš varžytynių aktą (Kauno apygardos teismo 2010-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-151-173/2010).

Tai reiškia, kad priklausiniu gali būti pripažįstamas ir toks statinys (pastatas), kuris nėra nurodytas turto pirkimo – pardavimo sutartyje ar kitame turto įgijimo dokumente, nėra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nebent pagrindinio daikto pirkimo – pardavimo sutartyje būtų numatytos tam prieštaraujančios išlygos. Tokių išlygų nesant ieškinys gali būti tenkinamas, kai yra nustatoma, kad statinys yra funkciškai susijęs su pagrindiniu daiktu ir atitinka priklausinio sąvoką.

Dėl mėšlo surinkimo aikštelės ir požeminio rezervuaro

Kaip matyti iš 2022 m. liepos 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, duomenų apie tai, kad ieškovui kartu su ferma buvo perduota mėšlo surinkimo aikštelė, siloso saugykla ir požeminis rezervuaras, nėra.

Iš į bylą pateikto 2015-06-12 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašo matyti, kad mėšlo surinkimo aikštelė ((duomenys neskelbtini)) ir požeminis rezervuaras ((duomenys neskelbtini)) nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė ir nėra įtraukti į savivaldybės turto ar bešeimininkių pastatų apskaitą. Atsakovė byloje sutinka, kad (1) mėšlo surinkimo aikštelė ir (2) požeminis rezervuaras gali būti laikomi Fermos priklausiniais, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog fermos teritorija buvo smarkiai apleista, Varėnos rajono savivaldybės administracijos specialistas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, 2014 m. šių statinių negalėjo nepastebėti.

Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad mėšlo surinkimo aikštelė ir požeminis rezervuaras yra funkciniu ryšiu susiję su ferma ir yra laikytini fermos priklausiniais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktu, numatančiu, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais, šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Dėl siloso saugyklos (sandėlio)

Ieškovas prašo pripažinti, kad siloso saugykla / sandėlis yra pagrindinio daikto – pastato-fermos priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovui.

Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka, dėl to, kad šis statinys yra įtrauktas į bešeimininkių statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), kurių naudojimo priežiūrą vykdo atsakovė, sąrašą.

Pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateiktą apibrėžimą ferma yra laikoma žemės ūkis arba jo dalis, aprūpinta tam tikromis patalpomis ir įrenginiais kokiai nors produkcijai gaminti, pvz., vištoms, kailiniams žvėreliams auginti ir pan. (https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Ferma).

Kaip jau pažymėta aukščiau, iš 2022 m. liepos 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad duomenų apie tai, kad ieškovui kartu su ferma buvo perduota mėšlo surinkimo aikštelė, siloso saugykla ir požeminis rezervuaras, nėra.

Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė nepaneigia konkretaus statinio funkcinio ryšio su ferma, ko iš esmės atsakovė neginčija. Akivaizdu, kad siloso saugykla / sandėlis yra funkciniu ryšiu betarpiškai susijęs su ferma, dėl ko laikytina fermos priklausiniu. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovo paaiškinimai, taip pat statinių išdėstymo schema, bet ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. M. ir J. T. parodymai, kurie patvirtino, kad siloso saugykla / sandėlis, nepriklausomai nuo jo pavadinimo, buvo fermos sudedamoji dalis ir yra susijusi su ferma funkciniu ryšiu.

Iš bylos duomenų matyti, kad fermos kadastro duomenys buvo nustatyti 2013 m. gegužės 10 d., o siloso saugyklos / sandėlio kadastro duomenys buvo nustatyti du kartus, t. y. 2013 m. gegužės 10 d. atsakovės iniciatyva (kaip sandėlio, e. b. l. 58-68) ir 2023 m. gegužės 19 d. ieškovo iniciatyva (kaip siloso saugyklos, e. b. l. 37-47). Nors nuosavybės teisės į siloso saugyklą / sandėlį, kurį prašoma pripažinti priklausiniu, nėra įregistruotos, tačiau aplinkybė, kad į 2022 m. liepos 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį siloso saugykla / sandėlis nebuvo įtrauktas, atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą teisminę praktiką, nereiškia, jog minėtas objektas negalėjo būti perduotas ieškovui kartu su ferma, kaip bendros ūkinės paskirties statinių kompleksu.

Pažymėtina, tai, kad iki šiol siloso saugykla / sandėlis teismo sprendimu nebuvo pripažintas bešeimininkiu turtu, kaip ir nebuvo perduotas atsakovės nuosavybėn. Įstatymas nenumato draudimo pripažinti suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisę į statinį, kuris yra įrašytas į atitinkamos savivaldybės bešeimininkių statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), kurių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybė, sąrašą.

Papildomai pažymėtina, kad ieškovas yra registravęs ūkį (duomenys neskelbtini) rajone, yra suinteresuotas investuoti į ūkinės veiklos vykdymą fermoje, kaip komplekse, o aplinkybės, kad ferma, kaip statinių kompleksas, esamuoju metu nefunkcionuoja, o priklausiniais prašomi pripažinti statiniai nėra naudojami, kadangi neturi savininko, sutinkamai su nurodyta teismine praktika, nėra susijusios su statinių (pagrindinio ir antraeilio) funkcinio ryšio egzistavimu.

Aplinkybė, kad atsakovės nurodomas sandėlis yra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), kurių naudojimo priežiūrą vykdo atsakovė, sąrašą ar, kad 2013 m. gegužės 10 d. atsakovės iniciatyva buvo atlikti šio pastato, kaip sandėlio, kadastriniai matavimai, savaime nesudaro pagrindo netenkinti alternatyvaus patikslinto ieškinio reikalavimo dėl siloso saugyklos / sandėlio pripažinimo fermos priklausiniu ir nuosavybės teisės į jį pripažinimo.

Nurodytos aplinkybės nepaneigia siloso saugyklos / sandėlio ryšio su pagrindiniu daiktu, t. y. ferma. Esamu atveju svarbu tai, kad iki šiol siloso saugykla / sandėlis teismo sprendimu nebuvo pripažintas bešeimininkiu turtu, kaip ir nebuvo perduotas atsakovės nuosavybėn. Todėl pagal savo statusą siloso saugykla / sandėlis yra tokioje pačioje teisinėje padėtyje kaip ir mėšlo surinkimo aikštelė bei požeminis rezervuaras, dėl kurių pripažinimo fermos priklausiniais atsakovė neprieštarauja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pagrindiniu statiniu pripažintina ferma, tuo tarpu siloso saugykla / sandėlis kartu su mėšlo surinkimo aikštele ir požeminiu rezervuaru buvo įrengti kaip fermos tinkamam funkcionavimui būtini priklausiniai. Kadangi tarp fermos ir minėtų priklausinių yra betarpiškas funkcinis ryšys, tai, kaip ir mėšlo surinkimo aikštelė bei požeminis rezervuaras, taip ir siloso saugykla / sandėlis yra faktiškai skirta tam, kad būtų galima tinkamai ir pagal paskirtį naudoti fermą, todėl siloso saugykla / sandėlis taip pat pripažintina fermos priklausiniu. Todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Pažymėtina tai, kad atsakovės iniciatyva 2013 m. gegužės 10 d. buvo atlikti statinio – siloso saugyklos / sandėlio kadastriniai matavimai, iš kurių matyti, kad statinys nurodytas kaip sandėlis, kuris plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Šie statinio – sandėlio duomenys paliktini ir nekeistini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas neprašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad mėšlo surinkimo aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto – pastato-fermos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

pripažinti, kad požeminis rezervuaras, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto – pastato-fermos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

pripažinti, kad sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindinio daikto – pastato-fermos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priklausinys ir nuosavybės teise priklauso ieškovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.