Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sonatrans“ atstovei advokatei Indrei Uždavinytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sonatrans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valeriza“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7058-1084/2019 ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 750,00 Eur skolą, 154,74 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš atsakovės 33,00 Eur žyminį mokestį valstybei (e. b. l. 14–16).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus ieškovės BUAB „Sonatrans“ atstovės advokatės Indrės Uždavinytės paaiškinimus bei šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovės UAB „Valeriza“ prieštaravimuose dėl ieškinio ir dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl atsakovės buveinės adreso ir tinkamo informavimo apie skolą

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. raginimas sumokėti skolą Nr. DB13-51, adresuotas UAB „Valeriza“, buvo siųstas adresu: Klaipėda, Debreceno g. 20-74 (e. b. l. 11–13). Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės registruotos buveinės adresas yra Klaipėda, Debreceno g. 20-74 (e. b. l. 42). Atsakovė neginčija ir patvirtina, kad tai yra jos registruotos buveinės adresas, tačiau teigia, kad jos buveinė yra Klaipėdoje, Šermukšnių g. 29, o šis bendrovės buveinės adresas buvo nurodytas 2018 m. vasario 1 d. krovinio pervežimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Atsakovės teigimu, būtent šiuo buveinės adresu turėjo būti siųstas raginimas, o be to, atsakovei informacija galėjo būti pateikta elektroninio pašto adresu, nurodytu minėtame krovinio pervežimo užsakyme. Nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. krovinio pervežimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas valeriza@valeriza.eu, tačiau teismas pažymi, kad šie atsakovės nurodyti argumentai esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir priimto preliminaraus sprendimo neturi. Teismo vertinimu, ieškovės bankroto administratorius nėra įpareigotas įmonės skolininkus apie jų skolas informuoti visais įmanomais skolininkų ir (ar) jam žinomais adresais, juo labiau imtis papildomų priemonių raginimus siųsti elektroniniu paštu ar kitokiomis komunikavimo priemonėmis. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovės bankroto administratorius raginimą sumokėti skolą išsiuntė atsakovei, kas atitinka ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės bankroto administratorius raginimą atsakovei išsiuntė netinkamu adresu, juo labiau, kaip jau buvo nurodyta, daryti išvadą, kad ši aplinkybė gali turėti reikšmės priimto preliminaraus teismo sprendimo pagrįstumui. Teismas tuo pačiu pažymi, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės BUAB „Sonatrans“ bankroto administratoriaus Vidmanto Rutkausko tinkamo pareigų administruojant bankrutavusią įmonę vykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 yra pažymėta, jog procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, Civiliniame kodekse įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.63 straipsnis) Juridinių asmenų registro bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus. Civiliniame kodekse nustatytas juridinių asmenų registravimo ir Juridinių asmenų registro reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti Juridinių asmenų registro duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje pripažinta, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę Juridinių asmenų registrui. Be to, juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Teismo vertinimu, nors šiose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui, tačiau pareigos atskleisti duomenis apie savo buveinę tinkamo neįvykdymo, nesiimant priemonių užtikrinti, kad Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, pasekmės taikytinos ir kitais korespondencijos, adresuotos juridiniam asmeniui, siuntimo (įteikimo) atvejams. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 2.49 straipsnio 3 dalies nuostatomis, visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, jei jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu.

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo nuostatas, Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai (Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnis). Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad registro duomenys ir registro informacija laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, taip pat į VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis, byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės bankroto administratorius turėjo teisę ir pagrįstai išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu – Klaipėda, Debreceno g. 20-74. Teismo vertinimu, šioje situacijoje reikšminga laikytina ir ta aplinkybė, kad raginimą sumokėti skolą atsakovei siuntė bankroto administratorius, kuriam galėjo būti ir nežinoma informacija apie tarp ieškovės ir atsakovės iki bankroto vykusį susirašinėjimą bei tai, kokiu adresu atsakovei adresuotus dokumentus siuntė ieškovė. Juo labiau, pažymėtina, kad ieškovės pateiktose apmokėti atsakovei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas atsakovės adresas sutampa su jos registruotos buveinės adresu, kas, teismo vertinimu, pagrįstai galėjo sudaryti pagrindą bankroto administratoriui manyti, kad nurodytu adresu siunčiami dokumentai pasieks atsakovę. Taip pat svarbia aplinkybe laikytina tai, kad 2019 m. vasario 18 d. preliminarus teismo sprendimas atsakovei buvo išsiųstas jos registruotos buveinės adresu – Klaipėda, Debreceno g. 20-74, ir, kaip matyti iš bylos duomenų, jai buvo tinkamai įteiktas. Nurodyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovės registruotos buveinės adresu siunčiami dokumentai yra įteikiami atsakovei tinkamai. Taigi vien tai, jog 2018 m. vasario 1 d. krovinio pervežimo užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kitas adresas, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės bankroto administratoriaus siunčiama korespondencija (raginimas) negalėjo būti siunčiami atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ar kad dėl šios aplinkybės jai negalėjo būti įteikti. Pažymėtina, jog atsakovės nenuoseklią poziciją dėl jos buveinės adreso patvirtina ir tai, kad teismui šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi abu adresus, t. y. tiek registruotos buveinės adresą, tiek ir kitą atsakovės nurodomą buveinės adresą – Klaipėda, Šermukšnių g. 29, kas pagrįstai leidžia manyti, kad nurodytais adresais siunčiama korespondencija atsakovę pasiekia (e. b. l. 22, 65, 67).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, nepagrįstais laiko atsakovės nurodytus argumentus dėl raginimo sumokėti skolą siuntimo netinkamu adresu, spręsdamas, kad byloje esantys duomenys pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes apie raginimo sumokėti susidariusią skolą išsiuntimą atsakovei. Juo labiau teismas sprendžia, kad šios atsakovės nurodytos aplinkybės, kaip jau buvo paminėta, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, kadangi atsakovės prievolė apmokėti už suteiktas transportavimo paslaugas buvo terminuota, t. y. buvo nustatytas konkretus terminas pateiktoms PVM sąskaitoms faktūroms apmokėti, todėl papildomo raginimo sumokėti skolą (ne)įteikimas, jos pareigos apmokėti susidariusį įsiskolinimą nepaneigia.

Dėl skolos už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas

Be pirmiau nurodytų aplinkybių, susijusių su neva netinkamu atsakovės informavimu apie skolą, atsakovė prieštaravimuose taip pat nurodo, kad ne atsakovė, bet ieškovė yra skolinga atsakovei, prašo įsakyti BUAB „Sonatrans“ bankroto administratoriui Vidmantui Rutkauskui įtraukti UAB „Valeriza“ į BUAB „Sonatrans“ kreditorių sąrašą. Atsakovės pateiktais duomenimis, ieškovė savo suteiktomis transportavimo paslaugomis dengė įsiskolinimą už atsakovės ieškovei suteiktas paslaugas, tačiau savo įsipareigojimų iki galo neįvykdė.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovės pareikštų prieštaravimų pagrįstumo, pažymi, kad atsakovė neginčija fakto, jog pervežimo paslaugos, už kurias buvo išrašytos 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaita faktūra SNT Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaita faktūra SNT Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, 9) atsakovei buvo suteiktos. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindžia pareigos apmokėti šias sąskaitas nebuvimu, neva tarp šalių egzistavus susitarimui, pagal kurį ieškovė teikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas už ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Teismas šiuos atsakovės prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo laiko teisiškai nepagrįstais ir sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokio susitarimo tarp šalių egzistavimą, o kartu ir atsakovės pareigos apmokėti pateiktas sąskaitas nebuvimą.

Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovė būtų teikusi atsakovei krovinių pervežimo paslaugas už tam tikrą ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. vasario 1 d. atsakovė pateikė ieškovei krovinio pervežimo užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį nurodytu maršrutu, o atsakovė įsipareigojo už pervežimą apmokėti 1 900,00 Eur sumą per 30 dienų po CMR kopijų ir sąskaitos faktūros gavimo. 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitoje faktūroje SNT Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1 900,00 Eur suma turi būti apmokėta iki 2018 m. vasario 25 d. 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitoje faktūroje apmokėjimo terminas nurodytas iki 2018 m. kovo 4 d. Teismas, sutikdamas su ieškovės nurodytais argumentais, sprendžia, jog aplinkybės, kad krovinio pervežimo užsakyme yra nurodyta tam tikra apmokėjimo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas tvarka, kad pateiktose apmokėti atsakovei PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti konkretūs jų apmokėjimo terminai, labiau tikėtinomis leidžia laikyti aplinkybes, kad tarp šalių egzistavo įprasti krovinių pervežimo paslaugų teikimo santykiai, už kuriuos buvo atsiskaitoma tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka, o ne kaip nurodo atsakovė, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl paslaugų teikimo neatlygintinai, neva ieškovei krovinių pervežimo paslaugas teikiant už įsiskolinimą atsakovei. Šią poziciją patvirtina ir atsakovės pateikti buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtina, kad pagal 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą SNT Nr. (duomenys neskelbtini) dar tą pačią 2018 m. vasario 5 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur avansą (e. b. l. 28–29), kas, teismo vertinimu, būtų mažai tikėtina, jei tarp šalių būtų egzistavęs atsakovės nurodytas susitarimas. Aplinkybę, kad atsakovė mokėjo ieškovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas patvirtina ir kiti atsakovės pateikti dokumentai (e. b. l. 28–31). Teismas pažymi, jog atsakovė jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jos nurodyto susitarimo egzistavimo faktą, teismui nepateikė, o ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad bankroto administratoriui pateiktuose dokumentuose nebuvo rasta jokių duomenų apie tarp šalių sudarytą atsakovės nurodomą susitarimą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė yra galimai skolinga atsakovei, nesudaro pagrindo spręsti apie tarp šalių egzistavusį atsakovės nurodomą susitarimą, jog ieškovė atsakovei pervežimo paslaugas teiks grąžindama įsiskolinimą. Pažymėtina, jog būtent atsakovei, o ne ieškovės bankroto administratoriui tokio susitarimo sudarymo, jei jis būtų sudarytas, aplinkybės yra geriausiai žinomos, todėl ji turėjo galimybę pateikti visus turimus įrodymus ar nurodyti kitas reikšmingas aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti jos pateiktą versiją dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Byloje nesant jokių tokį susitarimą patvirtinančių aplinkybių, priešingai, bylos duomenims leidžiant daryti išvadą apie tokio susitarimo nebuvimą, atsakovės nurodyta versija laikytina tik gynybine pozicija, siekiant išvengti sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia 2019 m. vasario 18 d. preliminariame sprendime padarytos išvados apie atsakovės įsiskolinimą ieškovei, kas sudarė pagrindą tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį.

Pažymėtina, kad kartu su prieštaravimais atsakovė pateikė UAB „Valeriza“ bendrą buhalterinį išrašą (e. b. l. 28–29) ir 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. buhalterinę suvestinę pagal operacijas tarp UAB „Valeriza“ ir BUAB „Sonatrans“, kurioje nurodyta, kad ieškovės skola atsakovei yra 575,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė neneigė ieškovės skolos atsakovei fakto, tačiau konkrečios skolos sumos nurodyti negalėjo, nes šie duomenys, atsakovei nepareiškus kreditorinio reikalavimo ieškovės bankroto byloje, nebuvo tikslinami. Teismo vertinimu, net ir ši aplinkybė nepaneigia ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, o kartu ir teismo sprendimo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad, leidžiant įskaitymą įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, būtų pažeidžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir proporcingumas, kartu pasireikštų vienų kreditorių interesų nepagrįstas iškėlimas ir patenkinimas kitų kreditorių reikalavimų sąskaita. Pagal aptariamą normą, vieno kreditorių ir bankrutuojančios įmonės tarpusavio reikalavimų įskaitymai negalimi, nepriklausomai nuo to, kada jie atsirado – iki bankroto bylos iškėlimo ar ją iškėlus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2018 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1630-221/2018 (e. b. l. 4–5). Nutartis, kaip nurodyta ieškinyje, įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., todėl nuo šios datos jokie įskaitymai nėra galimi. Atsižvelgiant į tai, ir atsakovės reikalavimas ieškovei negali būti įskaitomas. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad įskaitymas būtų atliktas dar iki nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjimo. Atsakovė jokių duomenų apie galimą įskaitymą nepateikė, o jos pozicija, išdėstyta prieštaravimuose, t. y. kad ji prašo įpareigoti bankroto administratorių įtraukti ją į ieškovės kreditorių sąrašą, sudaro pagrindą spręsti, jog toks įskaitymas dėl atsakovės nurodytos skolos sumos niekad ir nebuvo atliktas.

Ieškovė prašo įsakyti ieškovės bankroto administratoriui įtraukti atsakovę UAB „Valeriza“ į ieškovės kreditorių sąrašą, tačiau teismas nurodo, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. BUAB „Sonatrans“ kreditoriai savo kreditorinius reikalavimus turi teisę reikšti ieškovės bankroto byloje. Be to, pažymėtina, jog ieškovės bankroto administratorius ne kartą siūlė pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau duomenų, kad atsakovė šia savo teise būtų pasinaudojusi, byloje nėra (e. b. l. 46–50).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovės prieštaravimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė neapmokėjo ieškovei už šios suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, sudarė pagrindą teismui tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus ir 2019 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7058-1084/2019 (teisminio proceso Nr. 2-20-3-00173-2019-0) ieškovės BUAB „Sonatrans“ ieškinys buvo patenkintas visiškai pagrįstai – iš atsakovės UAB „Valeriza“ visiškai pagrįstai priteista 2 750,00 Eur skola, 154,74 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei. Atsakovės pateikti prieštaravimai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas (iš dalies nepagrįstas), kas sudarytų pagrindą panaikinti (pakeisti) preliminarų teismo sprendimą. Nenustačius šių aplinkybių, Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. preliminarus teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7058-1084/2019 paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ((toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7058-1084/2019 (teisminio proceso Nr. 2-20-3-00173-2019-0), kuriuo patenkintas ieškovės BUAB „Sonatrans“ ieškinys, iš atsakovės UAB „Valeriza“ priteistinos papildomos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus dokumentus (e. b. l. 71–72, 84–85) – 320,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės pateiktus prieštaravimus parengimą ir 200,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (pasiruošimą teismo posėdžiui, atvykimą į teismo posėdį bei dalyvavimą teismo posėdyje), iš viso 520,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 430 straipsnio 7 dalis). Teismo vertinimu, nurodyta išlaidų už advokato teisines paslaugas suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių ir yra proporcinga. Teismas šią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra itin sudėtinga ir nereikalaujanti specialių teisinių ar kitokio pobūdžio žinių, išskyrus įmonių bankroto ypatumus, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, o bylos esmė – dėl skolos priteisimo, būtinybę ieškovės atstovei, reziduojančiai Vilniuje, atvykti į teismo posėdį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, į ginčo sumos dydį – kuris yra 2 904,74 Eur ir kuris yra daugiau kaip penkis kartus didesnis nei kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti, į tai, kad atsiliepimui į atsakovės prieštaravimus parengti bei teismo posėdžiui pasirengti nurodytos optimalios darbo laiko sąnaudos yra objektyvios ir realios.

Nustatyta, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 5,51 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793), todėl, tenkinus ieškinį, jos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 99, 290-291 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7058-1084/2019 (teisminio proceso Nr. 2-20-3-00173-2019-0), kuriuo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sonatrans“, juridinio asmens kodas 302817096, Kaišiadorys, Girelės g. 43-18, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“, juridinio asmens kodas 301696535, buveinės adresas: Klaipėda, Debreceno g. 20-74, priteista 2 750,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) skola, 154,74 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 74 ct) palūkanos, 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“, juridinio asmens kodas 301696535, buveinės adresas: Klaipėda, Debreceno g. 20-74, priteista 33,00 Eur (trisdešimt trijų eurų 00 ct) žyminis mokestis, palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sonatrans“, juridinio asmens kodas 302817096, Kaišiadorys, Girelės g. 43-18, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“, juridinio asmens kodas 301696535, buveinės adresas: Klaipėda, Debreceno g. 20-74, 520,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt eurų 00 ct) išlaidas už advokato teisines paslaugas.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“, juridinio asmens kodas 301696535, buveinės adresas: Klaipėda, Debreceno g. 20-74, 5,51 Eur (penkių eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.