- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1623-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00173-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10005-1084/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sonatrans“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valeriza“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Sonatrans“ kreipėsi į teismą, prašydama bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės UAB „Valeriza“ 2 750,00 Eur skolą, 154,74 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 15 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Patikrinus bankroto administratoriui perduotus ieškovės dokumentus, buvo nustatyta, kad atsakovė nėra apmokėjusi ieškovės išrašytų 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitos faktūros SNT Nr. 012028 ir 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros SNT Nr. 012041 už suteiktas transportavimo (krovinių pervežimo) paslaugas pagal šalių sudarytą 2018 m. vasario 1 d. krovinio pervežimo užsakymą Nr. VAL 2018/02/0853. Ieškovės bankroto administratorius siuntė atsakovei raginimą dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės 2 750,00 Eur skolą, 154,74 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bei 33,00 Eur žyminį mokestį valstybei.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir įsakyti BUAB „Sonatrans“ bankroto administratoriui V. R. įtraukti UAB „Valeriza“ į BUAB „Sonatrans“ kreditorių sąrašą. Nurodė, jog bankroto administratorius pateikė klaidingą informaciją apie UAB „Valeriza“ buveinės adresą. UAB „Valeriza“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), o registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina krovinio pervežimo užsakymas Nr. VAL 2018/02/0853, kurį administratorius pateikė teismui kaip atsakovės įsiskolinimo įrodymą. Teiginys, jog bankroto administratorius siuntė atsakovei raginimą dėl skolos sumokėjimo pagal buveinės adresą, iš dalies neatitinka tikrovės. Krovinio pervežimo užsakyme yra nurodytas ir atsakovės elektroninio pašto adresas, kurio pagalba bankroto administratorius galėjo tinkamai pateikti informaciją UAB „Valeriza“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bankroto administratorius aplaidžiai vykdė savo pareigas administruojant BUAB „Sonatrans“. Atsakovės buhalteriniais duomenimis, BUAB „Sonatrans“ skolinga UAB „Valeriza“ 575,00 Eur. Ieškovė savo suteiktomis transportavimo paslaugomis dengė įsiskolinimą už atsakovės transportavimo paslaugas, kurias atsakovė anksčiau suteikė ieškovei, kuri savo finansinių įsipareigojimų UAB „Valeriza“ atžvilgiu neįvykdė.
4. Ieškovė BUAB „Sonatrans“ pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „Valeriza“ prieštaravimus, kuriame prašė Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė yra išviešinusi savo buveinės adresą Juridinių asmenų registre, bankroto administratorius 2018 m. balandžio 13 d. pagrįstai raginimą sumokėti skolą siuntė atsakovės registruotos buveinės adresu. Be to, preliminarus sprendimas atsakovei buvo siųstas tuo pačiu registruotos buveinės adresu ir atsakovė minėtą sprendimą gavo, todėl atsakovės argumentai dėl neva netinkamo adreso neturi jokios teisinės reikšmės šiam ginčui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytos sąskaitos faktūros būtų apmokėtos, taip pat nepateikė jokios sutarties ar susirašinėjimo su ieškove, kuris patvirtintų jos poziciją dėl paslaugų teikimo už skolą. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji atsiskaitinėjo su ieškove už jos suteiktas paslaugas 2017 metais. Akivaizdu, jog atsakovė nebūtų atlikusi ieškovei jokių mokėjimų, jei tarp šalių tikrai būtų buvęs susitarimas dėl paslaugų teikimo už įsiskolinimą. Po ieškovės bankroto bylos iškėlimo draudžiama atlikti įskaitymą. Atsakovės reikalavimas įsakyti ieškovės bankroto administratoriui įtraukti atsakovę į BUAB „Sonatrans“ kreditorių sąrašą negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės bankroto administratorius siuntė atsakovei pranešimą apie ieškovės bankroto bylos iškėlimą ir siūlė pareikšti kreditorinį reikalavimą, tačiau atsakovė tokia savo teise nepasinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7058-1084/2019, kuriuo ieškovei BUAB „Sonatrans“ iš atsakovės UAB „Valeriza“ priteista 2 750,00 Eur skola, 154,74 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei iš atsakovės priteistas 33,00 Eur žyminis mokestis, paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovės 520,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ieškovei bei 5,51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
6. Teismas vertino, bankroto administratorius pagrįstai išsiuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės buveinės adresu. Ieškovės pateiktose apmokėti atsakovei PVM sąskaitose faktūrose nurodytas atsakovės adresas sutampa su jos registruotos buveinės adresu. Preliminarus teismo sprendimas atsakovei buvo išsiųstas jos registruotos buveinės adresu ir jai buvo tinkamai įteiktas. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusi abu adresus, t. y. tiek registruotos buveinės adresą, tiek ir kitą atsakovės nurodomą buveinės adresą, kas pagrįstai leidžia manyti, kad nurodytais adresais siunčiama korespondencija atsakovę pasiekia. Be to, atsakovės argumentai dėl raginimo sumokėti skolą siuntimo netinkamu adresu neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, kadangi atsakovės prievolė apmokėti už suteiktas transportavimo paslaugas buvo terminuota, todėl papildomo raginimo sumokėti skolą (ne)įteikimas, jos pareigos apmokėti susidariusį įsiskolinimą nepaneigia.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį ieškovė būtų teikusi atsakovei krovinių pervežimo paslaugas už tam tikrą ieškovės įsiskolinimą atsakovei. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. vasario 1 d. atsakovė pateikė ieškovei krovinio pervežimo užsakymą, pagal kurį ieškovė įsipareigojo pervežti krovinį nurodytu maršrutu, o atsakovė įsipareigojo už pervežimą apmokėti 1 900,00 Eur sumą per 30 dienų po CMR kopijų ir sąskaitos faktūros gavimo. Teismas sprendė, jog aplinkybės, kad krovinio pervežimo užsakyme yra nurodyta tam tikra apmokėjimo už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas tvarka, kad pateiktose apmokėti atsakovei PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti konkretūs jų apmokėjimo terminai, labiau tikėtinomis leidžia laikyti aplinkybes, kad tarp šalių egzistavo įprasti krovinių pervežimo paslaugų teikimo santykiai, už kuriuos buvo atsiskaitoma tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka, o ne susitarimas dėl paslaugų teikimo neatlygintinai. Šią poziciją patvirtina ir atsakovės pateikti buhalteriniai dokumentai.
8. Teismas nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė yra galimai skolinga atsakovei, nesudaro pagrindo spręsti apie tarp šalių egzistavusį atsakovės nurodomą susitarimą, jog ieškovė atsakovei pervežimo paslaugas teiks grąžindama įsiskolinimą. Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia 2019 m. vasario 18 d. preliminariame sprendime padarytos išvados apie atsakovės įsiskolinimą ieškovei, kas sudarė pagrindą tenkinti ieškovės pareikštą ieškinį. Ieškovei bankroto byla iškelta 2018 m. kovo 15 d. teismo nutartimi, įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., todėl nuo šios datos jokie įskaitymai nėra galimi. Atsakovė jokių duomenų apie galimą įskaitymą nepateikė, o jos pozicija, išdėstyta prieštaravimuose, t. y. kad ji prašo įpareigoti bankroto administratorių įtraukti ją į ieškovės kreditorių sąrašą, sudaro pagrindą spręsti, jog toks įskaitymas dėl atsakovės nurodytos skolos sumos nebuvo atliktas.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas įsakyti ieškovės bankroto administratoriui įtraukti atsakovę į ieškovės kreditorių sąrašą negali būti tenkinamas, kadangi tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. BUAB „Sonatrans“ kreditoriai savo kreditorinius reikalavimus turi teisę reikšti ieškovės bankroto byloje. Atsakovė neapmokėjo ieškovei už šios suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, sudarė pagrindą teismui tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus ir 2019 m. vasario 18 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Atsakovės pateikti prieštaravimai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas (iš dalies nepagrįstas), kas sudarytų pagrindą panaikinti (pakeisti) preliminarų teismo sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Valeriza“ prašo peržiūrėti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą dėl skolos priteisimo iš atsakovės UAB Valeriza ieškovei BUAB „Sonatrans“, pripažinti BUAB „Sonatrans“ finansinius reikalavimus nepagristais; įsakyti BUAB „Sonatrans“ bankroto administratoriui V. R. įtraukti UAB „Valeriza“ į BUAB „Sonatrans“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l.109-111). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus (UAB „Valeriza“ buhalterinis išrašas iš gautų/išrašomų sąskaitų registro), patvirtinančius, kad būtent ieškovė skolinga atsakovei 575,00 Eur ir skola susidarė iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Sonatrans“.
10.2. Teismas neįvertino, kad BUAB „Sonatrans“ bankroto administratorius, reikšdamas reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo, klaidina teismą pateikdamas duomenis (sąskaitas ir banko išrašą), kuriuose matomas tik prieš pat bankroto bylos iškėlimą ieškovės ir atsakovės atliekamas atsiskaitymas. Atsakovė pateikė teismui pilną šalių atsiskaitymų santrauką iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė suteiktomis transportavimo paslaugomis dengė įsiskolinimą už atsakovės ieškovei anksčiau suteiktas transportavimo paslaugas.
10.3. Nepagrįstas teismo motyvas, kad atsakovės skolos egzistavimą įrodo aplinkybė, jog atsakovė įvykdė avansinį mokėjimą ir atsiskaitė visiškai pagal vieną sąskaitą. Avansinį mokėjimą atsakovė atliko todėl, kad to paprašė ieškovės direktorė, nes UAB „Sonatrans“ turėjo finansinių problemų, o jos vežėjas, kuris turėjo nuvežti antrą atsakovės krovinį, be avansinio apmokėjimo nesutiko vežti krovinio. Tokiu būdu pavyko tik sumažinti ieškovės įsiskolinimą atsakovei.
Atsiliepimas
11. Ieškovė BUAB „Sonatrans“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 122-125). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Atsakovė neginčijo nei ieškovės suteiktų transportavimo paslaugų fakto, nei pateiktų sąskaitų faktūrų pagrįstumo, todėl ieškovė įrodė aplinkybes, jog už suteiktas transportavimo paslaugas atsakovė turi sumokėti 2 750,00 Eur sumą. Teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės nurodomas sąskaitas faktūras būtų apmokėjusi.
11.2. Atsakovė nepateikė jokios sutarties ar susirašinėjimo su ieškove, kuris patvirtintų atsakovės poziciją, kad ieškovė teikė atsakovei transportavimo paslaugas siekdama padengti įsiskolinimą. Iš atsakovės pateikto 2018 m. gruodžio 1 d. krovinio pervežimo užsakymo matyti, jog atsakovė įsipareigojo už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaityti per 30 dienų po CMR kopijų ir sąskaitos faktūros gavimo, be to, atsakovė yra sumokėjusi 1000 Eur avansą pagal 2018 m. vasario 5 d. sąskaitą faktūrą. Tai paneigia atsakovės teiginius apie paslaugų teikimą dengiant senus įsiskolinimus.
11.3. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė jai yra skolinga (iš suvestinių apskaitos dokumentų matyti, jog skola galimai susidariusi 2016 m.), tačiau po ieškovės bankroto bylos iškėlimo draudžiama atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymą. Galimai egzistuojanti ieškovės skola atsakovei nepanaikina atsakovės prievolės įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus ieškovei. Atsakovė turi teisę ieškovės bankroto byloje reikšti kreditorinį reikalavimą, bet jokių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atlikti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Valeriza“ bendrą buhalterinį išrašą (e. b. l. 115-116), taip pat dvi 2016 m. sausio 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. buhalterines suvestines pagal operacijas tarp UAB „Valeriza“ ir BUAB „Sonatrans (e. b. l. 117-118).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės su apeliaciniu skundu naujai pateikti dokumentai buvo pateikti ir vertinami pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą (e. b. l. 28–31), todėl apeliantės su apeliaciniu skundu pakartotinai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ne apeliantė, o būtent ieškovė yra skolinga apeliantei 575,00 Eur ir skola susidarė iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Sonatrans“, todėl ieškovė savo suteiktomis transportavimo paslaugomis dengė įsiskolinimą už apeliantės ieškovei anksčiau suteiktas transportavimo paslaugas, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
19. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jos pateiktų įrodymų ar juos vertino netinkamai, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Sonatrans“ ir UAB „Valeriza“ 2018 m. vasario 1 d. sudarė krovinio pervežimo užsakymą Nr. VAL 2018/02/0853, pagal kurį ieškovė (vežėjas) įsipareigojo saugiai pristatyti krovinį siuntėjo nurodytu adresu, o atsakovė (užsakovas) – apmokėti už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas 1 900,00 Eur sumą per 30 dienų po CMR kopijų ir sąskaitos faktūros gavimo (e. b. l. 7). Byloje pateikti tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) patvirtina, jog ieškovė teikė atsakovei krovinio pervežimo paslaugas (e. b. l. 8, 10). Ieškovė už suteiktas paslaugas pateikė atsakovei apmokėti: 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą SNT Nr. 012028 1 900,00 Eur sumai, kuri turėjo būti sumokėta iki 2018 m. vasario 25 d., sąskaitoje nurodyta pastaba: Maršrutas LT-FR, a/m Nr. (duomenys neskelbtini), VAL2018/02/0853; 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitą faktūrą SNT Nr. 012041 1 850,00 Eur sumai, kuri turėjo būti sumokėta iki 2018 m. kovo 4 d., sąskaitoje nurodyta pastaba: maršrutas LT-FR, a/m Nr. (duomenys neskelbtini), VAL 2018/02/00855 (e. b. l. 6, 9). Byloje pateikti duomenys, tarp jų ir apeliantės pateikti buhalteriniai dokumentai (e. b. l. 28–29), patvirtina, kad pagal 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą SNT Nr. 012028 apeliantė 2018 m. vasario 5 d. sumokėjo ieškovei 1 000,00 Eur avansą. Apeliantė neginčijo nei ieškovės suteiktų transportavimo paslaugų fakto, nei minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumo, taip pat nepateikė duomenų, kad ji apmokėjo minėtas ieškovės jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimus, kad už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas apeliantė liko skolinga ieškovei 2 750,00 Eur.
21. Kaip minėta, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Apeliantė tiek savo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, tiek apeliacinį skundą grindė aplinkybėmis, kad ieškovė suteiktomis transportavimo paslaugomis dengė įsiskolinimą už apeliantės ieškovei anksčiau suteiktas transportavimo paslaugas, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą apeliantei. Todėl šiuo atveju pareiga įrodyti minėtas aplinkybes tenka būtent apeliantei (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė UAB „Valeriza“ šiuo atveju tokių įrodymų teismui nepateikė. Įrodymų (sutarties ar susirašinėjimo su ieškove), kurie patvirtintų apeliantės nurodytus argumentus, kad ieškovė suteiktomis transportavimo paslaugomis dengė įsiskolinimą apeliantei, apeliantė nepateikė ir su apeliaciniu skundu.
22. Iš pačios apeliantės UAB „Valeriza“ byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad apeliantė mokėjo ieškovei UAB „Sonatrans“ už jos suteiktas krovinių pervežimo paslaugas (e. b. l. 28-29). Pagal 2018 m. vasario 1 d. krovinio pervežimo užsakymą apeliantė įsipareigojo už ieškovės suteiktas krovinio pervežimo paslaugas sumokėti per 30 dienų po CMR kopijų ir sąskaitos faktūros gavimo. Ieškovės apeliantei pateiktose 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti jų apmokėjimo terminai. Be to, apeliantė 2018 m. vasario 5 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo ieškovei 1000 Eur avansą pagal 2018 m. vasario 5 d. PVM sąskaitą faktūrą SNT Nr. 012028. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės paneigia apeliantės nurodytus teiginius, jog ieškovė suteiktomis transportavimo paslaugomis dengė įsiskolinimą apeliantei. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad avansinį mokėjimą ji atliko ieškovės UAB „Sonatrans“ direktorės prašymu, nes įmonė turėjo finansinių problemų, o jos vežėjas be avansinio apmokėjimo nesutiko vežti krovinio, - priešingai, nei teigia apeliantė, patvirtina, jog ieškovė teikė atsakovei UAB „Valeriza“ krovinio pervežimo paslaugas atlygintinai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovė yra skolinga apeliantei, nepanaikina apeliantės prievolės sumokėti už krovinio pervežimo paslaugas ieškovei.
23. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1630-221/2018 UAB „Sonatrans“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d. Pažymėtina, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės ir kreditorių santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, kurio 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad toks draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-591/2009; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013 ir kt.).
24. Apeliantė, nurodydama, kad ieškovė jai yra skolinga 575,00 Eur, nepateikė jokių įrodymų, jog įskaitymas būtų atliktas dar iki nutarties dėl bankroto bylos ieškovei UAB „Sonatrans“ iškėlimo įsiteisėjimo. Atlikus įskaitymą (CK 6.130 straipsnis) po nutarties dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjimo, atsakovės trečios eilės kreditorių finansinis reikalavimas būtų patenkintas pirmiau už kitų eilių ar tos pačios eilės kitų kreditorių finansinius reikalavimus, pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytą draudimą prievolės šalims įskaityti tarpusavio reikalavimus, taip pat kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.
25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantės reikalavimas įsakyti BUAB „Sonatrans“ bankroto administratoriui įtraukti UAB „Valeriza“ į BUAB „Sonatrans“ kreditorinių reikalavimų sąrašą nagrinėjamoje byloje negali būti tenkinamas. Apeliantė turi teisę Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pareikšti kreditorinį reikalavimą, kartu pateikiant jį pagrindžiančius dokumentus, ieškovės bankroto byloje (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Išnagrinėjusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
28. Ieškovė BUAB „Sonatrans“ pateikė duomenis dėl patirtų 400 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sonatrans“ (j. a. k. 302817096) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“ (j. a. k. 301696535) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.