- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e2-2507-1042/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00015-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- BUAB „T.“
- Atsakovas
- R. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
dalyvaujant ieškoves bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) ,,T.“ atstovei nemokumo administratorei J. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „T.“ ieškinį atsakovui R. T. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB „T.“ prašo priteisti iš atsakovo R. T. 8268,77 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (el. bylos apyrašo 1 tomas, 1–5 b. l.).
2. Ieškovės atstovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „T.“ bankroto bylą. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu buvo R. T.. Įmonei būnant nemokiai įmonės vadovas neinicijavo nemokumo proceso, kas lėmė kreditorinių reikalavimų padidėjimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovas R. T. su ieškiniu nesutiko, prašydamas ieškinį atmesti (el. bylos apyrašo 1 tomas, 84–86 b. l.).
Atsiliepimas
4. Atsakovas teigė, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai nepadidėjo. Tvirtino, kad įmonė buvo parduota (duomenys neskelbtini) ir pirkėjas ketino investuoti ir toliau sėkmingai vykdyti įmonės veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „T.“ bankroto bylą ir bendrovės nemokumo administratore paskyrė J. Ž.. Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinti (duomenys neskelbtini) Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas R. T. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo UAB „T.“ direktoriumi.
Dėl bylos esmės
6. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti žalą iš atsakovo dėl to, kad UAB „T.“ vadovas – atsakovas R. T. – laiku, t.y. įmonei būnant nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.; toliau – ir ĮBĮ) nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.
8. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Pagal įstatymą juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (2 str. 7 d.). Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (13 str. 1 d.).
9. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).Tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).
10. Pareigą įrodyti nemokumo atsiradimo momentą turi ieškovė. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria teismas iškėlė bankroto bylą, įsiteisėjo. Teismas nustatė, kad UAB „T.“ atsakingi asmenys VĮ Registrų centrui finansinius duomenis paskutinį kartą teikė už (duomenys neskelbtini) metus. Nustatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ turėjo (duomenys neskelbtini) Eur socialinio draudimo skolą (atidėta suma – (duomenys neskelbtini) Eur), apdraustųjų neturėjo. Teismas sprendė, kad šie duomenys patvirtino, jog UAB „T.“ ūkinė veikla nebevykdoma, įmonė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, t. y. bendrovė yra nemoki. Iš UAB „T.“ trumpojo balanso už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė turėjo (duomenys neskelbtini) Eur per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus. Pagal (duomenys neskelbtini) m. UAB „T.“ pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės grynasis pelnas sudarė (duomenys neskelbtini) Eur. (duomenys neskelbtini) m. trumpojo balanso duomenimis, (duomenys neskelbtini) Eur skolos pakartotinai nurodytos kaip per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Pagal (duomenys neskelbtini) m. UAB „T.“ pelno (nuostolių) ataskaitą įmonės grynasis pelnas siekė tik (duomenys neskelbtini) Eur. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad įmonės balanse nurodytus trumpalaikius įsipareigojimus sudaro pradelstos sumos, kadangi už trumpalaikius įsipareigojimus UAB „T.“ privalėjo atsiskaityti per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos (per vieną įmonės veiklos ciklą), ir UAB „T.“ neturėjo galimybių iš įmonės pelno įvykdyti (duomenys neskelbtini) m. trumpalaikių įsipareigojimų.
11. Šiaulių apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinti (duomenys neskelbtini) Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų (duomenys neskelbtini) Eur Sodros, (duomenys neskelbtini) Eur VMI, (duomenys neskelbtini) Eur Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas finansiniai reikalavimai. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „T.“ kreditoriniai reikalavimai padidėjo (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų: VMI – (duomenys neskelbtini) Eur, VSDFV (duomenys neskelbtini)skyriaus –(duomenys neskelbtini) Eur, AB Šiaulių bankas – (duomenys neskelbtini) Eur, Swedbank, AB – (duomenys neskelbtini) Eur. Nemokumo administratorė kartu su ieškiniu pateikė teismui prieš tai minėtų kreditorių laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) finansinių reikalavimų detalizaciją, kuri patvirtina skolų kreditoriams minėtu laikotarpiu padidėjimą.
12. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu turi atsakovas.
13. Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto (nemokumo) bylą pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo kaltę neigė, deklaratyviai nurodydamas, kad žalos kreditoriams nebuvo padaryta ir naujas investuotojas turėjo investuoti į įmonės veiklą. Minėta, kad konkretus ieškovei padarytas žalos dydis dėl vadovo laiku neįvykdytos pareigos kreiptis dėl bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo yra apskaičiuojamas vertinant po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo neįvykdymo, atsiradusius naujus kreditorių reikalavimus ir (ar) nuo tos dienos iki bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo dienos padidėjusią kreditorių reikalavimų dalį, jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma lieka nepadengta bankroto (nemokumo) procese. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. pripažintas kaltu padarius LR ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (kreditorių teisių pažeidimas, nemokumo proceso neinicijavimas) ir jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš nutarimo turinio matyti, kad R. T. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, be kita ko, nurodęs, jog suvokė, kad įmonė yra nemoki.
15. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Kiti šalių teiginiai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.
Dėl procesinių palūkanų
16. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
17. Ieškovė BUAB „T.“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl teismui tenkinus ieškovės ieškinį, pareiga valstybei atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tenka atsakovui (CPK 96 str. 1 d.). Įvertinant tai, kad ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 7 d.), atsakovas turi sumokėti valstybei 186,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
18. Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiški.
Priteisti ieškovei BUAB „T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8268,77 (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt aštuonių euru 77 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 8268,77 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 186,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.