Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Neringai Ripinskienei ir Eglei Bikinienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. S., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, O. S. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovės Neringa Ripinskienė ir Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad E. S. naudojo psichologinį smurtą prieš vaikus, nesudarė tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, tai yra įrodyta santuokos nutraukimo byloje. E. S. ir O. S. santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo nevykdymas sukėlė F. S. neigiamas pasekmes, siekiant atriboti mergaitę nuo mamos, ji buvo atribota ir nuo kitos jos socialinės aplinkos, bendraamžių, mokėsi namuose. Medikai konstatavo F. S. sveikatos sutrikimus, kurių atsiradimą įtakojo E. S. veiksmai. Teigė, kad faktinė situacija nuo to laiko, kai buvo pateiktas ieškinys teismui, yra pasikeitusi, nes mergaitė šiuo metu gyvena su mama O. S. Išlaikymo vaikams atsakovas neteikia. Pasakyti, ar yra teigiamų pokyčių E. S. elgesyje negali dėl atsakovui taikomų kardomųjų priemonių baudžiamojoje byloje. Atsakovo tėvo valdžią būtina riboti dėl to, kad kyla abejonių, ar turėdamas galimybę bendrauti su vaiku, jis neatliks tokių pačių veiksmų, kuriuos atliko anksčiau. Mano, kad jei kardomosios priemonės nebebūtų taikomos, tuomet turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią atsakovas galėtų matytis su dukra F. S. E. S. turėtų siekti galimybės matytis su vaiku, tai turėtų derinti su vaiko mama, naudotis psichologo pagalba, lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Tuomet, kai iš susitikimų su tėvu mergaitė grįžtų laiminga, nebesijaustų neigiamos tėvo įtakos, tada galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovui E. S. panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų ir byloje bei prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-3372-362/2013 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas E. S. ir trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, O. S. yra F. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (11 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3372-362/2013 buvo nutraukta E. S. ir O. S. santuoka, nepilnamečių vaikų K. S. ir F. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina O. S., nustatyta vaikų bendravimo su E. S. tvarka (12-19 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 5 t., 100-107 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. priėmė papildomą sprendimą ir nustatė, kad ieškovas E. S. privalo per penkias dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo dienos iki 2013-12-06 perduoti nepilnametį vaiką F. S. pagal teismo nustatytą gyvenamąją vietą atsakovei O. S. (20-21 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 5 t., 120-121 b. l.). Iš antstolio Ričardo Kudrausko 2013-12-19 raginimo dėl vaiko perdavimo ir 2014-01-28 pakartotinio raginimo matyti, kad antstolis įpareigojo E. S. per 7 dienas nuo raginimų gavimo dienos perduoti nepilnametį vaiką F. S. pagal teismo nustatytą gyvenamąją vietą O. S. (22-23, 27-28 b.l.). Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu E. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl to, kad E. S. 2013-03-31panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų F. S. ir K. S. interesams (24-26 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartimi buvo sustabdytas 2013 m. lapkričio 15 d. ir 2013 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimų vykdymas iki bus išnagrinėta byla apeliacine tvarka, nustatyta atsakovės O. S. bendravimo su nepilnamete F. S. tvarka iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (29-31 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 5 t., 76-78 b. l.). Iš Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2015-01-20 rašto Nr. S-51 (1.9) matyti, kad tėvo E. S. prašymu F. S. buvo skirtas mokymas namuose pavienio mokymosi forma kasdieniu būdu nuo 2014-09-23 iki 2015-05-30 (37 b. l.). 2014-11-05 – 2015-02-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-189/2014 išvadose nurodoma, kad F. gyvena su tėvu ir seneliais, kurių nuomonė apie mamą yra negatyvi, mergaitei yra daromas tiesioginis ir netiesioginis poveikis, formuojant jos neigiamas nuostatas mamos atžvilgiu. F. S. bendravimo su motina ribojimas neigiamai veikia jos asmenybės raidą, suvokimą apie šeimą ir santykius joje, mokina nekonstruktyvių konfliktinių situacijų sprendimo būdų. Situacijai nepasikeitus, visa tai turės neigiamų pasekmių ir ateityje – jos gebėjimui užmegzti ir palaikyti santykius su kitais; išauga didelė tikimybė, jog išmoktą santykių modelį ji pritaikys būtent tėvo, jo šeimos atžvilgiu. Nurodyta, kad tėvas nėra linkęs atsižvelgti į dukros interesus (38-63 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-4-124/2015 patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas, panaikinta 2014 m. birželio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovės O. S. bendravimo su nepilnamete F. S. tvarka ir 2013 m. lapkričio 15 d. bei 2013 m. lapkričio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimų vykdymo sustabdymas (68-80 b. l., civilinės bylos Nr. 2-3372-362/2013, 6 t., 84-96 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi E. S. buvo paskirta bauda už 2013 m. lapkričio 15 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo nevykdymą nesant tam objektyvių priežasčių (86-89 b. l.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-52-953/2016, kurioje E. S. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, 231 straipsnio 1 dalį dėl aukščiau aptartų teismo sprendimų nevykdymo ir trukdymo juos vykdyti bei baudžiamoji byla Nr. 1-179-771/2016, kurioje E. S. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 156 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį dėl aukščiau aptartų teismo sprendimų nevykdymo ir mažametės F. S. pagrobimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuri nurodo, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis, tad tik nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, gali ir turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant nustatytai tėvų kaltei. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad net ir apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina ir tai, jog net ir nustačius tam tikrus tėvų valdžios apribojimo požymius, būtina nustatyti jų svarbumą bei reikšmingumą sprendžiant klausimą, ar jie yra pakankami taikyti apribojimus. Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas pastebėjo, jog sprendžiant tėvų apribojimo teises teismas turi ne tik nustatyti, ar tokie pagrindai yra bet ir nustatyti, ar konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami (Olsson v. Sweden, p. 32 §68, Vogt v. Germany judgement of 26 September 1995, Series A no. 323, p. 25,26 §52), kadangi tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje taip pat akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. Nurodytoje CK normoje yra nustatytos vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais.

Laikinas valdžios apribojimas paprastai skiriamas tuo atveju, jei yra duomenų, kad šiuo metu tėvų valdžią būtina laikinai apriboti esant atitinkamoms aplinkybėms, kurios tikėtina ateityje pasikeis ir tėvai ar vienas jų turės galimybes atlikti savo pareigas vaikams bei įgyvendinti tėvų valdžią. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia yra ribojama už konkrečius veiksmus konkretaus vaiko atžvilgiu. Tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus.

Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas E. S. piktnaudžiauja tėvo valdžia grubiai pažeisdamas vaiko teisę į šeimos ryšius, nevykdydamas teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo motinai, daro neigiamą įtaką vaikui, atsakovo veiksmai lėmė sveikatos sutrikimų vaikui konstatavimą.

Nagrinėjamu atveju yra susidariusi tokia situacija, kai nei vienas iš nepilnametės F. S. tėvų nevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko F. S. atžvilgiu, priešingai abu aktyviai siekia rūpintis savo vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Prie nagrinėjamos bylos prijungta atsakovo E. S. ir trečiojo asmens O. S. santuokos nutraukimo bylos medžiaga patvirtina, kad tiek motina, tiek tėvas aktyviai siekė F. S. gyvenamosios vietos nustatymo kiekvieno iš jų gyvenamojoje vietoje, kitam iš tėvų nustatant bendravimo su vaiku tvarką. 2015-05-05 įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustačius F. S. gyvenamąją vietą su motina O. S., teismo sprendimas gera valia nebuvo vykdomas, nepilnametė F. S. faktiškai liko gyventi su tėvu E. S. ir gyventi su mama pradėjo tik nuo 2015-07-16, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata, siekiant surasti pagrobtą vaiką (136 b. l.). Atsakovas E. S. teigia, kad dukters jos motinai neperdavė siekdamas apginti vaiko teisėtus interesus, atsižvelgdamas į jos nenorą gyventi su mama. Tačiau byloje pateikta rašytinė medžiaga (2014-11-05 – 2015-02-13 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, kuriuo kartu su kitais įrodymais rėmėsi ir Šiaulių apygardos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą dėl F. S. gyvenamosios vietos su motina O. S. nustatymo), taip pat ir nagrinėjamoje byloje pateikta F. S. nuomonė (133-135 b. l.) paneigia šiuos atsakovo argumentus. Iš F. S. nuomonės matyti, kad jai yra svarbūs abu tėvai, klausiant jos nuomonės dėl to, ar ji nori matytis su tėčiu, ką ji mano apie tai, kad būtų ribojama jos teisė lankytis tėčio namuose, pasilikti su juo ilgesniam laikui, reguliariai bendrauti su tėčiu, nei nenoro gyventi su mama, nei noro gyventi su tėčiu neišreiškė. Šie duomenys leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju E. S., nurodydamas, kad dėl dukters nenoro neperdavė vaiko motinai, labiau siekia ginti ne F. S. teisėtus interesus, o savo interesą, kad dukra F. S. gyventų būtent su juo, o ne su motina O. S. Šią išvadą sustiprina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovo E. S. ir trečiojo asmens O. S. sūnus K. S. buvo perduotas motinai O. S. Sūnaus perdavimo O. S. faktas patvirtina, kad atsakovas nemano, jog yra kokių nors objektyvių priežasčių, dėl kurių jo ir O. S. vaikai negali gyventi kartu su savo motina. Kad yra kokių nors objektyvių priežasčių, dėl kurių nepilnametė F. S. negalėtų gyventi su motina O. S. bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. S., nesant tam jokio teisėto pagrindo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo interesą gyventi kartu su dukra ir atskirti F. S. nuo motinos O. S. Be to, nors atsakovas ir nurodo, kad teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo jis nevykdė tik keletą mėnesių, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai susidarė tokia situacija, kai nepilnametė F. S. su motina O. S. negalėjo matytis ir bendrauti daugiau nei dvejus metus, nors teismas buvo nustatęs laikiną bendravimo tvarką. Taigi atsakovas E. S., nesudarydamas galimybės dukrai bendrauti su mama, nesant tam objektyvaus pagrindo, pažeidė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą savo vaiko teisę nuolat bendrauti su išskirtais tėvais. Būtent šie atsakovo veiksmai lėmė tokios situacijos susidarymą, kai šiuo metu pats atsakovas E. S. dėl jo atžvilgiu taikomų kardomųjų priemonių (137 b. l.) negali lankytis O. S. ir F. S. gyvenamosiose, darbo bei ugdymo vietose ir negali su jomis bendrauti. Teismas pažymi, kad ši atsakovo atžvilgiu pritaikyta kardomoji priemonė, kartu su baudžiamųjų bylų dėl teismo sprendimų nevykdymu ir vaiko pagrobimo atsakovui iškėlimu, nepriklausomai nuo šių bylų išnagrinėjimo rezultato, vertintina kaip sankcija atsakovui E. S. už savo nepilnamečio vaiko teisės nuolat matytis ir bendrauti su motina ir broliu pažeidimą. Dėl to nagrinėjamu atveju būtina vertinti, ar yra pagrindas taikyti atsakovui papildomą sankciją - tėvo valdžios apribojimą.

Jau minėta, kad reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios atsakovui apribojimo ieškovas grindžia atsakovo piktnaudžiavimu tėvo valdžia ir žalos vaikui darymu. Byloje nustatyta, kad šiuo metu F. S. gyvena kartu su savo motina trečiuoju asmeniu byloje O. S. Atsakovas E. S. dėl jam taikomų kardomųjų priemonių baudžiamojoje byloje nei su trečiuoju asmeniu O. S., nei su nepilnamete dukra F. S. bendrauti negali. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas E. S. jam paskirtą kardomąją priemonę būtų pažeidęs. Trečiasis asmuo O. S. patvirtino, kad su F. S. E. S. šiuo metu nebendrauja, tačiau ieškovui ir teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad E. S. neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams K. S. ir F. S., dėl to F. S. ir K. S. nuo 2015-11-23 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. V2-298 yra skiriama išmoka iš vaikų išlaikymo fondo (172-173 b. l.). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovas E. S. tinkamai nevykdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau įvertinęs šią aplinkybę kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad dėl jam taikomų kardomųjų priemonių jis neturi objektyvios aplinkybės visapusiškai rūpintis vaiku, o byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad šiuo metu atsakovas nepilnametei F. S. darytų kokią nors žalą, piktnaudžiautų tėvų valdžia, teismas sprendžia, kad išlaikymo neteikimo faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti tokį nesirūpinimą vaiku, dėl kurio būtų pagrindas riboti tėvo valdžią atsakovui.

Kaip minėta, laikinas tėvų valdžios apribojimas paprastai skiriamas tuo atveju, jei yra duomenų, kad šiuo metu tėvų valdžią būtina laikinai apriboti esant atitinkamoms aplinkybėms, kurios tikėtina ateityje pasikeis ir tėvai ar vienas jų turės galimybes atlikti savo pareigas vaikams bei įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų valdžios apribojimo tikslas yra atskirti vaiką nuo tėvo, ypač netinkamai atliekančio savo pareigas. Todėl būtina nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą apriboti tėvo valdžią, ir ar tokios aplinkybės gali pasikeisti. Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, kad byloje yra nustatyta, jog atsakovas E. S. darė žalą dukrai F. S., nevykdydamas teismo sprendimo, atskirdamas ją nuo šeimos, piktnaudžiaudamas tėvo valdžia. Taip pat teigė, kad tėvo valdžią būtina riboti siekiant įsitikinti, jog atsakovas ateityje nesielgs taip, kaip elgėsi anksčiau. Atsakovas, kaip jau minėta, neigia, jog darė žalą dukrai, nurodė, kad teismo sprendimo nevykdymas nėra pagrindas apriboti tėvo valdžią. Teismas iš esmės sutikdamas su atsakovo argumentu, kad įstatymas nenumato galimybės apriboti tėvo valdžią už teismo sprendimo nevykdymą, tuo pačiu pažymi, kad teismo sprendimu yra išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo pačiu nustatomos tam tikros teisės ir pareigos bylos šalims (CPK 259, 260 straipsniai). Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimo su vienu iš tėvų tvarka, nevykdymo klausimas. Ieškinyje nurodomi atsakovo veiksmai, susiję su teismo sprendimo nevykdymu, ir dėl to kilusios pasekmės. Atsakovo E. S. neteisėti veiksmai nevykdant teismo sprendimo, o ne pats teismo sprendimo nevykdymas sukėlė atitinkamas pasekmes, ieškovo teigimu, iš esmės pažeidusias nepilnamečio vaiko teisėtus interesus. Taigi atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas prašo taikyti atsakovo tėvo valdžios apribojimą įstatyme nenumatytu pagrindu.

Dėl ieškovo atstovių teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, jog tėvo valdžia atsakovui turėtų būti ribojama siekiant paskatinti atsakovą pakeisti savo elgesį, nedaryti neigiamos įtakos dukrai ateityje teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas yra priemonė, skirta atskirti vaiką nuo jam žalą darančio tėvo. Kaip minėta, šiuo metu nėra duomenų, kad atsakovas atliktų kokius nors neteisėtus veiksmus, darančius žalą savo nepilnametei dukrai F. S., piktnaudžiautų tėvo valdžia. Įvertinti, ar šiuo metu atsakovui E. S. taikomos sankcijos (baudžiamųjų bylų, kuriose jam pareikšti kaltinimai ir taikomos kardomosios priemonės) davė teigiamų rezultatų, ar jis sugebėtų bendrauti su dukra, nedarydamas jai neigiamos įtakos, ar nesiektų vėl atriboti vaiką nuo motinos ir brolio, nesiimtų kitų veiksmų, galinčių daryti žalą vaikui, bus galima tik ateityje, kai atsakovas turės galimybę netaikant jam procesinių prievartos priemonių matytis ir bendrauti su vaiku. Kaip minėta, tokios galimybės atsakovas šiuo metu neturi, todėl nėra ir objektyvios galimybės teisiškai įvertinti nurodytus aspektus ir priimti dėl jų procesinį sprendimą. Tuo tarpu pats ieškovas, vykdydamas jam pavestas prevencijos funkcijas, užtikrindamas vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, gali konsultuoti tėvus, organizuoti bendrus tėvų susitikimus, tarpininkauti sudarant bendravimo tvarką tėvų tarpusavio susitarimu, siūlyti kreiptis (nukreipti) konsultacijų pas psichologą, teikti informaciją apie teisines priemones ir panašiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1593 redakcija patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų 7 punktas ieškovui suteikia įgaliojimus rengti ir įgyvendinti vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemones, tarp jų ir skirtas vaiko teisių pažeidimų prevencijai gerinti. Esamas teisinis reglamentavimas tokias funkcijas Vaiko teisių apsaugos skyriams suteikia net ir tais atvejai, kai tėvų valdžia nėra apribota. Nepaisant to, kad šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos skyriui tenkančių funkcijų ir uždavinių vykdymas yra apsunkintas priešingų tėvo ir motinos pozicijų dėl vaiko, jo interesų, auklėjimo, sveikatos užtikrinimo, remiantis Europos Žmogaus teisių teismo praktika, nacionalinės valdžios institucijos turi imtis priemonių, skatinančių ginčo šalių bendradarbiavimą, užtikrinant vaiko teises, ir suteikiančių pagalbą, įgalinančią tėvą, gyvenantį skyrium, efektyviai įgyvendinti bendravimo teises ir nesudaryti sąlygų ilgalaikiam vieno iš tėvų ryšio su vaiku praradimui. Pačiam ieškovui tenka didelė atsakomybė už priemones, kurios paskatintų šalis bendradarbiauti, įgyvendinant tėvų valdžią, ir užtikrintų patikimą ir laiku suteiktą pagalbą tėvams, siekiant užtikrinti vaiko teises ir tesėtus interesus. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl tėvų valdžios atsakovui laikino apribojimo šiuo atveju siūlo taikyti priemonę, atskiriančią vaiką nuo tėvo, o ne skatinančią atsakovą ieškoti pozityvaus bendravimo.

Be to, iš bylos medžiagos ir ieškovo atstovių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, jog yra CK 3.180 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas visiškai uždrausti atsakovui matytis su vaiku, tokiu būdu net ir apribojus tėvo valdžią išliktų atsakovo teisė matytis su vaiku. Nustatyti konkrečią atsakovo matymosi su nepilnamete dukra tvarką ieškovas nesiūlo. Įvertinęs šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kai net ir priėmus teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir nustačius vaiko bendravimo su tėvu tvarką, teismo sprendimas geranoriškai nebuvo vykdomas, vaiko tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, jaučiamas jų tarpusavio nepasitikėjimas, jie nesugeba patys priimti konstruktyvius abiem pusėm priimtinus ir svarbiausia jų vaiko interesus geriausiai atitinkančius sprendimus, teismas sprendžia, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas paliekant tėvui teisę matytis su vaiku nagrinėjamu atveju nėra tinkama priemonė. Priešingai, pritaikius tokią priemonę ir nenustačius konkrečios tėvo matymosi su vaiku tvarkos, tarp atsakovo E. S. ir trečiojo asmens O. S. ateityje galėtų kilti naujų ginčų, atsakovui E. S. siekiant įgyvendinti teisę matytis su dukra. Ieškovas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju reikšdamas ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, siekia paskatinti atsakovą E. S. pakeisti savo požiūrį į vaiko auklėjimą, nedaryti vaikui žalos, tačiau nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kurioms išnykus būtų galima konstatuoti, jog būtų pagrindai panaikinti tėvo valdžios apribojimą. Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko F. S. interesus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos tokios teisinės priemonės, kurios nepagrįstai neribotų vaiko teisės palaikyti šeimos ryšius ir bendrauti su abiem tėvais, tuo pačiu skatintų atsakovą E. S. gerbti ir vykdyti teismo sprendimą, kuriuo F. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina ir nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka, atsižvelgti labiau ne į savo, o į vaiko interesus. Kaip jau minėta, tėvo valdžios apribojimo paskirtis yra atskirti vaiką nuo tėvo, o ne paskatinti jį tinkamai bendrauti su vaiku. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Jeigu yra kliūčių vykdyti teismo sprendimą, kuriuo nustatyta vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu, tvarka ar nustatyta tvarka dėl tam tikrų aplinkybių negali būti įgyvendinama, neatitinka tėvų ir vaiko galimybių ir interesų, tokiu atveju visi su tuo susiję klausimai turėtų būti sprendžiami arba teismo sprendimo vykdymo procese, arba keičiant teismo sprendimą, o ne taikant tėvų valdžios apribojimo institutą.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra nei vienos iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų valdžios apribojimo sąlygų, kurios pagrindu būtų galima apriboti tėvo valdžią atsakovui E. S. Dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo O. S. pateikė prašymą priteisti iš atsakovo E. S. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (111, 112 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad trečias asmuo dalyvavo byloje ieškovo pusėje, atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo E. S. nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinį reiškė savivaldybės institucija, siekdama apginti nepilnamečio vaiko interesus, ir yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.