- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- AN2-272-935/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00514-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- UAB VG-3
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo (toliau – institucijos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimo, kuriuo K. V. administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. K. V. buvo kalinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. sausio 3 d., būdamas UAB „V.“ (toliau – ir įmonė) vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI teises.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, K. V. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde institucijos atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „V.“ buvusiam vadovui K. V. už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą ir paskirti jam ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.
5. Skunde aiškinama, kad įmonės faktinio mokumo nustatymui svarbus ne tik pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, jog įmonė tam tikrą laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, ji gali būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės į balansą įrašyto turto vertės. Tai reiškia, kad klausimas dėl įmonės nemokumo nustatymo turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečioje byloje nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, t. y., kokį turtą įmonė realiai turi, ar įmonė vykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams ir pan. Svarbiausi įmonės finansiniais rodikliais laikytini įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
6. Institucijos atstovas tvirtina, jog VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad paskutinės įmonės pateiktos 2017 metų finansinės ataskaitos balanse nurodyto turto vertė – 389103 Eur, mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų dydis – 637879 Eur. Tai reiškia, kad tuometinio įmonės vadovo K. V. nurodytais duomenimis pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą K. V. atstovas advokatas prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
10. Atsiliepime sutinkama su tuo, kad didžioji dalis įmonės įsiskolinimo biudžetui turėjo būti sumokėta iki 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. tuo metu, kai įmonės vadovo pareigas ėjo K. V.. Vis tik šis faktas neleidžia daryti išvados, jog K. V. savo vadovavimo metu privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
11. Atstovas aiškina, jog K. V. vadovavimo įmonei metu pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į įmonės balansą įrašyto turto realios vertės, t. y., įmonė buvo moki ir neatitiko nemokios įmonės būsenos, kaip ji buvo apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto balansinė vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę. Pagal teismų praktiką klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne vien formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjimo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės, t. y. kokį turtą įmonė turi realiai, ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitinių skolų, kokio dydžio šios skolos, ar yra realių galimybių išieškoti skolas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime nurodoma, kad K. V. pradėjus eiti įmonės vadovo pareigas, įmonės turtą sudarė poilsio korpusas, inžineriniai statiniai, turtinės teisės, 58304 Eur dydžio pajus kredito unijoje. Nekilnojamąjį turtą įmonė įsigijo 2012 m. gegužės 29 d., apmokėdama už jį ir piniginėmis lėšomis, gautomis iš kredito unijos, pagal paskolos sutartį. Pagal paskolos sutartį nekilnojamasis turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui – kredito unijai, o pagal hipotekos sandorį turto vertė buvo 956325,01 Eur. Šio turto vertė nesikeitė iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Priverstinio skolos išieškojimo vykdomosiose bylose buvo atliktas minėto nekilnojamojo turto ir su juo susijusių turtinių teisių vertinimas. Vertinime buvo nurodyta, kad teisės į žemės sklypą, poilsio korpuso ir kiemo statinių vertė 2019 m. birželio 14 d. yra 822000 Eur. Taigi įmonės kreditoriai, įskaitant ir VMI, pagrįstai galėjo tikėtis, jog vykdant priverstinį skolos išieškojimą už šio turto pardavimą bus gauta pakankamai piniginių lėšų tam, jog įmonė galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais. Be to, atsižvelgus į turto vertę akivaizdu ir tai, kad 2017 metais įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto realios vertės, t. y., įmonė neatitiko nemokios įmonės būsenos.
13. K. V. atstovas tvirtina, kad įmonė neatitiko nemokumo būsenos ir 2018 m. rugsėjo 30 d., kuomet K. V. buvo atleistas iš įmonės direktoriaus pareigų. Iš Didžiosios knygos 2017 m. – 2018 m. rugsėjo 30 d. operacijų išrašo matyti, kad nurodytu laikotarpiu Didžiosios knygos operacijų išrašo kredite apskaitytą bendrą finansinių operacijų sumą sudaro 584149,76 Eur. Didžiosios knygos operacijų išraše atsispindi ir finansinių metų (2017 metų) uždarymo operacijos, t. y., atliktas pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymas, kredito suma 65067,09 Eur ir iškeltas nuostolis už 2017 metus tai pačiai sumai, t. y., kredito suma 65067,09 Eur. Advokatas atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymą, prie sąnaudų yra priskirtos visos įmonės sąnaudos 2017 metais, įskaitant ir nekilnojamojo turto mokesčio sąnaudas 31011,00 Eur sumai, žemės nuomos mokesčio sąnaudas 684,58 Eur sumai, kredito unijos paskolos palūkanas 25211,45 Eur sumai ir pan., kurios yra iškeltos ir į 2017 metų nuostolį. Šios įmonės sąnaudos, patirtos 2017 metais, taip pat atskirai yra išskiriamos ir atitinkamose Didžiosios knygos operacijų išrašo eilutėse. Tokiu būdu nekilnojamojo turto mokesčio, žemės nuomos mokesčio ir kitos sąnaudos už 2017 metus į Didžiosios knygos 2017 m. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. operacijų bendrą kredito sumą 584149,76 Eur buvo įskaitytos tris kartus: kaip atitinkamos sąnaudos, suteikiant atskirą operacijos numerį, kaip sąnaudos, atliekant pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymą už 2017 metus, iškeliant nuostolį už 2017 metus, atlikus pajamų ir sąnaudų sąskaitų uždarymą. Taigi Didžiosios knygos 2017 m. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. operacijų išraše atsispindi ne tik įmonės pradelsti įsipareigojimai, bet ir nuosavo kapitalo pokyčiai, o būtent nuostolis už 2017 metus, todėl Didžiosios knygos operacijos finansinių metų 2017 metų uždarymo operacijos, kredito suma 65067,09 Eur ir iškeltas nuostolis už 2017 metus negali būti priskiriamos įmonės pradelstiems įsipareigojimams, juolab įmonės pradelstos skolos nurodytu laikotarpiu yra apskaitytos kitose minėto išrašo operacijų eilutėse. Tokiu būdu, remiantis Didžiosios knygos 2017 m. – 2018 m. rugpjūčio 30 d. operacijų išrašu įmonės pradelstus įsipareigojimus 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudaro išraše nurodytos bendros kredito sumos 584149,76 Eur ir 2017 m. finansinių metų 2017 metų uždarymo operacijų skirtumas, o būtent 454015,62 Eur.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime tikinama, jog įmonė buvo moki ir neatitiko nemokios įmonės būsenos, todėl K. V. kaip įmonės vadovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir niekaip šios pareigos pažeisti negalėjo. Be to, pardavus įmonės nekilnojamąjį turtą ir nepakakus pinigų VMI reikalavimams patenkinti, atsirado pagrindas inicijuoti įmonės bankroto bylą, ką pati VMI ir padarė.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako juridinio asmens vadovai ar kiti atsakingi asmenys, kurie pažeidė kreditorių teises, nepateikdami pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę pateikti tokį pareiškimą teismui.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ĮBĮ šiuo metu nebegalioja (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.), tačiau būtent šio įstatymo nuostatomis bus remiamasi nagrinėjant pateiktą skundą bei sprendžiant K. V. atsakomybės klausimus, kadangi jos galiojo bylai reikšmingų faktų egzistavimo metu ir būtent jų reikalavimus privalėjo vykdyti juridinių asmenų vadovai ar kiti teisės aktuose numatyti atsakingi asmenys. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui atsakomybė už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą kyla esant tokioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
17. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad K. V. yra vertintinas kaip asmuo, kuris gali būti traukiamas teisinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. jis atsitinka šioje normoje numatyto specialaus subjekto požymius, kadangi nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo UAB „V.“ vadovu, kuriam kyla pareiga, esant pagrindui, pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Faktą, kad K. V. įmonės vadovu buvo nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. patvirtina tiek pateikti rašytiniai paaiškinimai (b. l. 46-51), tiek elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos duomenys (b. l. 52).
18. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas buvo apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, kad dar prieš K. V. tampant UAB „V.“ direktoriumi ši įmonė jau turėjo skolų biudžetui dėl nesumokėtų gyventojų pajamų ir nekilnojamojo turto mokesčių (b. l. 10), jos veikla buvo nuostolinga (b. l. 24), iki 2017 metų ji buvo patyrusi 183709 Eur nuostolių, kurie 2017 metais padidėjo iki 248776 Eur (b. l. 23). Be jokių abejonių, K. V. tapus įmonės vadovu, jis privalėjo žinoti ir žinojo, kokia yra UAB „V.“ finansinė padėtis. Vis tik K. V. vadovavimo laikotarpiu įmonės finansiniai įsipareigojimai nemažėjo, o skolos ir toliau tik augo. Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, kad prieš K. V. tampant įmonės direktoriumi UAB „V.“ valstybės biudžetui buvo skolinga 57 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 1290 Eur nekilnojamojo turto mokesčio, o K. V. vadovavimo pabaigoje, t. y., 2018 m. rugsėjo 30 d. valstybės biudžetui įmonės įsiskolinimas siekė 40213,59 Eur. Iš įmonės Didžiosios knygos (b. l. 94-101) matyti, kad K. V. vadovavimo laikotarpiu įmonė turėjo vien tik augančius finansinius įsipareigojimus, skolas. Pažymėtina, kad įmonė ne tik nemokėjo mokesčių, bet ir nevykdė kitų įsipareigojimų, kurių bendras dydis 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo 584149,76 Eur. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Didžiojoje knygoje užfiksuoti duomenys nepatvirtina K. V. atstovo teiginių, jog ta pati suma (65067,09 Eur) į įmonės bendrą kredito sumą buvo įskaityta tris karus. Iš Didžiojoje knygoje užfiksuotų duomenų (b. l. 94) matyti, kad minėta suma į bendrą kreditą buvo įtraukta tik vieną kartą. Skirtingos sąskaitų korespondencijos neleidžia daryti išvados apie trigubą tos pačios sumos įskaitymą. Faktą, kad K. V. vadovavimu laikotarpiu įmonės finansinė padėtis buvo itin sudėtinga, patvirtina ir UAB „V.“ Juridinių asmenų registrui pateiktas balansas (b. l. 23) bei pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 24). Iš balanso matyti, kad 2017 metais UAB „V.“ bendra turo balansinė vertė buvo 389103 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 637879 Eur, t. y. įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai beveik dvigubai viršijo įmonės turimą turtą, nurodyta balanse. UAB „V.“ pelno ataskaita patvirtina, kad įmonė 2017 metais dirbo nuostolingai – patyrė 65067 Eur nuostolį, jos veikla lyginant su 2016 metais buvo dar nuostolingesnė. Taigi iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad įmonė buvo nemoki ir neturėjo jokių perspektyvų patenkinti kreditorių reikalavimų, o vienintelė išeitis apsaugoti kreditorių interesus buvo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V.“, t. y. vykdyti ĮBĮ įmonės vadovui numatytą pareigą.
19. Faktas, kad K. V. vadovavimo metu įmonė buvo nemoki, patvirtina ir tai, jog UAB „V.“ kreditorė VMI buvo priversta taikyti įmonei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau net ir taikant minėtas priemones, kreditorė neatgavo nė dalies skolų, dėl ko galiausiai VMI buvo priversta kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl UAB „V.“ bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina ir tai, kad K. V. vadovavimo metu įmonė jokios veiklos, iš kurios galėtų būti mažinami kreditoriniai įsipareigojimai, nevykdė (faktą, kad įmonė savo pagrindinės veiklos nevykdė pripažino ir pats K. V. (b. l. 48)), jos banko sąskaitose jokie pinigų judėjimai nevyko, lėšų jose nebuvo (b. l. 102, 103, 106, 107). Kaip jau minėta, visą laiką įmonės finansinė padėtis tik blogėjo, o manyti, kad jos padėtis pasikeis, bus atstatytas jos mokumas, nebuvo pagrindo. Taigi akivaizdu, kad susidariusioje situacijoje nemokios įmonės kreditorių interesus buvo galima apsaugoti tik laiku kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V.“. Vis tik K. V., būdamas įmonės vadovu ir suprasdamas įmonės finansinės padėties sunkumą, minėtų veiksmų nesiėmė, pažeidė kreditorių teises ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
20. Aplinkybė, kad įmonės nekilnojamojo turto vertė, atlikus ekspertizę, buvo nustatyta didesnė, nei vertė, kuri buvo nurodyta UAB „V.“ 2017 metų balanse, nešalina K. V. atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įmonės nekilnojamasis turtas buvo įkeistas pagal sutartinę hipoteką kredito unijai, o antstoliui realizavus šį turtą buvo patenkintas tik vieno UAB „V.“ kreditoriaus, t. y. hipotekos perėmėjo – F. I. L. finansinis reikalavimas. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde bei atsiliepime į šį skundą yra visiškai teisingai nurodoma, jog, nustatant, ar įmonė yra nemoki, privalu vadovautis ne tik įmonės turimo turto verte, bet ir turi būti atsižvelgiama į tai, ar įmonė vykdo veiklą, jos pelningumą, turimų įsiskolinimų dydžius ir t. t. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, anksčiau aptarti įmonės finansiniai duomenys visiškai patvirtina, kad K. V. vadovavimo metu UAB „V.“ buvo nemoki, jos turėto turto vertė nebuvo pakankama padengti kreditorinius reikalavimus, įsipareigojimus ir skolas, todėl K. V. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo įmonei. Be to, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo egzistavimą iš dalies patvirtina ir faktas, jog dokumentuose, kurie leidžia įvertinti įmonės būklę, užfiksuoti duomenys, kurių dalies teisingumas yra ginčijamas atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau kurie buvo fiksuojami K. V. vadovavimo įmonei metu ir nebuvo tikslinami, akivaizdžiai rodo, kad įmonė buvo nemoki.
21. Skiriant K. V. nuobaudą už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta K. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog nėra duomenų, kad K. V. būtų baustas administracine tvarka, į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą. Įvertinus aptartas aplinkybes, K. V. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažeidėjui nustatytinas minimalus minėtos normos sankcijoje numatytas baudos dydis. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarimą ir K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti jam 1400 Eur baudą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.
K. V. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-725-992/2020.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
K. V. išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.