Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. G. (P. G.), atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2025 m. kovo 25 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. G. paskirta nuobauda – 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams – už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

P. G. nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 6 d., 00.45 val., Salininkų g., Vilniuje, vairavo automobilį neturėdamas šios specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones).

Teismo posėdžio metu P. G. palaikė teismui pateiktą skundą skunde išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu P. G. atstovas advokatas D. Fomkinas palaikė skundą ir prašė taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nustatyta tvarka. Remiantis SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad P. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kadangi pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui pareiškėjas nustatyta tvarka neišklausė ir nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, siekiant atgauti teisę vairuoti, ko pasekoje vairavo transporto priemonę ir padarė minėtą administracinį nusižengimą.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi specialiosios teisės atėmimo terminas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra nustatomas neperžengiant įstatymo numatytų ribų. Būtent tokia yra bendra specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą, nei numatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje. Nors skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog P. G. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino visiškai ir Institucijos priimtame nutarime tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat būtina atsižvelgti ir į Pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes – yra pensinio amžiaus, dirba autobusų vairuotoju, turi ilgametę vairuotojo patirtį. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog P. G. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau šiurkščių KET pažeidimų nėra padaręs. Pabrėžtina, kad Pareiškėjas ilgą laiką dirba maršrutinio autobuso vairuotoju, o duomenys apie jo baustumą administracine tvarka patvirtina, jog P. G. yra linkęs laikytis kelių eismo taisyklių ir jų nepažeisti. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog P. G. neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o šiuo atveju jo padarytas administracinis nusižengimas yra sąlygotas teisės aktų nežinojimu. Byloje nėra duomenų, kad P. G. piktnaudžiautų savo teisėmis, nuolat darytų administracinius nusižengimus, nesilaikytų kitų saugaus vairavimo taisyklių, ypatingai atsižvelgiant į ilgą vairavimo stažą, visgi, teismo įsitikinimu, tai nesudaro pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundo ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Pareiškėjas turi ilgametę vairuotojo patirtį, dirba maršrutinio autobuso vairuotoju, todėl jam itin gerai turi būti žinomos kelių eismo taisyklės ir jų laikymosi svarba. Aplinkybės, kad Pareiškėjo darbinės funkcijos yra susijusios išskirtinai su transporto priemonių vairavimu ar yra reikalinga pasirūpinti sergančia sutuoktine, yra neabejotinai svarbios, tačiau jos egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo ir jos nesutrukdė P. G. vairuoti transporto priemonę, nesilaikant KET reikalavimų, už kurių pažeidimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šios aplinkybės nelaikytinos ypatingomis, t. y. tokiomis, dėl kurių būtų pagrindas visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad P. G. būdamas sąmoningu eismo dalyviu bei turintis ilgametę vairuotojo patirtį, turėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus bei suvokti jų nesilaikymo pasekmes, tačiau to nepadarė.

Teismas pažymi, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to aplinkybė, kad P. G. neišklausė papildomo vairuotojų mokymo SEAKĮ nustatyta tvarka, nepašalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Visgi, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog P. G. yra garbaus amžiaus, leidžia daryti išvadą, kad jis galėjo suklysti ir nors Pareiškėjas, vadovaujantis KET 5 punktu, privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis, tačiau visiškai eliminuoti pareiškėjo galimai sąžiningą suklydimą šiuo atveju negalima. Šios aplinkybės nešalina P. G. kaltės ir atsakomybės, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad Pareiškėjas neturėjo jokių motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kas leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Įvertinus P. G. asmenybę, byloje esančią medžiagą, nusižengimo padarymo aplinkybes, tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Visgi, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų visai neskirti administracinio poveikio priemonės. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 6 mėnesių iki 1 mėnesio, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Teismo įsitikinimu, toks administracinio poveikio priemonės taikymo terminas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Įvertinęs tai, kas nurodyta anksčiau, teismas sprendžia, jog P. G. skundas tenkintinas iš dalies ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą P. G. skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) – 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

P. G. (P. G.) skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. kovo 25 d. nutarimą pakeisti ir P. G. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) – 1 mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.