Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-14 · Administracinė byla Nr. eI3-1847-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-14
Bylos Nr.
eI3-1847-595/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06790-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
R. R.
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1847-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06790-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. R. prašo teismo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022-11-03 sprendimą Nr. 87 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir sumažinti mokesčio sumą iki 1132,24 Eur sumos.

Pareiškėjas nurodo, kad priimtas sprendimas yra formalus, priimtas nuodugniai neištyrus visų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas neginčija Patikrinimo aktu nustatytų pažeidimų, tačiau nurodo, kad pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo, be tyčios, nesuvokiant tokių veiksmų neteisėtumo ir specialių žinių neturėjimo, nežinojo, kad reikalingas leidimas dėl žemės gelmių naudojimo. Teigia, kad tokių pažeidimų jis iki šiol nebuvo padaręs. Jis neužsiima gamtos išteklių gavyba, o tik savo sklype kasė kūdrą.

Nurodo, kad už padarytą pažeidimą jis jau buvo nubaustas administracine tvarka, jam paskirta 1400 Eur bauda, kurią jis sumokėjo. Tai sumažino jo šeimos, nepilnamečių vaikų poreikių užtikrinimą. Sprendimu patvirtintas 10 kartų didesnis mokestis yra pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui neproporcingai didelis, neatitinkantis pažeidimo esmės, konstitucinių proporcingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principų. Nurodo, kad iš šio pažeidimo jis negavo jokios komercinės naudos, nustatyta mokėtina suma 5662 Eur pareiškėjui ir jo šeimai yra nepakeliama, žymiai viršijanti šeimos gaunamas pajamas suma. Mano, jog už be leidimo iškastą gruntą turėtų būti paskaičiuotas 100 proc. didesnis mokestis. Prašo sumažinti nustatytą mokestinę prievolę iki 1132,24 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad ginčo dėl patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas neginčija to, jog kasant tvenkinį, dalis iškasto grunto buvo išvežta iš sklypo ir perleista kitiems asmenims. Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D583 (toliau – ir Aprašas) 13 punkte nustatyta, jog dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Taigi, pagal teisinį reguliavimą, norint naudoti žemės gelmių išteklius ir (ar) žemės gelmių ertmes fiziniai ar juridiniai asmenys privalo gauti leidimą, o už išgautus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas leidimas, turi būti mokamas mokestis. Taigi, už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį yra pagrindas taikyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą. Įstatymas niekaip kitaip nenumato mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Įstatyme taip pat nereglamentuota ir kaltės forma. Atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai gali būti nustatomas tik įstatymu (Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 2 d., LR Konstitucijos 67 str. 15 p.). Pareiškėjo atvejis priskiriamas prie įstatymu nustatomo mokesčio.

Pažymi, kad įstatymuose yra įtvirtinta imperatyvi pareiškėjo pareiga gamtos išteklius išgauti tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, o Departamentui imperatyviai nustatyta, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikyti didesnį mokesčio tarifą - nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodomos pasiteisinimo aplinkybės, kad negavo jokios komercinės naudos, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, neturint tyčios, yra subjektyvaus pobūdžio, siekiant išvengti ar sumažinti jo atžvilgiu paskaičiuotą mokestį bei bandant pateisinti savo nederamą elgesį ir negali būti priskiriamos prie tam tikrų išimtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotą mokestį. Vis dėl to, valstybės nustatyti mokesčiai yra visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobūdžio, todėl jų dydis nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslo ar suklydimo. Pareiškėjas įrengdamas dirbtinį vandens telkinį, privalėjo vadovautis Aprašo reikalavimais. Tai parodo, jog jokių specialių žinių šiuo atveju nereikia, o paprasčiausiai prieš pradėdamas tvenkinio kasimo darbus, pareiškėjas privalėjo susipažinti su šiuo Aprašu ir laikytis jame nustatytų reikalavimų.

Pažymi ir tai, kad mokestis padidintu tarifu turi būti veiksmingas, idant asmuo daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms bei kartu būtų ir atgrasantis kitus asmenis nuo neteisėtų veiksmų. Departamento nuomone, skundžiamu sprendimu nustatytas mokestis padidintu tarifu yra proporcingas jo padarytam pažeidimui ir nėra per griežtas, jog pareiškėjas negalėtų jo sumokėti. Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, ištyrė visas faktines aplinkybes, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus, įsakmiai nustatančius mokesčio tarifo taikymą pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui už nustatytą pažeidimą skirta 5662 Eur dydžio sankcija, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021-10-20 atliko neplaninį patikrinimą ir 2021-10-20 surašė Patikrinimo aktą Nr. (14.1)-PA-5869, kurio metu nustatė, kad R. R. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė tvenkinio kasimo darbus. Inspekcinio vizito metu 2021-09-07 buvo užfiksuoti iškasto grunto išvežimo darbai, nustatyta, kad iškastas gruntas buvo išvežamas adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo paimti grunto mėginiai iš iškasos (duomenys neskelbtini) ir iš supiltų krūvų adresu (duomenys neskelbtini). Pagal gautus Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos laboratorijos grunto granuliometrinės analizės nustatymo išrašus nustatyta, kad gruntas priklauso vidutinio rupumo smėlio kategorijai. 2021-09-09 sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti supilto grunto tūrio matavimai. Matavimus atliko Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės vyr. specialistas, matavimai atlikti bepilote skraidykle DJI Phantom 4 RTK 1.4, reg. Nr. BO-475, plotų bei tūrių skaičiavimai atlikti Agisof Metashape Professional 1.7.4 programa. Pagal atliktų matavimų rezultatus nustatyta, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), supilto grunto tūris yra 1 363,8 m3. 2021-10-20 patikrinimo akte užfiksuotas iš sklypo (duomenys neskelbtini) į sklypą (duomenys neskelbtini), išvežtas smėlio kiekis (tūris) buvo apmatuotas kaip piltinis išgautų gamtos išteklių tūris. Įvertinus tai, mokestinio patikrinimo metu vidutinio rupumo smėlio piltinis tūris buvo perskaičiuotas į natūralaus slūgsojimo tūrį pritaikant 0,85 koeficientą. Išgautas ir kitam asmeniui perleistas smėlio kiekis, už kurį buvo skaičiuotas mokestis padidintu tarifu, sudarė (1 363,8 x 0,85) 1 159,23 m 3. Kadangi gamtos ištekliai (smėlis) buvo išgauti be nustatyta tvarka išduoto Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir išvežti (perleisti kitam asmeniui), už šį kiekį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalies nuostata buvo paskaičiuotas mokestis padidintu tarifu, kuris sudaro 5662 Eur.

Po atlikto mokestinio patikrinimo 2022-09-22 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (7.6)-PA-4935/39-2022.

2022-11-03 sprendimu Nr. 87 Departamentas patvirtino 2022-09-22 patikrinimo aktą Nr. (7.6)-PA-4935/39-2022, kuriuo buvo patvirtinta privaloma sumokėti pareiškėjui 5662 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo dalimi dėl nustatytos sankcijos dydžio, pateikė skundą teismui. Nurodo, kad jis neginčija padaryto pažeidimo, tačiau sankcijos dydis jam kaip fiziniam asmeniui yra neproporcingai didelis, žymiai sumažinantis jo šeimos pajamas, pažeidimą padarė dėl neatsargumo, specialių žinių neturėjimo, jau yra sumokėjęs administracinę baudą už šį pažeidimą. Prašo mokestį sumažinti iki 1132,24 eur.

Taigi, pareiškėjas iš esmės neginčija padaryto pažeidimo, jog gamtos ištekliai – (gruntas) buvo išgauti be nustatyta tvarka išduoto Lietuvos geologijos tarnybos leidimo ir išvežtas (perleistas kitam asmeniui). Pareiškėjo veiksmais pažeista Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 str. 13 d. ir 16 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 1 dalis.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai privalo racionaliai ir taupiai naudoti gamtos išteklius, nepažeisti aplinkos apsaugos reikalavimų. MUVGIĮ mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų išgaunami teisėtai, tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsio 13 dalis nustato, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes.

Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti.

Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3D583 13 punkte nustatyta, jog dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas ir (arba) derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo tvarką reglamentuoja Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-10 nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo.

Aprašo 1 punkte nurodyta, kad Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklius, leidimų naudoti požeminio vandens išteklius ir leidimų naudoti žemės gelmių ertmes (toliau – leidimas) išdavimą fiziniams ir juridiniams asmenims ar šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis (toliau – asmuo), leidimų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą ir patikslinimą, leidimų sąlygų laikymosi priežiūrą ir informavimą apie leidimų išdavimą.

Leidimus išduoda, tikslina, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos geologijos tarnyba) per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (toliau – ALIS), išskyrus, kai leidimas išduodamas Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju (Aprašo 3 punktas).

Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (2019-10-15 įstatymas Nr. XIII-2484, įsigaliojo 2020-07-01) 4 straipsniu mokesčio objektas – išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: 1) naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose; 2) vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; 3) medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede.

MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas.

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento - 10.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ir tai yra imperatyvas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-09-26 nutartis Nr. A-821-602/2016). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės formos dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracija gali būti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifą už mažesnį deklaruotą gamtos išteklių kiekį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, norint naudoti žemės gelmių išteklius ir (ar) žemės gelmių ertmes fiziniai ar juridiniai asmenys privalo gauti leidimą, o už išgautus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas leidimas, turi būti mokamas mokestis. Taigi, už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį yra pagrindas taikyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą. Įstatymas niekaip kitaip nenumato mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Įstatyme taip pat nereglamentuota ir kaltės forma. Tai yra imperatyviai nustatyta įstatymo ir Departamentas, nustatęs pažeidimą, neturi diskrecijos teisės netaikyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Todėl pareiškėjo nurodomos skunde aplinkybės, kad jis pažeidimą padarė netyčia, neturėdamas specialių žinių, iš to negavo jokios komercinės naudos, neįtakoja Departamento Sprendimo dėl pažeidimo konstatavimo nepagrįstumo. Pareiškėjas, kaip minėta, neneigia, kad kasimo darbus vykdė neturėdamas Leidimo, iškastą gruntą išvežė į kitą sklypą. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ginčo teisinius santykius reguliuojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris yra imperatyvus, t. y. konstatavus pažeidimą, taikoma konkreti nustatyta sankcija – apskaičiuotą mokėtiną mokestį dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 2 priedas).

Tačiau nagrinėjamu atveju spręstinas mokesčio sumažinimo klausimas.

Pareiškėjas nurodė, kad apskaičiuotas Sprendimu mokestis yra jam kaip fiziniam asmeniui neproporcingai didelis, žymiai paveikiantis jo šeimos finansinę padėtį, jis jau sumokėjo 1400 Eur administracinę baudą, Mano, jog už be leidimo iškastą gruntą turėtų būti paskaičiuotas 100 proc. didesnis mokestis, todėl prašo šį mokestį sumažinti iki 1132,24 Eur sumos.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21 nutarimas, 2008-09-17 nutarimas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr.eA-2166-575/2016). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad 100 proc. didesnio mokesčio nustatymas reiškia, kad atitinkama mokesčio suma turi būti didinama būtent šio mokesčio dydžiu (žr. LVAT 2016-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. 3-63-3-02318-2015-7).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl mokesčio sumažinimo ir pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką ginčo klausimu, daro išvadą, kad MUVGIĮ nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakanka 100 proc. didesnio mokesčio už be Leidimo išgautą smėlį. Teismas pažymi, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo, vykdė smėlio kasimą savo reikmėms, nenustatyta, kad būtų gavęs iš to komercinės naudos, pažeidimą padarė pirmą kartą, nenustayta jokių pažeidimo padarymo sunkinančių aplinkybių. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad skundžiamu Sprendimu reikalaujama sumokėti 5662 Eur suma jam kaip fiziniam asmeniui, įvertinus ir tai, kad jis jau yra sumokėjęs 1400 Eur administracinę baudą už šį pažeidimą, yra labai didelė, galinti žymiai paveikti pareiškėjo šeimos finansinę padėtį, apskaičiuotas mokesčio dydis vertinant pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes šiuo atveju yra neproporcingai didelis.

Todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas, pakeičiant ginčijamą Departamento Sprendimą ir sumažinant apskaičiuotą mokestį 5662 Eur iki 1132,24 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R.R. skundą tenkinti.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 87 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, t. y. apskaičiuotą 5662 Eur mokestį sumažinti iki 1132,24 Eur sumos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė