Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis pas (duomenys neskelbtini) J. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai atidirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirtas įpareigojimas - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 3 mėnesių terminą šiems darbams atlikti;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 val. nemokamų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 3 mėn., paskiriant pareigas: 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, 1 m. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2 m. būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirtos 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 m. 8 mėn., 2018 m. balandžio 5 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atlikęs bausmę;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti šie įpareigojimai: pradėjimas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

6) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2022 m. gruodžio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 30 (trisdešimties) parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2025 m. rugpjūčio 16 d., apie 21:30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventine R. K., asmeninio konflikto metu, tyčia nukentėjusiajai R. K. spyrė vieną smūgį į krūtinės sritį, tris smūgius į dešinės pusės šonkaulių sritį, bei rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, nukentėjusiajai R. K. pabėgus į daugiabučio namo kiemą, pargriovė ją ant žemės ir gulinčiai nukentėjusiajai R. K. rankomis suėmęs už galvos plaukų, juos tempė, taip sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2025 m. rugpjūčio 17 d., apie 00:00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventine R. K., asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis suėmė nukentėjusiosios R. K. kaklą ir jį spaudė, po ko nukentėjusiąją R. K. pargriovė ant žemės ir toliau gulinčiai nukentėjusiajai R. K. rankomis suėmęs kaklą jį spaudė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad 2025 m. rugpjūčio 16 d. su sugyventine R. K. buvo namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Pradėjo pykis dėl jo vaiko mamos, sugyventinė pradėjo jį provokuoti. Supykęs padarė šį nusikaltimą. Paėmė jai už kaklo, spyrė į krūtinę, buvo už plaukų paėmęs. Sudavė tris smūgius į dešinės pusės šonkaulius, sudavė į veidą. Kieme suėmė už plaukų ir juos tempė. Paskui parėjo namo, o ji iškvietė policiją. K. taip pat grįžo. Susitaikė. Po to vartojo alkoholį ir vėl susipyko. Susipyko dėl to paties, ji jį provokuoja. Tada paėmė jai už kaklo iš nugaros pusės, suspaudė. Pripažįsta, kad galėjo ir gulinčiai spausti kaklą. Visų aplinkybių gerai neprisimena. Blaivus tikai taip nebūtų pasielgęs. Labai blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė, ji atleido. Dabar gyvena kaip šeima, ji sakė, kad laukiasi. Planuoja tvarkytis su alkoholizmu, nustoti vartoti ir nebedaryti nusikaltimų. Visus nusikaltimus padarė įtakojamas alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-08-16, 21:30 val., jis buvo pas pažįstamą G. P. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su G. P. jo namuose vartojo alų. Sėdėdamas prie lango G. P. namuose pamatė, kaip į namo kiemą išbėgo R. K., o jai iš paskos išbėgo jos sugyventinis A. J.. A. J. pasivijo R. K. ir ją pergriovė ant žemės, sugriebęs už plaukų, ją tampė. R. K. išsilaisvinusi atėjo pas G. P., prašė jo ir G. P., kad jie ją apgintų nuo A. J., nes jos sugyventinis prieš ją smurtavo. G. P. pasiūlė R. K. pasilikti jo namuose. A. J. buvo atėjęs prie jo buto durų, beldėsi į duris, bet jis jo neįleido. R. K. ir A. J. buvo neblaivūs. Pakui A. J. nuėjo nuo buto durų, ir po kiek laiko, gerai nežino, po kiek, R. išėjo iš G. P. namų ir nuėjo į savo namus. Daugiau R. K. atėjusi į G. P. namus nebuvo. R. K. jokių sužalojimų nesimatė ir ji jam nieko nesakė, kad jai kur nors skaudėtų. ( b. l. 81-84, 1 t.)

Liudytojas G. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-08-16, 21:30 val., jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu su juo namuose buvo D. B.. Sėdėdamas prie lango pamatė, kaip į namo kiemą išbėgo R. K., o jai iš paskos išbėgo jos sugyventinis A. J.. A. J. pasivijo R. K. ir ją pergriovė ant žemės, kokie dar veiksmai buvo atlikti R. K. atžvilgiu, jis daugiau nematė. R. K. atėjusi prašė jo ir D. B., kad jie ją apgintų nuo A. J., nes jis prieš ją smurtavo. Jis pasiūlė Rūtai pasilikti jo namuose. A. J. buvo atėjęs prie jo buto durų, beldėsi į duris, bet jis jo neįleido. R. K. ir A. J. buvo neblaivūs. Pakui A. J. nuėjo nuo buto durų, ir po kiek laiko, gerai nežino po kiek, R. išėjo iš jo namų, nuėjo į savo namus. Daugiau pas jį R. K. atėjusi į namus nebuvo. R. K. jokių sužalojimų nesimatė ir ji jam nieko nesakė, kad jai kur nors skaudėtų. ( b. l. 87-90, 1 t.)

Iš 2025-08-17 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) ( b. l. 17-19, 1 t.)

Iš 2025-08-26 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad yra apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad pranešėja sako, kad ji iš savo sugyventinio norėtų pasiimti savo dokumentus ir telefoną. Operatorė klausia kodėl pranešėja nepasiima. Pranešėja sako, kad jai daiktų neatiduoda, smurtavo prieš ją, bet ji dėl to pretenzijų neturi, ji tik nori daiktus pasiimti. Operatorė apklausia pranešėjos ar ją mušė, pranešėja patvirtina, kad ją mušė. Todėl operatorė aiškinasi su pranešėja kokioje vietoje ji yra. Pranešėja sako, kad ji šiuo metu yra prie bibliotekos ir ten lauks pareigūnų. Operatorė kelis kartus klausia pranešėjos kokia gatvė, bet pranešėja su operatore nebebendrauja. ( b. l. 14-16, 1 t.)

Iš 2025-08-17 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusios R. K. rūbais neuždengtas kūno vietas, kaklo, veido srityse matomi sužalojimai. Ant kaklo dešinėje pusėje matome 2 cm. kraujosruvą, 4,5 cm ilgio įdrėskimą ir mažesnes kraujosruvas. Apžiūrėjus moters veidą matome, kad dešinysis skruostas ištinęs, ant kaktos yra mėlynė ir apžiūrėjus moters dešinę ausį matome 2 cm. žaizdą. Apžiūrėjus moters rūbais uždengtas vietas matome mėlynę ant dešiniojo šono ir paraudimą krūtinės srityje. Apžiūrėjus moters kojas, rankas jokių sužalojimų, mėlynių neužfiksuota. ( b. l. 39-42, 1 t.)

Iš 2025-09-04 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. K. pateiktuose med. dokumentuose išoriniai sužalojimai neaprašyti, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas. ( b. l. 60, 1 t.)

Iš 2025-08-17 Greitosios medicinos pagalbos centro kvietimo kortelės kopijos matyti, kad R. K. kaktos srityje matosi gumbas, pasak pacientės, į šią vietą jai buvo trenkta kumščiu. Kakle - smaugimo žymės, ypač ryškiai matosi dešinėje pusėje (smaugta pasak pacientės iš priekio). Skausminga dešinė pusė ties 6-7-8 šonkauliais. Nugaroje, ties stuburu, paviršiniai sužalojimai (pasak pacientės smūgiai buvo iš kojų). ( b. l. 65-66, 1 t.)

Iš 2025-08-17 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad prieš nukentėjusiąją R. K. smurtavo jos sugyventinis A. J., kuris sudavė 1 smūgį į krūtinės sritį koja, 3 smūgius koja į dešinės pusės šonkaulių sritį ir vieną smūgį kumščiu į kaktos sritį. Tokiais veiksmais A. J. savo sugyventinei paliko žymes (mėlynes, paraudimus), buvo stipriai suspaustas kaklas, ko pasakoje atsirado kraujosruvos ir smaugimo žymės. ( b. l. 91-95, 1 t.)

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų jaučia skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje ištirtų rašytinių įrodymų turinį, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. įvykdė dvi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, asmeninio konflikto metu, tyčia sugyventinei R. K. spyrė vieną smūgį į krūtinės sritį, tris smūgius į dešinės pusės šonkaulių sritį, rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, nukentėjusiajai R. K. pabėgus į daugiabučio namo kiemą, pargriovė ją ant žemės ir gulinčiai nukentėjusiajai R. K. rankomis suėmęs už galvos plaukų, juos tempė, taip sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą; be to, jis, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventine R. K., asmeninio konflikto metu, tyčia rankomis suėmė nukentėjusiosios R. K. kaklą ir jį spaudė, po ko nukentėjusiąją R. K. pargriovė ant žemės ir toliau gulinčiai nukentėjusiajai R. K. rankomis suėmęs kaklą jį spaudė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.

Bausmės skyrimas

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. J. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, įstatymo leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai padaryti artimo žmogaus (sugyventinės) sveikatai. Kaltinamasis yra teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 135-140), dirbantis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir skirtina subendrinta bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d., 8.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. 16.41 val., t. y. dvi paros, (1 t., b. l. 156-164).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).

Teismas, spręsdamas, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina kaltinamojo galimybes dirbti ir užsidirbti, tai, kad pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, taip pat tai, jog kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi. Atsižvelgdamas į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, teismas sprendžia, kad vis dar yra pagrindas suteikti A. J. galimybę pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos pareigūnų. Teismas, nenuvertindamas kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, mano, kad neizoliavus jo nuo visuomenės, tačiau prižiūrimam probacijos, jis turės didesnes galimybes keistis teigiama linkme, kartu sprendžiant problemas, susijusias su smurtiniu elgesiu ir alkoholio vartojimu. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog A. J. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir A. J. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų terminui be intensyvios priežiūros, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinio ieškinio byloje nėra.

Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. rugpjūčio 16 d. veikos) ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2025 m. rugpjūčio 17 d. veikos) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d., 8.30 val. iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. 16.41 val., t. y. dvi paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, atidėti A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio; 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.