- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- e2-2122-230/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00552-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- AB SEB bankas įgaliotai, akcinės bendrovės „SEB bankas“
- Atsakovas
- G. S., S. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB bankas“ ieškinį atsakovams G. S., S. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Riešės plantacija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB SEB bankas ieškinyje teismo prašo pripažinti negaliojančia ab initio atsakovų G. S. ir S. S. 2010 m. sausio 20 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją natūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad atsakovui G. S. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškelta fizinio asmens bankroto byla, o 2014 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtintas ieškovės 224 051,88 Eur (773 606,34 Lt) finansinis reikalavimas, kuris nėra patenkintas. Ieškovė iš viešai skelbiamų www.teismai.lt pranešimų sužinojo, kad UAB „Riešės plantacija“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos S. S. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tokiu būdu ieškovei tapo žinoma, kad UAB „Riešės plantacija“ ir UAB „Kamintras“ civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009 sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtino. UAB „Riešės plantacija“ įsipareigojo sumokėti UAB „Kamintras“ 220 112,61 Eur (760 004,85 Lt). UAB „Kamintras“ 2009 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir perleido UAB „Stogų sprendimai“ 69 860,74 Eur (241 215,17 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“. UAB „Stogų sprendimai“ 2009 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ perleido G. S.. Atsakovas G. S. su sutuoktine S. S. 2009 m. gegužės 29 d. sudarė povedybinę sutartį, sutuoktiniams taikomas atskiras turto režimas. Atsakovas G. S. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri buvo sudaryta 2010 m. sausio 20 d., turimą reikalavimo teisę perleido sutuoktinei S. S., kuri ir kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti išieškotoją UAB „Kamintras“ nauja išieškotoja, t. y. S. S., ir išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovė turi neabejotiną 224 051,88 Eur (773 606,34 Lt) dydžio reikalavimo teisę, patvirtintą Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis pažeidžia ieškovės interesus, kadangi sudarius šią sutartį buvo sumažinta skolininko G. S. turto apimtis ir tokiu būdu apsunkintas ieškovės reikalavimų tenkinimas. Ieškovė apie reikalavimo perleidimo sutartį sužinojo 2017 m. balandžio mėnesį Lietuvos apeliaciniam teismui paskyrus teismo posėdį byloje pagal UAB „Riešės plantacija“ atskirąjį skundą, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovas G. S. neprivalėjo sudaryti reikalavimo perleidimo sutarties. Tiek skolininkas G. S., tiek S. S. buvo nesąžiningi, kadangi sutartis sudaryta tarp sutuoktinių, kas sudaro pagrindą pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia.
Atsiliepimas
Atsakovai S. S. ir G. S. atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad nėra visų sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti actio Pauliana institutą šioje byloje. Ieškovė savo ieškinyje nenurodo tikslios datos, kada sužinojo apie ieškiniu ginčijamą sandorį bei tokiu būdu siekia, kad nebūtų pripažinta, jog yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. UAB „Riešės plantacija“ ir UAB „Kamintras“ civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009 sudarė taikos sutartį, kurią Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtino. UAB „Riešės plantacija“ įsipareigojo sumokėti UAB „Kamintras“ 220 112,61 Eur (760 004,85 Lt). UAB „Kamintras“ 2009 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį ir perleido UAB „Stogų sprendimai“ 69 860,74 Eur (241 215,17 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“. Pagal VĮ Registrų centras duomenis 2015 m. liepos 27 d. BUAB „Kamintras“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro bankrutavus. UAB „Kamintras“ bankroto byloje vienu iš kreditorių buvo ieškovė AB SEB bankas, todėl jai buvo žinoma ir ji turėjo sužinoti apie tai, jog UAB „Kamintras“ dalį savo reikalavimo teisės į UAB „Riešės plantacija“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį perleido UAB „Stogų sprendimai“. UAB „Stogų sprendimai“ 2009 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi visą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ perleido G. S.. Pagal VĮ Registrų centras duomenis 2011 m. vasario 19 d. BUAB „Stogų sprendimai“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro bankrutavus. UAB „Stogų sprendimai“ bankroto byloje vienu iš kreditorių taip pat buvo ieškovė AB SEB bankas, todėl jai buvo žinoma ir ji turėjo sužinoti apie tai, jog UAB „Stogų sprendimai“ savo reikalavimo teises į UAB „Riešės plantacija“, turimas pagal minėtą taikos sutartį, perleido atsakovui G. S.. Ieškovės atstovas buvo UAB „Stogų sprendimai“ kreditorių komiteto narys. Atsakovas G. S., įsigijęs iš UAB „Stogų sprendimai“ reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ už ją sumokėjo įmokėdamas 2009 m. birželio 1 d. į jau bankroto administratoriaus atidarytą BUAB „Stogų sprendimai“ sąskaitą Medicinos banke. UAB „Kamintras“ ir UAB „Stogų sprendimai“ bankroto administratoriai nereiškė jokių pretenzijų dėl reikalavimo teisės į UAB „Riešės plantacija“ perleidimo sutarčių nuginčijimo ar šių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovė, būdama finansinė institucija, kuriai taikytini didesnio atidumo ir rūpestingumo kriterijai, profesionalė finansiniuose sandoriuose, įtraukta į BUAB „Kamintras“ ir BUAB „Stogų sprendimai“ kreditorių sąrašus, puikiausiai žinojo apie šių sandorių sudarymą ir jiems neprieštaravo, nesiekė, kad šie sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais. Be to, vykdant UAB „Stogų sprendimai“ bankroto procedūras, ieškovė 2010 m. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl paskolos, suteiktos UAB „Stogų sprendimai“, už kurios grąžinimą laidavo G. S., priteisimo iš G. S.. Ši byla buvo baigta taikos sutartimi. Viena iš taikos sutarties sąlygų buvo ta, jog G. S. įsipareigojo pakeisti turimų žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamąją tam, kad žemės sklypų vertė būtų didesnė, bei šiuos žemės sklypus įkeisti ieškovei AB SEB bankas. Būtent siekdamas įvykdyti savo įsipareigojimus pagal AB SEB bankas ir G. S. pasirašytą taikos sutartį, G. S. reikalavimo perleidimo sutartimi turimą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ perleido sutuoktinei S. S.. Ši sutartis buvo sudaryta tam, kad G. S. turėtų lėšų finansuoti detalųjį planą, leidžiantį pakeisti AB SEB bankas įkeičiamų žemės sklypų paskirtį, ir šio plano rengimas buvo suderintas su ieškove. Ieškovei buvo žinoma, kad G. S., siekdamas pakeisti įkeičiamų žemės sklypų paskirtį, turės išlaidų ir kad pajamas ar bent didesnę jų dalį gaus tik pardavęs kitą jam priklausantį turtą ar turtinę teisę, tame tarpe ir reikalavimą į UAB „Riešės plantacija“, ir šių lėšų reikės skubiai, o ne laukiant 2016 m. lapkričio 30 d., kai atsiras UAB „Riešės plantacija“ prievolė mokėti pagal civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009 sudarytą taikos sutartį. Aplinkybę, jog visos reikalavimo į UAB „Riešės plantacija“ perleidimo sutartys buvo žinomos ieškovei dar iki bankroto bylos G. S. iškėlimo, patvirtina ir tas faktas, jog tvirtinant mokumo planą fizinio asmens bankroto byloje, dėl jų AB SEB bankas nepasisakė, tačiau su šiuo ieškiniu pateikė visų reikalavimo perleidimo sutarčių kopijas. Be to, S. S. nėra AB SEB bankas klientė, todėl sužinoti apie S. S. ir UAB „Riešės plantacija“ ginčą dėl išieškotojo pakeitimo ir vykdomojo rašto išdavimo AB SEB bankas negalėjo, nes negalėjo turėti jokių S. S. asmens duomenų. Prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsakovo G. S. bankroto administratorė UAB „Lexuna“ atsiliepimu į ieškovės ieškinį ieškinio pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovė AB SEB bankas dubliku nesutinka su atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, jog bankroto byla UAB „Kamintras“ iškelta po to, kai UAB „Kamintras“ perleido UAB „Stogų sprendimai“ reikalavimo teises į UAB „Riešės plantacija“ ir ieškovė, net ir būdama kreditore, neturėjo galimybės bankroto byloje žinoti/daryti įtaką pastarojo sandorio sudarymui. Bankroto byla UAB „Stogų sprendimai“ iškelta 2009 m. gegužės 7 d., o reikalavimo teisės į UAB „Riešės plantacija“ G. S. perleistos 2009 m. balandžio 17 d., taigi debitorinių reikalavimų bankroto byloje UAB „Stogų sprendimai“ į UAB „Riešės plantacija“ nebebuvo ir ieškovė, kaip kreditorė, neturėjo galimybės žinoti apie tokio perleidimo sandorio sudarymą. Neturint duomenų apie reikalavimo teisių įgijimą G. S. vardu, ieškovė neturėjo jokių galimybių sužinoti ir apie ginčo sandorio sudarymą tarp susijusių asmenų t. y. atsakovų, kol atsakovė nepateikė prašymo teismui dėl išieškotojo pakeitimo. Net ir G. S. bankroto byloje nurodant atsakovės S. S. turtimą turtą nebuvo nurodyta apie reikalavimo teisių į UAB „Riešės plantaciją“ egzistavimą jos turto apimtyje. Atsakovas G. S. nebuvo išviešinęs savo reikalavimo teisių įsigijimo, o ir atsakovė S. S. ilgą laiką po ginčo sandorio sudarymo delsė išviešinti sandorį, kas sąlygojo tai, kad atsakovai sąmoningai slėpė informaciją apie turimą reikalavimą į UAB „Riešės plantacija“ ir galimybę bent dalinai dengti skolinius įsipareigojimus ieškovui. Lietuvos apeliacinio teismo pranešimas buvo paskelbtas 2017 m. kovo 31 d. 11:35:41 val. apie tai, kad UAB „Riešės plantacija“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties. Kada tiksliai ieškovė perskaitė minėtą pranešimą, nurodyti nėra galimybės, tačiau vertinant pranešimo laiką ir ieškinio pateikimą, nėra pagrindo teigti, kad yra praleista ieškinio senatis.
Atsakovai S. S. ir G. S. tripliku prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad UAB „Kamintras“, UAB „Stogų sprendimai“ ir G. S. bankroto bylose ieškovė buvo (yra) kreditorė. Veikdama kaip profesionalė, būdama kreditore ir turėdama savo atstovą UAB „Kamintras“ ir UAB „Stogų sprendimai“ kreditorių komitete, ieškovė turėjo galimybę susipažinti ne tik su bankroto administratoriaus ataskaita apie bankrutuojančių įmonių sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, bet ir su pirminiais dokumentais, kuriais remiantis tokia ataskaita buvo parengta. Tuo labiau, jog UAB „Stogų sprendimai“ bankroto administratoriui teikiant ataskaitą kreditorių komitetui apie sudarytus sandorius, gautas ir sumokėtas pinigines lėšas, ieškovės atstovas turėjo visas galimybes sužinoti apie visas bankrutuojančios įmonės pajamas ir išlaidas, o atsakovas G. S., įsigijęs iš UAB „Stogų sprendimai“ reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ už ją sumokėjo įmokėdamas 2009 m. birželio 1 d. į jau bankroto administratoriaus atidarytą BUAB „Stogų sprendimai“ sąskaitą. Faktas, jog UAB „Riešės plantacija“ ir UAB „Kamintras“ civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009 sudarė taikos sutartį, kuria UAB „Riešės plantacija“ įsipareigojo sumokėti UAB „Kamintras“ 220 112,61 Eur (760 004,85 Lt) buvo viešas ir ieškovė apie jį turėjo visas galimybes sužinoti. Žinodama šį faktą ir turėdama visas galimybes susipažinti su visa informacija apie UAB „Kamintras“ debitorius ir jų įsiskolinimus UAB „Kamintras“ bankroto byloje, ieškovė turėjo visas galimybes nustatyti, kad UAB „Kamintras“ 2009 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, t. y. perleido UAB „Stogų sprendimai“ dalį, t. y. 69 860,74 Eur (241 215,17 Lt), iš visos savo turimos reikalavimo teisės į UAB „Riešės plantacija“, bei tuo pačiu sumažino UAB „Riešės plantacija“ skolą UAB „Kamintras“ naudai. Analogiška situacija buvo UAB „Stogų sprendimai“ bankroto byloje bei G. S. bankroto byloje.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Riešės plantacija“ tripliku prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad UAB „Kamintras“ ir UAB „Stogų sprendimai“ reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2009 m. balandžio 16 d., t. y. iki bankroto bylos UAB „Kamintras“ iškėlimo, todėl akivaizdu, kad ieškovė apie šio sandorio sudarymą nežinojo. Tuo tarpu bankroto byla UAB „Stogų sprendimai“ iškelta 2009 m. gegužės 7 d., o reikalavimo teisės G. S. buvo perleistos iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. 2009 m. balandžio 17 d. Dėl šios priežasties ieškovė galėjo nežinoti ir nežinojo, jog buvo sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys bei ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis. Sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių kiekis bei laikas sudaro pagrindą spręsti, jog tiek ankstesnės sutartis, tiek ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis sudarytos siekiant išvengti tinkamo prievolių vykdymo kreditoriams. Atsakovų nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jie net iki 2017 m. neatliko jokių veiksmų dėl išieškotojo pakeitimo bei skolos išieškojimo. Tikėtina, kad tokiais veiksmais buvo siekiama nuslėpti informaciją, reikšmingą vykdant įsipareigojimus ieškovei. Atsakovo G. S. bankroto administratorius atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturėjo galimybės patikrinti ginčijamo sandorio teisėtumo, kadangi jam nebuvo pateikti duomenys apie šį sandorį. Taigi atsakovai faktą apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą nuslėpė nuo bankroto administratoriaus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovų nesąžiningumą.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė adv. padėjėja S. S. prašo ieškinį patenkinti, nurodo, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o susipažinusi su UAB „Kamintras“ bankroto byla, pripažįsta, kad ieškovei turėjo būti žinoma apie UAB „Kamintras“ reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“, tačiau mano, kad tai neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. UAB „Stogų sprendimai“ bankroto bylos dokumentai nepatvirtina buvus reikalavimo teisės perleidimo G. S., kadangi ši sutartis sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo, o tokia reikalavimo perleidimo sutartis administratoriui nebuvo perduota. Kasos pajamų orderis apie G. S. atliktą mokėjimą nepatvirtina, kad tai mokėjimas pagal reikalavimo perleidimo sutartį, ir tokio dokumento bankroto byloje nėra, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą UAB „Stogų sprendimai“, G. S., kaip bendrovės debitorius, nenurodytas. Atsakovai, 2010-01-20 sudarę sutartį dėl reikalavimo perleidimo, šio sandorio iki 2017 m. neišviešino, taip pat anksčiau nei vienu reikalavimo perleidimo atveju nebuvo kreiptasi dėl išieškotojo pakeitimo. Ieškovė informaciją apie reikalavimo perleidimą gavo iš UAB „Riešės plantacija“. Ieškovė sužinojimo apie jos teises pažeidžiantį sandorį momentu laiko 2017-03-31, kai buvo paskelbta vieša informacija apie teismo procesą dėl ieškotojo pakeitimo Vilniaus apygardos teisme. Jei teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, kadangi teisinių santykių stabilumo principas šiuo atveju negali būti viršesnis už teisingumo principą. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimo teisės perleistos už 10 800 Lt, kai pačios reikalavimo teisės yra 200 tūkst. litų vertės, kas patvirtina nesąžiningą atsakovų elgesį. Nurodo, kad atsakovas G. S. neįrodė, jog perleisdamas reikalavimo teises sutuoktinei gavo piniginių lėšų ir juos panaudojo būtent žemės sklypų paskirties pakeitimui pagal jo su ieškove sudarytą taikos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas G. S. prašo ieškinį atmesti, paaiškino, kad prasidėjus 2008 m. ekonominei krizei UAB „Stogų sprendimai“, kurios direktoriumi ir akcininku jis buvo, įvairiais būdais bandė gauti lėšų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, ypač didelis spaudimas buvo iš banko. UAB „Kamintra“ kaip galimą lėšų šaltinį pasiūlė reikalavimą į UAB „Riešės plantacija“, todėl pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Bankas spaudė dėl žemės sklypų pardavimo, o jų paskirties pakeitimui reikėjo piniginių lėšų, kuriuos paskolino žmona, o jis už tai perdavė reikalavimo teises į UAB „Riešės plantacija“. Sakė, kad iš žmonos gavo 11 000 Lt, vėliau, kad sumokėjo 15 000 Lt. Atsakovo nuomone, bankas pasirašius taikos sutartį turėjo suprasti, kad jam reikės lėšų žemės sklypų paskirties keitimui, tačiau negali nurodyti, kiek jis turėjo su tuo susijusių išlaidų. UAB „Stogų sprendimai“ perleidžiant reikalavimo teises jam, akcininkai tam pritarė, o jis vėliau paklausė administratoriaus, kur įnešti pinigus pagal šį sandorį. Už jam perleistas reikalavimo teises sumokėjo tiek, kiek jis pajėgė, o akcininkai tam pritarė. Mano, kad ir bankas turi prisiimti dalį atsakomybės, kadangi pradžioje pats reikalavimo teisės neėmė, o dabar jau siekia naudos sau.
Atsakovo G. S. atstovas advokatas E. P. S. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovui apie pirmą reikalavimo perleidimo sandorį buvo žinoma. Pirmoji įmoka pagal UAB „Kamintra“ ir UAB „Riešės plantacija“ patvirtintą taikos sutartį turėjo būti atlikta po 7 metų (2016-11-30). Iškėlus bankroto bylą UAB „Stogų sprendimai“ bankui turėjo būti žinoma apie UAB „Stogų sprendimai“ įgytą reikalavimą ir kad jis turi būti balanse arba turėjo pasidomėti, kodėl jo nėra. Kadangi atsakovas G. S. pinigus įmokėjo į UAB „Stogų sprendimai“ sąskaitą, todėl administratoriui tai buvo žinoma, o kreditoriai dėl to nekėlė jokio klausimo. Bankas turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir atsakingai. Ieškovė, sudarydama taikos sutartį su G. S. dėl jo kaip laiduotojo atsakomybės, turėjo suprasti, kad sklypų paskirties keitimui bus reikalingos lėšos ir reikės parduoti įgytas reikalavimo teises. Nurodo, kad kol nesuėjo reikalavimo teisės sumokėjimo terminas, nebuvo galima kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išieškotojo pakeitimo. Mano, kad bankas pradžioje pats nenorėjo įgyti reikalavimo į UAB „Riešės plantacija“, kadangi pastarosios būklė buvo prasta. Atkreipia dėmesį, jog teismo informaciniame pranešime G. S. neminimas.
Atsakovo G. S. fizinio asmens bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ įgaliotas asmuo N. S. prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra, paaiškino, kad 2013-12-13 G. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, joje patvirtintas ieškovės reikalavimas. Apie ginčo sandorį negali nieko pasakyti, nes apie jį sužinojo tik ieškovei padavus ieškinį. Patikrino sandorius 3 metų laikotarpyje iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau ginčo sandoris nebuvo nurodytas, kadangi jis sudarytas anksčiau. Žemės sklypai (21 sklypas) pardavinėjami laisvu pardavimu, tačiau siekiama juos parduoti atskirais turto vienetais, sklypų vertės nuo 6 iki 9 tūkst. Eur.
Ieškinys tenkintinas. Byloje, remiantis su ieškiniu pateiktais įrodymais, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009 pagal ieškovės UAB „Riešės plantacija“ ieškinį atsakovei UAB „Kamintras“ dėl nuostolių atlyginimo buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Riešės plantacija“ pripažino savo 760 004,85 Lt (220 112,61 Eur) skolą UAB „Kamintras“. 2009 m. balandžio 16 d. UAB „Kamintras“ ir UAB „Stogų sprendimai“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 09/04/16, kuria UAB „Kamintras“ perleido UAB „Stogų sprendimai“ reikalavimo teisę į 241 215, 17 Lt (69 860,74 Eur) UAB „Riešės plantacija“ skolą pagal rangos sutartį už tokią pačią sumą. Sutartimi buvo numatyta, kad skola naujajam kreditoriui (UAB „Stogų sprendimai“) pradedama mokėti dalimis, pirmoji įmoka – 47 414,83Lt sumokama 2016-11-30. Sekančią dieną, t. y. 2009 m. balandžio 17 d. UAB „Stogų sprendimai“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 137, kuria UAB „Stogų sprendimai“ perleido atsakovui G. S. reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ 241 215, 17 Lt (69 860,74 Eur) skolą už 10 800 Lt, kuriuos naujasis kreditorius G. S. įsipareigojo įnešti į bendrovės kasą iki 2009 m. birželio 15 d. Atsakovas G. S. 2010 m. sausio 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgytą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ perleido sutuoktinei S. S. už tą pačią 10 800 Lt sumą. Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-19916-528/2013, kuri įsiteisėjo 2013 m. gruodžio 24 d., G. S. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o 2014 m. vasario 28 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės AB SEB bankas finansinis reikalavimas 773 606,34 Lt (224 051,88 Eur) sumai, taip pat patvirtintas dar vieno kreditoriaus antstolio J. P. 4 311,49 Lt reikalavimas. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patvirtintas G. S. mokumo atkūrimo planas.
Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovų S. S. ir G. S. 2010-01-20 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją, ieškinį grindžia CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus teise ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana). Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl actio Pauliana atveju taikomo vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovai teigia, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, ir todėl, siekiant užtikrinti susiformavusių teisnių santykių stabilumą, prašo ją taikyti.
Dėl ieškinio senaties termino
Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015).
Viena iš actio Pauliana patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu šiame straipsnyje numatytu pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą; šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, yra pažymėta, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje senaties termino eigos pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), todėl senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į esamą situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiamas sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieneri metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).
Byloje yra ginčijamas atsakovų 2010 m. sausio 20 d. sudarytas sandoris, šis sandoris šalių niekaip nebuvo išviešintas, todėl ieškovė nuo jo sudarymo momento neturėjo galimybės sužinoti apie šį sandorį. Ieškovė teigia, kad apie sandorį atsitiktinai iš viešai skelbiamų www.teismai.lt pranešimų sužinojo, kad UAB „Riešės plantacija“ pateikė skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos S. S. prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pranešimas paskelbtas 2017-03-31.
Atsiliepimas
Atsakovai teigia, kad ieškovė apie ginčijamą perleidimo sutartį turėjo sužinoti žymiai anksčiau, kadangi ieškovė, būdama kreditore UAB „Kamintras“ bankroto byloje, kuri pagal UAB „Riešės plantacija“ ir UAB „Kamintras“ sudarytą taikos sutartį buvo įgijusi reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ 220 112,61 Eur (760 004,85 Lt) skolą, turėjo žinoti apie tokią jos skolininkės (UAB „Kamintras“) reikalavimo teisę. Atsakovų iš UAB „Kamintras“ bankroto bylos pateikti įrodymai (2017-11-13 Nr. E1-42626) patvirtina, kad skolininkė UAB „Riešės plantacija“ UAB „Kamintras“ bankroto byloje nurodyta, kaip debitorė. Ieškovė neginčija, kad ji buvo kreditore UAB „Kamintras“ bankroto byloje ir jos atstovas dalyvavo kreditorių komitete, taip pat kad šioje bankroto byloje yra duomenų apie UAB „Kamintras“ reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“. Tačiau pažymėtina, kad ir šiuose atsakovų pateiktuose UAB „Kamintras“ bankroto bylos duomenyse nėra informacijos, kad ieškovei būtų pateikta ar jai būtų žinoma informacija, jog UAB „Kamintras“ perleido reikalavimą UAB „Stogų sprendimai“. Atkreiptinas dėmesys, jog iš pateikto Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-01-08 rašto Nr. (14.3)-46-653 matyti, kad bankroto byla UAB „Kamintras“ buvo iškelta 2009-04-17, debitorių sąrašas, pateiktas bankroto byloje, sudarytas 2009-04-01, o UAB Kamintras“ reikalavimą UAB „Stogų sprendimai“ perleido 2009-04-16, t. y. prieš priimant nutartį iškelti bankroto bylą, Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovė jau UAB „Kamintras“ bankroto byloje turėjo sužinoti apie pirmąjį reikalavimo perleidimo sandorį, be to, ginčo objektas – ne šis UAB „Kamintras“ ir UAB „Stogų sprendimai“ sudarytas reikalavimo perleidimo sandoris, o atsakovų G. S. ir S. S. sudarytas sandoris, kuris neturi tiesioginių sąsajų su UAB „Kamintras“ bankroto byla.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir UAB „Stogų sprendimai“ įgytą ginčo reikalavimo teisę tuoj pat, t. y. sekančią dieną 2009 m. balandžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido G. S.. Tokiu būdu vos per dvi dienas buvo atlikti du vienas po kito sekę to paties reikalavimo perleidimo sandoriai. Beje ir UAB „Stogų sprendimai“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo šios bylos atsakovas G. S., netrukus po reikalavimo perleidimo Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1756-510/2009 buvo iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad ir G. S., kaip bendrovės direktoriui, pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Stogų sprendimai“ ir prie pareiškimo pridėjus debitorių sąrašą, jis, kaip bendrovės debitorius pagal sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, nebuvo nurodytas (bankroto bylos Nr. B2-1756-510/2009 (B2-602-510/2010) t. 1, b. l. 30). Todėl, nors UAB „Stogų sprendimai“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės reikalavimas, šios reikalavimo teisės, kaip bendrovės turto, nebebuvo, o duomenų, kad kreditoriams būtų pateikta informacija apie šį sandorį, sudarytą prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, ieškovei faktiškai buvo atimta galimybė sužinoti apie jos teises pažeidžiantį reikalavimo perleidimo sandorį. Vien nustatytas faktas, kad ieškovė buvo kreditore UAB „Stogų sprendimai“ bankroto byloje, tačiau administratoriui nepateikus informacijos apie galimai kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, jokiu būdu negali suponuoti prezumpcijos, jog kreditorė tai turėjo padaryti pati. Pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas (toliau ĮBĮ) būtent administratoriaus pareiga ginti kreditorių teises ir interesus, už ką beje jam mokamas atlygis, ir būtent jis patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, 14 punktas). Atsakovo G. S. nurodomas faktas, kad jis, įsigijęs iš UAB „Stogų sprendimai“ reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“, už ją sumokėjo 2009 m. birželio 1 d., įmokėdamas į jau bankroto administratoriaus atidarytą BUAB „Stogų sprendimai“ sąskaitą Medicinos banke, ką patvirtina atsakovo pateiktas kasos pajamų orderis, taip pat nevertintinas, kaip įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovei, kaip UAB „Stogų sprendimai“ kreditorei ir kreditorių komiteto narei, buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie sudarytą reikalavimo perleidimo G. S. sandorį, ypač, kai jame nėra nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis, kaip lėšų pervedimo pagrindas, nes mokėjimo paskirtis nurodyta – „sąskaitos papildymas“.
Atsakovai taip pat nurodo, kad vykdant UAB „Stogų sprendimai“ bankroto procedūras, ieškovė 2010 m. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl paskolos, suteiktos UAB „Stogų sprendimai“, už kurios grąžinimą laidavo G. S., priteisimo iš G. S., kuri buvo baigta taikos sutarties patvirtinimu. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad ieškovė (AB SEB bankas) ir atsakovas G. S. Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-784-260/2010 pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui G. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Stogų sprendimai“ ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, dėl skolos priteisimo sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi. Kaip nurodo atsakovai ir ką patvirtina taikos sutarties sąlygos, viena iš taikos sutarties sąlygų buvo ta, jog G. S. įsipareigojo pakeisti turimų žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio paskirties į gyvenamąją tam, kad žemės sklypų vertė būtų didesnė, bei šiuos žemės sklypus įkeisti ieškovei AB SEB bankas. Atsakovai teigia, kad G. S., būtent siekdamas įvykdyti savo įsipareigojimus pagal AB SEB bankas ir G. S. pasirašytą taikos sutartį, turimą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“ perleido sutuoktinei S. S., nes jam reikėjo lėšų finansuoti detalųjį planą, leidžiantį pakeisti AB SEB bankas įkeičiamų žemės sklypų paskirtį, o šio plano rengimas buvo suderintas su ieškove. Todėl, atsakovų nuomone, ieškovei turėjo būti žinoma, kad G. S., siekdamas gauti reikalingų lėšų, turės parduoti įgytą turtinę teisę į UAB „Riešės plantacija“ ir tai padaryti skubiai. Tokie atsakovų argumentai visiškai nepagrįsti, kadangi lėšų žemės sklypų paskirties keitimui gavimas nebuvo šalių sudarytos taikos sutarties dalykas, objektyvių duomenų apie tai byloje nėra, be to, nėra įrodyta, kad ieškovė tuo metu jau žinojo apie G. S. įgytą reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“. Nors atsakovai teigia, kad pati ieškovė turėjusi galimybę įgyti šią reikalavimo teisę į UAB „Riešės plantacija“, tačiau atsisakiusi, kadangi pastarosios finansinė būklė buvo tuomet prasta, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų visumą, sprendžia, jog atsakovai neįrodė, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau nei 2017-03-31, kaip teigia ieškovė. Kadangi ieškovė nebuvo nei vieno iš atsakovų nurodyto reikalavimo perleidimo sandorio dalyvis, šie sandoriai nebuvo kaip nors išviešinti ir netapo žinomi ieškovei, jai apie skolininkų sudarytus sandorius nebuvo pranešta, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė apie jos teises pažeidžiantį sandorį sužinojo būtent jos nurodytu laiku, nes nėra įrodyta kitaip. Priešingu atveju, nebūtų logiškai ir protingai paaiškinama situacija, kai ieškovė, žinodama, kad jos skolininkai sudaro jos teises pažeidžiančius sandorius, savo teisių anksčiau paprasčiausiai nebūtų gynusi.
Nors yra praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis nuo ginčijamo sandorio sudarymo (7 metai), tačiau prioritetas nagrinėjamu atveju atiduotinas ne teisinių santykių stabilumui, bet teisingumui, siekiant apginti kreditoriaus teises. Kaip nustatyta, pirmieji du reikalavimo perleidimo sandoriai (UAB „Kamintras“ – UAB „Stogų sprendimai“ ir UAB „Stogų sprendimai“ – G. S.) sudaryti prieš pat iškeliant bankroto bylas UAB „Kamintras“ ir UAB „Stogų sprendimai“, o G. S. ir S. S. sandoris sudarytas laikotarpyje, kuris nebepatenka į įstatymo numatytą 3 metų terminą, per kurį administratorius turi patikrinti sudarytų sandorių pagrįstumą ir teisėtumą. Pati reikalavimo teisė į UAB „Riešės plantacija“ pagal UAB „Kamintras“ ir UAB „Riešės plantacija“ sudarytą taikos sutartį tapo vykdytina tik 2016 m. lapkričio 30 d. (numatyta pirmoji įmoka), todėl iki tol nebuvo pagrindo pakeisti išieškotojo, tokiu būdu apribojant ieškovės galimybes sužinoti apie įvykusius reikalavimo perleidimus. Tik S. S. kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išieškotojo pakeitimo ir tik tuomet ieškovė įgijo galimybę apie tai sužinoti. Todėl teismas sprendžia, kad ieškinio senatis nėra praleista ir ieškovės pažeista teisė gintina.
Dėl kitų actio Pauliana sąlygų
Atsakovai argumentų dėl kitų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų nėra išsakę, todėl teismas dėl jų nustatymo pasisako trumpai.
Neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra būtinoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Šio momento nustatymas yra reikšmingas, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Ieškovė yra atsakovo G. S. kreditorė ir turi neabejotiną bei galiojančią reikalavimo teisę, jos reikalavimas, kaip jau nurodyta, yra patvirtintas G. S. fizinio asmens bankroto byloje. Reikalavimo teisė yra kilusi iš ieškovės ir UAB „Stogų sprendimai“ 2008 m. kovo–spalio mėn. sudarytų kredito sutarčių, kurios pateiktos UAB „Stogų sprendimai“ bankroto byloje ir pagal kurias už tinkamą prievolių vykdymą laidavo atsakovas G. S. (civilinės bylos Nr. B2-1756-510/2009 (Nr. B2-602-510/2010) t. 1, b. l. 112–183). Iš UAB „Stogų sprendimai“ esančių įrodymų matyti, kad ieškovė 2009-05-28 kreipėsi į G. S., reikalaudama vykdyti įsipareigojimus bankui, prisiimtus laidavimo sutartimi, ir 2009-07-07 pareiškė ieškinį dėl skolos iš G. S. priteisimo (civilinės bylos Nr. B2-1756-510/2009 (Nr. B2-602-510/2010) t. 1, b. l. 112–116). Taigi, ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu jau turėjo teisę reikalauti iš laiduotojo G. S. prievolės pagal nurodytas kredito sutartis vykdymo ir jos patvirtintas reikalavimas G. S. bankroto byloje jau egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo momentu.
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės, kaip atsakovo G. S. kreditorės, teises, kadangi sudarius reikalavimo perleidimo sutartį sumažinta skolininko G. S. turto apimtis ir tokiu būdu apsunkintas ieškovės reikalavimų tenkinimas, kadangi jo turto nepakaks ieškovės reikalavimams patenkinti, ką patvirtina administratoriaus paaiškinimai apie atsakovo įkeisto turto vertę. Taigi dėl ginčijamo sandorio reali galimybė skolininkui G. S. atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka.
Duomenų, kad atsakovas G. S. būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį, byloje nėra ir tokių įrodymų atsakovai nepateikė. Atsakovo G. S. nurodyta aplinkybė dėl būtinybės įgyti lėšų su ieškove sudarytos taikos sutarties vykdymui yra neįrodyta, be to, taikos sutarties šalims dėl to nesusitarus taikos sutartyje, ši aplinkybė negali būti pripažinta, kaip skolininko prievolė sudaryti ginčo sandorį.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; kt.). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
Nagrinėjamu atveju skolininkas – atsakovas G. S. buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus – ieškovės teises, kadangi sandorio sudarymo metu iš jo jau buvo pareikalauta vykdyti didelės apimties (372 352,74 Lt – 107 840,81 Eur) prievolę. Be to, sandorio šalys buvo nesąžiningos ir dėl to, kad sandoris buvo sudarytas tarp sutuoktinių, ir šiuo atveju yra CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kurios atsakovai nepaneigė.
Tokiu būdu nustatytos visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos ir todėl ieškinys tenkintinas.
Sandorį pripažinus negaliojančiu taikytina sandorio restitucija. CK 6.145 straipsnis apibrėžia restitucijos taikymo pagrindus. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negali įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsakovui G. S. grąžintina perleista skolininko UAB „Riešės plantacija“ 241 215,17 Lt pagal 2009 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009, o iš atsakovo G. S. sutuoktinei S. S. – 10 800 Lt (3 133,14 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Už bylos medžiagos analizę, dubliko parengimą ir atstovavimą viename teismo posėdyje ieškovė AB SEB bankas ją atstovavusiai advokato padėjėjai sumokėjo 808,08 Eur sumą. Pagal Rekomendacijų 8.3 p. maksimalus užmokesčio už dubliką dydis yra 1,5, o pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo teisme valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių paslaugų apmokėjimo metu galiojo 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 817,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už dubliką negali viršyti 981,12 Eur (1,5 x 817,60 x 0,8), o už vieną atstovavimo teisme valandą – 65,41 Eur (0,1 x 1 x 817,60 x 0,8).
Ieškovės AB SEB bankas prašoma priteisti 808,08 Eur suma už bylos medžiagos analizę, dubliko parengimą, atstovavimą viename teismo posėdyje, neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį, advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovų.
Už bylos medžiagos analizę, tripliko ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Riešės plantacija“ ją atstovavusiai advokatei sumokėjo 488,84 Eur sumą. Pagal Rekomendacijų 8.3 p. maksimalus užmokesčio už tripliką dydis yra 1,5, o pagal Rekomendacijų 8.16 p. maksimalus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydis yra 0,4 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių paslaugų apmokėjimo metu galiojo 2017 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 838,70 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už tripliką negali viršyti 1 258,05 Eur (1,5 x 838,70), o už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 335,48 Eur (0,4 x 838,70).
Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Riešės plantacija“ prašoma priteisti 488,84 Eur suma už bylos medžiagos analizę, tripliko ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, todėl, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, laikytina pagrįsta ir priteistina iš atsakovų.
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų G. S. ir S. S. taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, o atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti 2010 m. sausio 20 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo sudarymo momento.
Taikyti dvišalę 2010 m. sausio 20 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties restituciją ir atsakovui G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti perleistą skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Riešės plantacija“ 241 215,17 Lt reikalavimą pagal 2009 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2911-578/2009, o iš atsakovo G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 10 800 Lt (3 133,14 Eur).
Priteisti iš atsakovų G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) po 404,04 Eur (keturis šimtus keturis eurus ir 4 euro centus) bylinėjimosi išlaidas, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Riešės plantacija“ (juridinio asmens kodas 186720975) po 244,42 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 42 euro centus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovų G. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,78 Eur (tris eurus ir 78 euro centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti atsakovui G. S. 2010 m. sausio 20 d. kreditinio reikalavimo perleidimo sutarties originalą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.