Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-10-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-24030-545/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
e2YT-24030-545/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19157-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
M. A. P.
Suinteresuotas asmuo
G. B., E. P., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24030-545/2022
Teisminis proceso Nr. 2-68-3-19157-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.;3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – G. B., E. P. ir VĮ „Turto bankas“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja M. A. P. po sutuoktinio L. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis:

1.1. Pareiškėjos M. A. P. (toliau – Pareiškėja) sutuoktinis L. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po Pareiškėjos sutuoktinio mirties palikimas atsirado (duomenys neskelbtini).

1.2. Pareiškėja ir jos velionis sutuoktinis 2010-02-26 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 759/1500 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Minimame žemės sklype buvo pastatytas dvibutis gyvenamasis namas ir įregistruota Pareiškėjos ir jos velionio sutuoktinio bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

1.3. Pareiškėjos sutuoktinis nebuvo sudaręs testamento. Po Pareiškėjos sutuoktinio mirties per įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių terminą nei Pareiškėja, nei jos ir velionio vaikai G. B. ir E. P. (pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai) neatliko įstatyme numatytų procedūrų dėl palikimo priėmimo – nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo. Kitų įstatyminių įpėdinių, nenurodytų šiame pareiškime, Pareiškėjos sutuoktinis neturėjo. Kartu su pareiškimu pateikiamas Testamentų registro išrašas, kuris patvirtina, jog palikėjas nebuvo sudaręs testamento, paveldėjimo byla, mirus palikėjui nėra užvesta, nėra įregistruotų nei palikimo priėmimo nei atsisakymo nuo palikimo priėmimo faktų.

1.4. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą. Po sutuoktinio mirties Pareiškėja liko gyventi minimame bute.

1.5. Pareiškėja po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. konkliudentiniais veiksmais, rūpindamasi šiuo turtu, kaip savo. Toks palikimo priėmimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik gavus teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi Pareiškėja neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nesikreipė dėl apyrašo sudarymo, t. y. ji neturi objektyvių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ji yra priėmusi palikimą kitais būdais.

1.6. Kiti įpėdiniai – dukra G. B. ir sūnus E. P., neišreiškė valios priimti palikimo, likusio po tėvo mirties.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo galimą palikėjo L. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

3. Suinteresuoti asmenys G. B. ir E. P. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodo, kad visiškai sutinka ir prašo tenkinti pareiškimą.

Nurodo, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po tėvo L. P. mirties atsiradusiu palikimu ½ dalimi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir mirusiam sutuoktiniu priklausančia dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja M. A. P. rūpinasi kaip savo turtu – ji prižiūri, išlaiko, moka komunalinius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir palikėjas L. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėja ir palikėjas susilaukė dviejų vaikų – G. B. ir E. P.. Palikėjas L. P. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po L. P. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktas neįregistruotas. Pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja rūpinasi ir sutuoktinio turtu, be kita ko, moka komunalinius ir kitus mokesčius, už butą, esantį(duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėja M. A. P. po sutuoktinio L. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėja užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėja naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

7. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjos žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja M. A. P. priėmė palikimą, atsiradusį po L. P. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą M. A. P. priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi ir sutuoktiniu turtu, valdė butą, mokėjo už butą komunalinius bei kitus mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Minėtas aplinkybes, be kita ko, patvirtina pareiškėjos vardu sudarytos energijos pirkimo-pardavimo sutartys, atsiskaitymo už paslaugas sąskaitų išrašai, atsiskaitymo knygutės (dalies) patvirtinta kopija. Byloje nėra duomenų, kad po L. P. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po L. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė L. P. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai M.i A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė