Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2010 m. liepos 30 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2014 m. liepos 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų;

3) 2015 m. vasario 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, 241 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui. 2016 m. vasario 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus 9 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2016 m. lapkričio 4 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2018 m. lapkričio 14 d. apie 9.00 val., viešoje vietoje - parduotuvėje „Eoltas" esančioje adresu Jonavoje, Chemikų 1, dėl mažareikšmės dingsties niekino elementarias moralės bei elgesio normas, ignoravo žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, tyčia demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, savo įžūliu elgesiu priešpastatydamas save aplinkiniams ir aplinkai, tai yra tyčia abejomis rankomis pastūmė nueinantį nukentėjusįjį E. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką abejomis rankomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ir vieną kartą spyrė jam į veidą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą nosies srityje ir nosies kaulų lūžį. Taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. L..

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad M. S. kaltinime nurodyto įvykių metu elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai bei vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad sprendžiant, ar konkrečios kaltinime nurodytos patalpos, konkreti vieta yra viešoji vieta, svarbu tai, kad ir pats kaltinamasis, ir kiti asmenys įvykių metu turėjo galimybę netrukdomi atitinkamoje vietoje būti, nes tai yra parduotuvė, joje tuo metu buvo ir parduotuvės darbuotojai, ir klientai. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis M. S. įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais ir grasinimais, išsakytais bei panaudotais E. L., tuo pačiu nepagarbą demonstravo ir aplinkiniams, buvusiems minėtoje viešoje vietoje.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo veika E. L. atžvilgiu be BK 284 straipsnio, numatančios atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, papildomai iš idealiosios sutapties buvo kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8punkte, požymis, be pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra ir chuliganiškos paskatos. M. S. ir buvo atiduotas teismui kaltinant jį, būtent dėl tokių paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą. Teismų praktikoje vertinant, ar buvo chuliganiškos paskatos, yra vertinamas kaltinamojo atsako į konfliktą su nukentėjusiuoju adekvatumas, tokio atsako priežasties reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2006, 2K- 501/ 2006, Nr. 2K- 82/ 2007 ir kt.).

Šioje byloje visiškai akivaizdu, kad M. S. neteisėti veiksmai E. L. atžvilgiu buvo neadekvatūs jo veiksmams (E. L. tiesiog dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių užtruko prie kasos, o vėliau nueidamas nuo jos šiek tiek prisilietė kairiu šonu prie nukentėjusiojo, kad jį apeiti), todėl dingsties ar priežasties jam taip veikti nukentėjusiojo atžvilgiu faktiškai iš viso nebuvo arba ji buvo visiškai mažareikšmė, jeigu kaltinamasis pagalvojo, kad nukentėjusysis tai daro specialiai. Be to, nukentėjusiajam E. L., kaip nustatyta ištirtais įrodymais, buvo suduotas ne vienas smūgis, smūgiuota ne tik rankomis, bet ir koja. Todėl darytina išvada, kad M. S. tokių veiksmų, galimai suorganizuoto atsako į nukentėjusiojo E. L. veiksmus siekiant užsisakyti prekes ir išeiti iš parduotuvės kuo greičiau konfliktinėje situacijoje, neadekvatumas patvirtina tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo įvykęs incidentas buvo ne paskata M. S. taip veikti, o tik pretekstas jo chuliganiškoms paskatoms pasireikšti.

Akivaizdu, kad galima incidento priežastis, tai yra nukentėjusiojo E. L. elgesys nebuvo niekaip provokuojantis ar iššaukiantis kaltinamajam neigiamas emocijas, o tokiu atveju sekęs kaltinamojo atsakas į tai – sumušimas rankomis ir suspardymas nukentėjusiojo E. L. ir jo sveikatos nesunkus sutrikdymas viešoje vietoje, necenzūrinių žodžių vartojimas - akivaizdžiai neadekvatus nukentėjusiojo veiksmams. Kartu pažymėtina, kad tai buvo padaryta liudytojų, tai yra parduotuvės lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, sukeliant jiems baimės jausmą, šoką, tai yra realiai sutrikdant visuomenės rimtį. Todėl tokios veikos kvalifikacija iš idealiosios sutapties ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra pagrįsta ir teisinga.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad M. S. kaltinime nurodytame įvykyje veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo ir (ar) nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta ne tik asmens, kurio atžvilgiu jis smurtauja ar veikia kitaip nusikalstamai, sveikata, bet ir visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014).

Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo M. S. fizinio smurto naudojimas kaltinime nurodytoje viešoje vietoje – parduotuvėje „Eoltas“ prieš nukentėjusįjį (jo stumdymas, mušimas, spardymas, grumtynės), taip pat įžūlus kibimas kitų asmenų akivaizdoje, necenzūrinių žodžių naudojimas be pateisinamos priežasties, yra neabejotinai įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba kartu ir visiems aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamasis M. S. nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo kaltinamas, padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamojo M. S. įžūlaus elgesio, smurtavimo bei grasinimų, nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek nukentėjusysis E. L., tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamojo veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija, greitoji medicinos pagalba, buvo sutrikdytas kaltinime nurodytos parduotuvės darbas. Kaip matyti, parduotuvės darbuotojų išgąstis buvo didelis, nes buvo dedamos pastangos, kad policija ir greitoji atvažiuotų kuo greičiau, buvo skambinta į pagalbos centrą. Tai parodo, kad situacija buvo įtempta, nemaloni, tol kol nebuvo iškviesta policija, trukdžiusi parduotuvei normaliai tęsti darbą ir atitinkamai jai veikti. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajam įžūliais veiksmais bei grasinimais, taip pat vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo iš tikrųjų realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.

Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).

Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų M. S. kaltinime nurodytu atveju ėmė grasinti nukentėjusiajam ir elgtis kitaip įžūliai bei smurtauti jo atžvilgiu viešoje vietoje. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad jis elgėsi įžūliai, smurtavo ir chuliganiškų paskatų ir grasino viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai nesunkiai sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo E. L. sveikata, bet ir visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado ne tik BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, bet ir BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Dėl šios priežasties kaltinamojo nusikalstama veika yra kvalifikuota iš idealiosios sutapties iš karto pagal du BK straipsnius, nes nei vienas jų atskirai neapima tų pasekmių, kurios kilo dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl nustatytos pasekmės, tai yra nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taip pat sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačių veikų baigtumo momentą.

Nors kaltinamasis ir neneigė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau kėlė būtinosios ginties versiją, nes pasak jo pats nukentėjusysis puolė jį mušti, todėl jis tik gynėsi. Teismo vertinimu, ištirti įrodymai patvirtina, kad ši versija nepagrįsta. Iš tiesų, įstatymas suteikia teisę asmeniui į būtinąją gintį, tačiau tik tuomet, kai toks kėsinimasis yra akivaizdus, realus ir pavojingas. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar susidariusioje situacijoje kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis svarbu pažymėti, kad nukentėjusiajam E. L. sužalojimai padaryti smurtaujant jo atžvilgiu faktiškai jau po to, kai jis buvo pargriautas, prieš tai sudavus dar keletą smūgių rankomis. O svarbiausia, kad grumtynės, kurių metu M. S. ir sužalojo nukentėjusįjį, buvo jo paties išprovokuotos, jis pats ėmė pirmas smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu. Tai reiškia, kad tuo metu, kai buvo smurtaujama nukentėjusiojo atžvilgiu jokio kėsinimosi į M. S. nebuvo. Iš esmės tai reiškia, kad tuo metu E. L. niekaip neveikė pavojingai kaltinamojo atžvilgiu. Tuo tarpu kaltinamasis pats akivaizdžiai įžūliais veiksmais, pasireiškusiais realiais smurtiniais veiksmais, sukėlusiais ne tik fizinį skausmą, bet ir sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Iš teismo ištirtais įrodymais patvirtintų aplinkybių matyti, kad M. S. veikos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį teisingai kvalifikuotos kaip baigtos nusikalstamos veikos. Kadangi abi veikos padarytos vienu ir tuo pačiu metu, jos pagrįstai kvalifikuotinos iš idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. S. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas ir už tai jam paskirti bausmę.

Dėl bausmės

M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką M. S. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui už anksčiau įvykdytus nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

M. S. Lietuvos Respublikoje yra teistas jau tris kartus, tame tarpe ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų, plėšimą. Taip pat baustas administracine tvarka. Nors paskutiniu nuosprendžiu paskirtą teismo realią laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs, teistumas nėra išnykęs. Jis yra nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs. M. S. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad bausmės tikslams pasiekti, M. S. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, turi būti paskirta tokios pačios rūšies kaip ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas ne mažesnis nei sankcijos vidurkis, o už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį nustatant taip pat ne didesnį nei sankcijoje numatyto bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi M. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, paskyrus bausmes už kiekvieną iš jų, bus reikalinga bausmes subendrinti apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Bendrinimo taisyklės reikalauja bendrinant bausmes tokiu būdu, griežtesne bausme apimti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę. Dėl to, šioje byloje M. S. galutinė bausmė turės būti paskirta terminuotas laisvės atėmimas.

Sprendžiant, ar M. S. paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos vykdymo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis jau yra teisiamas ketvirtą kartą, jam paskutiniu nuosprendžiu buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nors jis ją jau yra atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, kas reiškia, kad yra recidyvistas. Be to, kaip matyti, paskutiniu nuosprendžiu (2015 m. vasario 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendis) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu M. S. buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau praėjus kiek daugiau nei pusmečiui buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės likusią neatliktą dalį. Dar ankstesniais nuosprendžiais jam taip pat buvo skirtos laisvės atėmimo arba su laisvės atėmimu susijusios bausmės (terminuotas laisvės atėmimas, areštas), tačiau M. S. tai neprivertė pakeisti savo elgesio ir gyventi laikantis įstatymų, o ne darant nusikaltimus dar nespėjus išnykti teistumui už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas. Taip pat M. S., kaip minėta, baustas už administracinius nusižengimus (už vairavimą neturint tam teisės, kai teisė nėra įgyta, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą). Paskirtos nuobaudos – baudos už administracinius nusižengimus nėra sumokėtos (1 t., b. l. 110-113). Tai rodo, kad kaltinamasis turi aiškiai neigiamą nusistatymą į bausmę, jos paskirtį, tai pat neigiamą nusistatymą dėl būtino poveikio jo paties asmens elgesio korekcijai teigiama linkme. Be to, kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog atidėjus paskirtos galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai M. S. atžvilgiu nebūtų pasiekti. Dėl to teismas sprendžia, kad paskirtoji galutinė terminuoto laisvės atėmimo bausmė M. S. turi būti vykdoma realiai, nes tik taip galima tikėtis jį paveikti, kad jis ateityje nenusikalstų, laikytųsi įstatymų ir būtų teisingai nubaustas, tai yra pasiekti bausmei keliamus tikslus. Teismo vertinimu, byloje jau teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta MB „Tausa“ rekomendacija suteikti galimybę M. S. įsidarbinti šioje įmonėje (t. 2, b. l. 147) nepaneigia būtinybės skirti realų terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes patiktos garantijos nepakankamos užtikrinti bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą be realaus laisvės atėmimo vykdymo.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 62,74 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai - gydymo išlaidoms atlyginti. (1 t., b. l. 63-66).

Įstatymas numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa nurodė, kad dėl nukentėjusiojo E. L. gydymo patyrė 62,74 eurų turtinę žalą. Ieškovas patirtą turtinę žalą ir konkrečiai jos dydį grindė pateiktais kartu su ieškiniu dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos išrašais (1 t., b. l. 65). Iš šių išrašų turinio matyti, kad ieškovas patirtos turtinės žalos dydį apskaičiavo pagal nukentėjusiojo gydymui patirtas išlaidas. Šios išlaidos patirtos dėl nukentėjusiojo konsultavimui ir gydymui dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, kurio metu jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patirtų išlaidų. Ieškinio dydis visiškai atitinka patirtų išlaidų dydį, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai reikalauja nusikalstama veika patirtos turtinės žalos atlyginimo. Dėl to Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys turi būti patenkintas visiškai.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje ir nuteisti jį pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti M. S. subendrintą bausmę terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš M. S. 62,74 eurus (šešiasdešimt du eurus ir 74 ct).

Daiktinius įrodymus byloje – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašu iš įvykio vietos ir su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.