- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-17
- Bylos Nr.
- 2K-50/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Alvydas Pikelis (pran.), Albinas Sirvydis
- Nuteistasis
- P. K., ir S
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams dvejiems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, kuria P. K. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. Č., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 2 d., apie 1 val., Gedimino pr. 46, bare „Prie Parlamento“ bei gatvėje prie minėto baro, veikdamas kartu su S. Č., viešoje vietoje sumušė R. V., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą; taip įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ir vandališkais veiksmais, pasireiškusiais žmogaus sumušimu viešoje vietoje, suduodami R. V. smūgius rankomis ir kojomis, necenzūrinių žodžių vartojimu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sutrikdydamas minėto baro ir šalia esančios gatvės įprastinę veiklą.
Be to, P. K. nuteistas ir už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas kartu su S. Č., sumušė R. V. – sudavė ranka smūgį nukentėjusiajam į pakaušį ir šiam nukritus kartu su S. Č. pradėjo spardyti R. V. kojomis, suduodamas ne mažiau kaip vienuolika smūgių, iš viso sudavė jam ne mažiau kaip dvylika smūgių, padarydamas R. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu P. K. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir jį išteisinti. Savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nuteistojo nuomone, teismas nesilaikė BPK 242 straipsnio nuostatų, neišsamiai išnagrinėjo bylą, neįžvelgė ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl to buvo suvaržytos įstatymo jam garantuotos teisės ir tai sukliudė teismams priimti teisingą nuosprendį bei nutartį. Kasatorius tvirtina, kad jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė, o ikiteisminio tyrimo metu jo nuoširdus prisipažinimas buvo gautas neteisėtai, apgaulės būdu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Taip pat nuteistasis teigia, kad buvo pažeistos jo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnyje, nes prokuroras jam neleido susipažinti su baudžiamąja byla, o prašymus dėl liudytojų apklausos, ekspertizės paskyrimo, dokumentų išreikalavimo iš gydymo įstaigos atmetė arba persiuntė juos teismui, kur jie taip pat buvo atmesti. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes šio straipsnio dispozicija numato būtinas sužalojimo pasekmes, tačiau byloje tokių įrodymų nėra. Todėl, nuteistojo nuomone, laikytina, kad jo veikoje nėra BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Be to, kasatorius nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalys dėl jo padarytų nusikalstamų veikų skiriasi, laikytina, kad teismas jo veiksmuose nustatė tik BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Kasatorius teigia, kad teismai nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 332 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepagrįstai konstatavo, kad muštynės vyko bare „Prie Parlamento“ ir gatvėje prie šio baro, nes jokių muštynių bare nebuvo. Kasatoriaus nuomone, neaiški ir teismo išvada dėl asmeniškai jo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičiaus, nes teismas konstatavo, kad jis sudavė 11 smūgių, ekspertizės akte nurodoma, kad nukentėjusiajam iš viso buvo suduota 12 smūgių, todėl lieka neaišku, ar visi smūgiai buvo suduoti tik kasatoriaus, ar ir S. Č. iš nurodyto skaičiaus sudavė kažkiek smūgių. Be to, nuteistasis nurodo, kad po pirmo R. V. jam suduoto smūgio jis prarado sąmonę, dėl to S. Č. buvo priverstas jį ginti, ir teismo išvada, kad jis galėjo suduoti nukentėjusiajam 12 smūgių, yra neobjektyvi. Anot nuteistojo, nepagrįsta ir teismo išvada, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes buvo naktis, gatvės tuščios, todėl niekas nematė ir negirdėjo grasinimų, patyčių ir juo labiau nematė vandališkų veiksmų, nes kultūros, materialinių vertybių niekas nenaikino. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, nuteistojo tvirtinimu, buvo pažeistos jo teisės, numatytos BPK 22 straipsnyje, nes teismas atsisakė išreikalauti dokumentus apie jo sveikatos būklę, patvirtinančius, kad jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus
P. K. prašymą susipažinti su bylos medžiaga pateikė dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui, todėl prokuroras pagrįstai, motyvuodamas atsisakymą, atmetė jo prašymą susipažinti su bylos dokumentais. Šis procesinis sprendimas neturėjo įtakos P. K. teisei į gynybą, nes jis turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su bylos dokumentais perdavus baudžiamąją bylą teismui. Prašymai dėl liudytojų apklausos, ekspertizės paskyrimo bei dokumentų išreikalavimo gali būti sprendžiami tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme, tai nėra kliūtis perduoti bylą teismui. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių ir apklausė teismo posėdyje P. K. nurodytus liudytojus, apsvarstė ir, pateikdamas argumentus, motyvuotai atmetė jo prašymą skirti ekspertizę dėl konflikto metu P. K. padarytų sužalojimų. Skundo argumentai dėl P. K. „nuoširdaus prisipažinimo“ surašymo aplinkybių nesvarstytini, nes minėtas raštas negali būti laikomas įstatymo reikalavimus atitinkančiu baudžiamojo proceso įrodymu šioje byloje. Apylinkės teismas be pagrindo nurodė jį nuosprendyje, tačiau tai neturėjo įtakos sprendžiant P. K. kaltės klausimą, nes duomenys, kuriais rėmėsi teismas, yra nustatyti kitais, įstatymo reikalavimus atitinkančiais šaltiniais, taip pat ir paties P. K. parodymais teismo posėdžio metu.
Nepagrįstai kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalys skiriasi. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato skirtingus reikalavimus nuosprendžio aprašomajai daliai (BPK 305 straipsnis) ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Abu procesiniai dokumentai atitinka esminius įstatymo reikalavimus, prieštaravimų dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nėra. Kasaciniame skunde dirbtinai sureikšminama nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad muštynės vyko bare ir gatvėje prie baro, tvirtinant, kad muštynės vyko tik gatvėje prie baro. Iš tiesų teismo proceso metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad konfliktas prasidėjo bare ir pirmas smūgis buvo suduotas ant laiptų išeinant iš baro, o vėliau muštynės tęsėsi gatvėje. Todėl nuosprendyje ir nutartyje nurodytos aplinkybės, kad muštynės vyko bare ir gatvėje prie baro, negalima laikyti neteisinga. Nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl kiekvieno iš nuteistųjų suduotų smūgių skaičiaus nustatymo. Nuosprendyje, aprašant nusikalstamą veiką, kuri pripažinta įrodyta, konstatuota, jog nukentėjusįjį mušė abu nuteistieji, suduodami ne mažiau kaip 12 smūgių. Trauminio poveikio skaičius yra konstatuotas teismo medicinos specialisto išvadoje. Sužalojimai padaryti bendrais veiksmais ir nustatyti, kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė kiekvienas iš nuteistųjų, praktiškai neįmanoma, ir įstatymas tokio reikalavimo nenumato. Nukentėjusiojo ir liudytojo T. V. parodymai patvirtina, kad P. K. sudavė ne vieną smūgį ir spardė nukentėjusįjį. Todėl jis pagrįstai apkaltintas tyčiniu nukentėjusiojo sužalojimu, nesunkiai sutrikdant jo sveikatą.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį.
Teismo proceso metu ištiri įrodymai patvirtina, kad iki nusikaltimo P. K. ir nukentėjusysis nebuvo pažįstami, konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties, todėl konflikto motyvai buvo chuliganiški. Muštynės prasidėjo ant baro laiptų ir tęsėsi gatvėje po baro langais, buvo spardomas žmogus, į konfliktą turėjo įsikišti baro apsauga, matė lankytojai, buvo iškviesta policija. Tai reiškia, kad buvo elgiamasi vandališkai, sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. BK 284 straipsnio 1 dalis nenumato nesunkių sveikatos sutrikdymo padarinių, todėl dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų atsiradę padariniai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. K. kasacinį skundą atmesti.