Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, našlė, dirbanti MB „Galaktikos centras“ direktore, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedant 3 metams ir paskirti įpareigojimai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendis pakeistas, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 182 straipsnio 1 dalį ir paskiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams su įsipareigojimais. Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės palikta nepakeista. Pakeista nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalo atlyginimo, nurodant, kad turtinė ir neturtinė žala priteistina solidariai iš nuteistųjų;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino nukentėjusįjį K. M., kad už atlygį gali padėti parengti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atskyrimo ir paskirties keitimo klausimais, ir, iš anksto žinodama, kad neketina pažado vykdyti, per du kartus, tai yra, 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.00 val., ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo metu iš nukentėjusiojo K. M. gavo, atitinkamai, 2600 Eur ir 5000 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – K. M. priklausančius grynuosius pinigus 7 600 Eur.

Šiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji A. M. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad K. reikėjo sutvarkyti dokumentus. Pas jį buvo 1,25 h žemės sklypas žemės ūkio paskirties. K. norėjo, kad būtų sutvarkyti dokumentai, padalinti sklypai į namų valdas. Pas juos buvo tarpininkas, kuris tai darydavo. Iš K. paėmė dokumentus ir atidavė tarpininkui. Tarpininkas pasakė, kad darbas bus atliktas ir sklypas bus padalintas už 2600 eurų. P. K. ir pasakė apie tai, jis sutiko ir padavė 2600 eurų. Po kelių savaičių tas tarpininkas atskambino ir pasakė, kad labai sudėtingas projektas, todėl papildomai reiks 5000 eurų. Ji susitiko su K., pasakė jam, kad užteks šitų pinigų ir spalio mėnesį 2021 metų bus pabaigtas sklypo padalinimas į sklypus po 20 arų ir 45 arai ūkininkų ūkis. K. su tuo sutiko. Po to prasidėjo: tarpininkas tai susirgo, tai išvažiavo, tai negavo. Tai toks prasidėjo „tempimas“. Po to paprašė papildomai 1100 eurų. Ji tų pinigų neturėjo. Sumokėjo jam pati 2022 m. kovo mėnesį 1100 eurų. Taip viskas užsitęsė. Žmogus tiesiog dingo. Pripažįsta kaltę, kad pinigus paėmė, o darbas neatliktas ir, kad tuos pinigus turi grąžinti. Tikrai to asmens, kuriam atidavė pinigus, neišduos. Ji tų pinigų nepasisavino, bet tuos pinigus K. grąžins. Šiandien yra jos kaltė, kad tuos pinigus paėmė ir darbas buvo neatliktas. Neatsakys į klausimą, kodėl K. į ją kreipėsi. Neatsimena, ar K. jai paskambino, ar ji jam, negali atsakyti, nes nepamena. Iki šio įvykio K. nepažinojo. J. R. pažinojo. Ji dirbo su J. R. ir V. N. vienoje įmonėje. Nežino, kiek J. R. susijusi su K. M., bet K. M. kontaktus gavo tikrai ne iš J. R.. Neprisimena, kas jam davė telefoną. Jie susiskambino, bet nepasakys, kas kuriam paskambino, nes neprisimena to momento. Su K. susitiko Kalvarijų gatvėje prie parduotuvės „Maxima“ 2021 metų vasarą. Rašytinės sutarties nesudarė, nieko nebuvo K. duota, nei kvitų, nei pakvitavimų. Žinojo, kad įrašas buvo daromas. Iš viso gavo iš jo 7600 eurų - pirmą kartą gavo 2600, antrą kartą 5000 eurų. MB „Galaktikos centras“ užsiima nekilnojamu turtu. Negali atsakyti į klausimą, ar nukentėjusysis jai pats paskambino. Gal koks pažįstamas davė numerį. Tikrai negali prisiminti. Neieškojo jo, kad suteikti paslaugas. Ji du kartus teista už sukčiavimus. Pirmu kartu, tai žmogus pirko butą per kitą, tai buvo susiję su nekilnojamuoju turtu. Antras kartas susijęs su vekseliu. Nagrinėjamu atveju iš pradžių reikėjo paruošti projektą ir užregistruoti Žemės ūkio ministerijoje. Jai paskambino ir pasakė, kad dokumentai paruošti ir reikia ateiti į Registrų centrą. Neatsimena dabar datos, bet niekas neatėjo ir nepaskambino. Pasakė, kad viskas yra vykdoma, kad yra problema dėl melioracijos. Pasakė, kad paketo dokumentus atiduos vienu metu. Ne vieną kartą tarpininkas skyrė pasimatymą, sakė, kad susitiks ir atiduos. Civilinį ieškinį pripažįsta, kad reikia grąžinti 7600 eurų. Šiai dienai jau grąžino 800 eurų, kiekvieną mėnesį grąžina po 200 eurų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo 2000 eurų yra ginčytinas klausimas, negali atsakyti į šitą klausimą, kodėl. Dėl 650 eurų už advokato paslaugas sutinka. Ji pripažįsta, kad paėmė iš K. M. pinigus, juos perdavė tarpininkui, bet tarpininkas nepadarė, ką turėjo, jai dabar belieka grąžinti žmogui pinigus. Jai tarpininkas sakė, kad išsiuntė pranešimus kaimynams. Ji pranešimų nesiuntė, nematė tų išsiuntimų.

Prokurorei pakeitus kaltinimą, teisiamojo posėdžio metu papildomai apklausta kaltinamoji A. M. parodė, kad ji paėmė pinigus iš K. M., bet savo reikmėm pinigų nepanaudojo. Kalta, kad paėmė pinigus, bet kad panaudojo savo naudai, neprisipažįsta. Ji susitiko su K. M., jam reikėjo padalinti žemės sklypus ir pakeisti į namų valdą. Paėmė iš jo dokumentus, pasiskambino tarpininkui ir jis pasakė, kad kelių dienų laikotarpyje galės tai padaryti. Po kelių dienų jis paskambino ir pasakė, kad galima padaryti ir sumokėti 2 600 Eur. Ji pasakė apie tai K. ir jis sutiko. Praėjo tam tikras laikas, tarpininkas pasakė, kad labai sudėtinga situacija ir paprašė dar sumokėti. Apie tai vėl pasakė K. S. rugpjūčio 18 d. ir jis davė pinigus, o ji nuvežė ir atidavė. O vėliau buvo laiko tempimas, tarpininkas atidėliojo kiekvieną dieną. Vėliau pasakė, kad spalio mėn. viską padarys, bet vėl nieko nepadarė ir ji liko apgauta. Nenori išduoti to žmogaus. Sutinka pati grąžinti pinigus.

Įvardinti tą žmogų atsisako. Dabar ji negali atsakyti, ar ji surado nukentėjusįjį, ar jis ją. Nepažinojo prieš tai nukentėjusiojo. Iš kur gavo nukentėjusiojo kontaktus, neprisimena, negali atsakyti. Negali pasakyti, kas jai pasakė, kad jis turi reikalų dėl sklypo. Jie jokių rašytinių susitarimų nesudarė, nes tarpininkas žadėjo, kad viskas bus greitai. Pakvitavimų už pinigus taip pat nedavė. Pati neturi patirties tokiame darbe, iki to vykdė darbą savo tarpininkas. Šito darbo netikrino, tik kalbėjo telefonu. Šiai dienai nukentėjusiajam atlygino tik 1000 Eur, bet iki metų pabaigos ketina atlyginti visą sumą. Su R. nedirbo, bet ją pažinojo. Su nukentėjusiuoju dėl jos atlyginimo už šitą darbą nesitarė. Kai būtų darbas padarytas, tada kažką atlygintų. Tas tarpininkas, kurio nenori išduoti, tai jos draugo, su kuriuo kažkiek laiko vedė bendrą ūkį, brolis. Jis nėra jai artimas žmogus. Šiam momentu atlygino 1000 Eur, liko dar 6 600 Eur. Neigia, kad siekė apgauti nukentėjusįjį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. M. parodė, kad pradėjo dirbti su J. R., kurią jiems pasiūlė žmonos pažįstama, kaip žmogų, kuris užsiima nekilnojamu turtu. Susitiko su J. R. ir pasirašė vekselius. Ji jiems parodė savo asmens tapatybės dokumentą, papasakojo, kuo užsiima. Pasirašė visus dokumentus. Nurodė, kur ji gyvena, jie su ja bendravo. Moteris pradėjo darbą, skambino, buvo viskas gerai, bet (duomenys neskelbtini) ji mirė. Po dviejų savaičių jam paskambino pati A. M.. Ji neprisistatė, kad ji yra A. M.. Ji paskambino ir pasakė, kad jie daug neteko, nes ji pažinojo J. R.. Pasiūlė susitikti Kalvarijų gatvėje prie Žalgirio „Maxima“. Taip pat pasakė, kad turi atnešti dokumentų kopijas. Jis kartu su žmona nuvažiavo į susitikimą ir atsinešė dokumentų kopijas. A. M. iš pradžių savo pavardės nepasakė, tik vardą. Pasiėmė dokumentų kopijas ir pasakė, kad galima bus padaryti, kad ji pažinojo J. R. ir, kad ji tikrai yra mirusi ir pasakė, kad jei reikia įrodančio dokumento, tai ji turi mirties liudijimo išrašą su savimi. Jie A. M. perdavė dokumentų kopijas, klausė, ką tokiu atveju daryti, nes tai moteriai atidavė nemažą pinigų sumą - apie 10 000 eurų, dėl kurių yra du vekseliai pasirašyti. A. M. pasakė, kad ji nieko nežino, kur tie pinigai, kad ji turi tokią kaip dovaną iš jos, kad ji turi užbaigti šitą darbą. Po kurio laiko ji paskambino ir pasakė, kad už visą šitą darbą, visas projektas kainuos 2600 eurų. Pasakė, kad reikia susitikti Gedimino prospekte prie Operos ir baleto teatro, kur yra Nacionalinė ūkio ministerija, kavinėje. Taip pat ji pasakė, kad iš karto su savimi reikia turėti 2600 eurų. Ji pasakė, kad yra tarpinis žmogus, ji žino, pas ką kreiptis, ką daryti, viską išaiškino. Pasakojo, kad J. R. nepradėjo nieko daryti, labai gražiai pasakojo, jog ji jų neapgaus, pažadėjo duoti jiems sutartį, kad jie pasirašys sutartį su tais žmonėmis, kurie darys darbą. O ji pati yra, kaip tarpinis žmogus, ji žino kur eiti, pas ką kreiptis. Jie sutiko ir A. M. perdavė 2600 eurų. Po to, kai ji gavo pinigus, pasakė, kad tai yra per maža suma ir reikės dar pridėti 5000 eurų. Antrą kartą jie susitiko toje pačioje vietoje. Jie neturėjo tokių pinigų ir paprašė A. M., kad ji grąžintų atgal perduotus jai 2600 eurų. A. M. pasakė, kad darbas jau yra pradėtas ir pinigai jau yra atiduoti ir niekas jiems atgal jų negrąžins ir reikia darbą pabaigti iki galo. A. M. pasakė, kad pinigus reikia atiduoti kuo greičiau, nes kitaip jie praras tą sumą. Dar pasakė, kad jeigu jie atneš jai pinigus iki ketvirtadienio, penktadienį jau gaus sutartį, pasirašytą su tuo žmogumi. Kadangi jie neturėjo tokių pinigų, todėl pasiėmė paskolą. A. M. apie tai žinojo, nes dalyvavo. Pasiėmę paskolą, su A. M. susitiko trečią kartą toje pačioje vietoje ir perdavė jai 5000 eurų. Buvo sakyta, kad pinigus perduoti tiktais grynaisiais, pavedimu negalima. Nuo tos dienos prasidėjo visi atidėliojimai dėl sutarties pasirašymo. A. M. žadėjo, kad bus sutartis. Kiek kartų buvo skambinta, nekėlė ragelio. Rašydavo žinutes, į kurias ji atsakydavo, bet visada sukurdavo naują versiją, kad kažkur išvažiavusi, kad kažkas susirgo. Paskambino rugsėjo mėnesį ir pasakė, jog dokumentai yra paruošti, viską atiduos ir dabar užsiims žemės sklypo pardavimu ir užklausė, kiek jie nori už 1 arą. Jis patikėjo, kad tikrai ji padarė, bet kai atėjo laikas ir data atiduoti dokumentus, tai A. M. visada sukurdavo vis kitą istoriją. Iki šios dienos nei dokumentų, nei tarpininko. Ji pasakė, kad kažkoks J. užsiima tuo. Kai A. M. dingo ir visą mėnesį nekėlė telefono ragelio, tai jis pradėjo internetu pagal jos telefono numerį ieškoti adreso ir surado A. M. ne vieną įmonę. Viena įmonė buvo, kad ji užsiima nekilnojamu turtu, kaip brokerė, turi savo įmonę „Galaktika“. Dar perskaitė straipsnius, kad A. M. už tokius dalykus yra teista ne vieną kartą. Tada suprato, kad pakliuvo į sukčių rankas ir nutarė kreiptis į policiją su pareiškimu dėl sukčiavimo. A. M. žinojo apie tai ir žadėjo, kad grąžins dokumentus ir pinigus, bet iki šios dienos ji nieko negrąžino. Ji pradėjo mokėti po 200 eurų nuo šių metų liepos mėnesio. Kiek kartų žadėjo susitikti gyvai ir aptarti, nes norėjo, kad jie pasirašytų pinigų grąžinimo grafiką. Jis A. M. pasakė, kad jei ji nori pasirašyti sutartį, tai turi susitikti gyvai, aptarti visus reikiamus dalykus ir notariškai patvirtinti, bet A. M. nesutiko. A. M. pati jį surado ir pati pasiūlė paslaugas. Ji pasakė, kad ji pažinojo J. R., žinanti ką J. R. jiems darė ir, kad ji dabar turi tokią dovaną, užbaigti jos darbą. A. M. iš jo du kartus paėmė pinigus, iš pradžių 2600 eurų, po to pasakė, kad yra per mažai, ir paėmė dar 5000 eurų. Kai pasakė, kad dokumentai yra padaryti, jis pagalvojo, kad atgaus visą paketą, sutikrins. Tačiau tada A. M. pradėjo kurti vis naujas versijas, kad kažkas mirė, tai kažkas susirgo, tai kažkas „Kovid“ serga, tai žmogus išvažiavo į Šiaulius ir mašina pastrigo sniege ir dėl to negali susitikti. Po to pasakė, kad reikia dar, berods, 1100 eurų. Jis pasakė, kad daugiau pinigų neturi ir tikrai daugiau neduos. Jiems pasirodė, kad ji nieko nedaro ir vilioja iš jų pinigus, todėl ir kreipėsi į policiją. Iš pradžių pasitikėjo A. M., nes kai dirbo su J. R., turėjo tvarkingai pasirašytus tarpusavio vekselius ir J. R. visada būdavo pasiekiama, sakydavo, ką ji daro, atnešdavo planus, dokumentus. Gal jie nebūtų pakliuvę, jei A. M. būtų paskambinus po kokių dviejų mėnesių po J. R. mirties, bet ji paskambino iš karto, po dviejų savaičių. Pati atėjo ir pasakė, kad turi mirties išrašą, jei jie netiki, gali parodyti. Jie jau buvo patys pasitikrinę, važiavo į moters gyvenamąją vietą, klausė pas kaimynus, kurie patvirtino J. R. mirties faktą, taip pat duomenų bazėje tikrino pagal asmens kodą, vardą ir pavardę. Pasitikėjo A. M., nes gal iš tiesų ji buvo J. R. draugė ar pažįstama. Manė, kad tikrai neapgaus, duos sutartį, tačiau ji pradėjo išsisukinėti ir sutarties nepateikė, sakė, tai po dviejų dienų, tai kompiuteris sugedęs, ryšys blogas. Vis vylėsi, kad atneš, bet nieko neatnešė. Iš pradžių A. M. įgavo jų pasitikėjimą. Bet po to, kai pradėjo labiau gilintis, ieškoti pagal jos telefono numerį, „Google“ apie A. M., atsirado įtarimų. Jie kreipėsi į Vilniaus rajono administraciją, ar ji tikrai kažkas daryta, ar jo vardu buvo pateikti prašymai dėl žemės sklypo paskirties, ir jam atsakė, kad niekas nesikreipė, nieko nedaryta. Taip pat kilo klausimų dėl A. M., kai ji paskambino ir pasakė, jog procesas yra labai ilgas, tas žmogus išsiuntė laiškus jo kaimynams, kur žemės sklypas ribojasi, ar jie tikrai sutinka, kad būtų paskirtis pakeista. Žino, kur sklypas randasi, ir žino, kokie kaimynai yra. Joks kaimynas jokio laiško negavo. Vienintelis kaimynas, kuris ribojasi, yra jo brolis. Po to pradėjo pats kreiptis į Žemėtvarkos skyrių ir gilintis, kaip reikia viską daryti. A. M. pasakė, kad yra problema su melioruota žeme, kad tai yra ilgas procesas ir negalimas kol jie jos nepašalins. Žemėtvarkoje jam paaiškino, kad melioruotą žemę galima lengvai nurašyti, tik reikia gauti iš kaimynų prašymus, kad jie sutinka ir tai nekainuoja nė cento, tai yra daroma nemokamai. Skambino A. M. ir paklausė, gal jam pačiam pradėti daryti tuos dokumentus. Ji pasakė, kad nieko nereikia, kad viską gaus, ką ji pažadėjo. J. R. sutiko 2021 metais, ji žadėjo, kad reikiamus dokumentus paruoš per 3 mėnesius. Buvo nustebęs, kad taip greitai, bet po to ji paskambino ir atnešė visus planus. Pasakė, kad turi būti padarytas organizuotas planas, prieš tai reikia tą planą padaryti, tada tik galės keisti paskirtį. Jie pasirašė antrą vekselį, kad ji iki tol, kol nepadarys, nenutrauks ryšių. J. R. sakė, kad ji yra tarpinis žmogus, nes ji žino kur kreiptis, ji pensininkė ir užsiima tokiais darbais, kad galėtų prie pensijos prisidėti. J. R. perdavė savo turimų dokumentų kopijas ir apie 10 000 eurų. A. M. jam nesakė, kad matė dokumentus. Sakė, kad ji žinanti, ką J. R. darė. A. M. paskambino į jo telefoną. Norėtų, kad A. M. jam grąžintų visą sumą, kokią iš jo paėmė ir sumokėtų moralinę žalą 2000 eurų, taip pat už advokato paslaugas. Jam padaryta moralinė žala pasireiškia tuo, kad jis per tuos du metus, kai prarado tą pinigų sumą, paėmė paskolą ir reikia mokėti palūkanas. Turi tris vaikus, naktimis nemiegojo, kai suprato, kad yra apgautas. Vartojo raminamuosius, net nenorėjo į darbą eiti, susirgo depresija, dėl depresijos priaugo 30 kg, susigadino virškinimo sistemą. Jam tai yra dideli pinigai. Ieškinio reikalavimai yra 6 600 Eur žala, 2 000 Eur už moralinę žalą ir 5 proc. palūkanos, 850 Eur už advokato paslaugas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja M. M. parodė, kad nukentėjusysis K. M. yra jos vyras. Moterys vardu A. M. žadėjo jiems, kad padės sutvarkyti ir pakeisti žemės sklypo paskirtį. Jie susitiko su ja ir ji pasakė kainą. Jie pasvarstė ir sutiko. Po kiek laiko vyras ir vėl buvo susitikęs, davė pinigų ir ji pasakė, kad per mažai davė ir, kad duotų daugiau. Norėjo atsisakyti jos paslaugų, bet ji pasakė, kad procesas vyksta. Tada nusprendė paimti paskolą ir dar sumokėti 5 000 Eur. Žadėjo, kad pasirašys sutartį, bet sutarties nepasirašė. Po kiek laiko prasidėjo atsikalbinėjimai, kad rytoj, poryt, kuris tęsėsi 2 metus. Buvo taip, kad pirma moteris, kuri žadėjo sutvarkyti visus dokumentus, mirė, o A. M. buvo jos pažįstama. Gavosi, kad ji paskambino vyrui ir pasakė, kad gali pabaigti jos darbą, ji parodė mirties liudijimą ir jie ja pasitikėjo. Pati A. M. pasiūlė savo paslaugas, pasiūlė pabaigti tai, ką darė jos draugė. Susitikimo metu ji paaiškinimo, kad tai jos pareiga ir ji viską pabaigs, nes tai buvo jos draugė. Jie pagalvojo, kad nereikės mokėti jau, bet reikėjo. Pirma buvo sumokėta 2 600 Eur, vėliau dar 5 000 Eur. Dar buvo užsiprašiusi apie 1000 Eur, bet tos sumos nesutiko duoti ir pasakė, kad neturi pinigų. Ji prašė pervesti tą sumą ir davė svetimą sąskaitą. Žadėjo, žadėjo, bet nieko nevyko. Bandė jai skambinti, bet ji nenorėjo bendrauti, užblokavo jos numerį. Moterys, kuri mirė, buvo J. R.. Ką ji konkrečiai padarė, ji nežino, nes vyras bendravo su ja visą laiką. Negali pasakyti, ar A. M. nurodė, ką R. buvo tuo metu padariusi. Jie nebandė tvarkyti patys, bet domėjosi, ar kažkas vyksta, prisijungdami per bankininkystę. R. sumokėjo 6 300 Eur ir vėliau 3 700 Eur, o A. M. 2600 Eur ir 5000 Eur. Jiems tai yra dideli pinigai. Jie turi 3 vaikus, ji pati šiuo metu vaiko priežiūros atostogose. Vyras uždirba apie 1350 Eur. Jie paėmė paskolą, kad sumokėti A. M., nes ji pasakė, kad dar reikia sumokėti 5000 Eur. Paskolos palūkanos nemažos, kadangi dėl paskolos kreipėsi į „Bigbank“. Dar moka tą paskolą. Žemė yra Pašylių kaime, Vilniaus rajonas. Kaimynas yra vyro brolis J. M.. Pas vyrą po to įvykio buvo labai prasta sveikata, nerimas, nemigos, depresija. Vyras pas gydytojus kreipėsi dėl nemigos ir depresijos.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. M. parodė, kad buvo bandoma padaryti namų valdą savo žemėje. Brolis norėjo padaryti namų valdą, kad pastatyti namą. Susipažino su moterimi, kuri pasakė, kad padarys viską, bet nieko nesigavo, nes moteris apgavo. Nežino, kas per moteris, nepažįsta, žino tik iš brolio žodžių. Nėra gavęs jokių dokumentų, kad kažkas daroma su žemė. Jis kaimynas, tai turėjo gauti dokumentus. Brolis ne tik sau tvarkė, bet ir jiems, ne tik savo sklypo paskirtį turėjo pakeisti, bet ir jo. Buvo susimesta pinigais. Turėjo gauti dokumentus, kad žinoti, jog kažkas daroma, kad keičiama jo žemės paskirtis, bet nieko nebuvo nei pasakyta, nei perduota. Jokių žinių negavo. Jam A. M. neskambino. Per pastaruosius metus nieko nėra gavęs iš savivaldybės. Broliui buvo duoti pinigai, kad galima būtų sutvarkyti savo žemę, nes brolis tvarkė dokumentus. Žemės dokumentų jam nedavė. Gali būti, kad jis turėjo tuos dokumentus, jis nepamena, nes du metai praėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 18 d. apklausta įtariamąja A. M. parodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažįsta. Ji dirba MB "Galaktikos centras" vadove. Minėta bendrija užsiima nekilnojamu turtu, tai yra nekilnojamojo turto pardavimu. Ji yra minėtos bendrijos vienintelis darbuotojas, tai yra ji yra ir vadovė, ir darbuotoja. Tikslios datos neprisimena, 2021 metais, jei neklysta, liepos mėnesį, tiksliai dabar negali pasakyti, ar jai paskambino, ar ji paskambino, ar jai davė telefono numerį, asmuo vardu K., pavardė, jei neklysta, M.. Skambinta buvo dėl žemės paskirties pakeitimo, tai yra, kad sutvarkytų dokumentus dėl žemės paskirties pakeitimo. Kadangi ji pati žemės paskirties pakeitimu neužsiima, ji buvo kaip tarpininkas, ji paskambino asmeniui, kurio vardo ir pavardės, kontaktų, kitų duomenų atskleisti nenori, kadangi jis nesutinka, nes užima aukštas pareigas, ir paklausė, ar galima sutvarkyti tokius, tai yra dėl žemės paskirties pakeitimo, dokumentus. Jai tas asmuo nurodė, kad galima, ir nurodė pradžioje, kokių reikia dokumentų, tai yra žemės sklypo plano ir registro centro išrašo apie nuosavybę. Ji tada paskambino K. ir pasakė, kad jis turi paruošti šiuos dokumentus. Tada pirmą kartą, jei neklysta, 2021 metais liepos mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, susitiko su K. K. gatvėje, prie "Sostinės" turgaus, K. jai padavė sklypo plano ir registro centro išrašo kopijas. Tada ji sklypo planą ir registro išrašą pateikė tam asmeniui, kurio duomenų atskleisti nenori. Ji tam asmeniui pateikė dokumentus, jis jai pasakė, kad pradžiai reikia 2600 eurų, o dėl tolimesnės sumos praneš vėliau, kai detaliau susipažins su dokumentais ir įvertins visą situaciją. Tada ji K. paskambinusi pasakė, kad dabar reikia 2600 eurų. Su K. susitiko antrą kartą prie Žemės ūkio ministerijos, susitiko 2021 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena. K. buvo vienas. K. jai grynaisiais pinigais padavė 2600 eurų ir jie išsiskirstė. Joks raštelis apie tai, kad K. jai padavė minėtą pinigų sumą, pasirašytas nebuvo. Tą pačią dieną ji minėtus pinigus padavė asmeniui, kurio duomenų atskleisti nenori. Tuomet po kelių savaičių (po apie 2-3 savaičių) jai paskambino tas asmuo, kurio duomenų atskleisti nenori, ir pasakė, kad buvo nuvažiavęs į sklypą, dėl kurio bus tvarkomi dokumentai, ir įvertinęs padėtį, nurodė, kad yra kažkokių problemų su keliais, todėl reikės dar 5000 eurų, kad viską sutvarkyti. Ji tada paskambino K. ir pasakė, kad reikia dar 5000 eurų. K. sutiko tokius pinigus paduoti. Tuomet 2021 m. rugpjūčio 18 d. vėl prie Žemės ūko ministerijos susitiko su K., neprisimena, jis buvo vienas ar su žmona, K. jai padavė grynais pinigais 5000 eurų. Vėl joks raštelis apie tai, kad K. jai paduoda tokią pinigų sumą, pasirašytas nebuvo. Tą pačią dieną ji minėtus pinigus padavė asmeniui, kurio duomenų atskleisti nenori. Tas asmuo jai pasakė, kad jai paskambins ir pasakys, kada bus sutvarkyti žemės paskirties pakeitimo dokumentai. Tada po kelių dienų jai paskambino tas asmuo, kurio duomenų atskleisti nenori, ir pasakė, kad dokumentai bus sutvarkyti iki 2021 metų spalio mėnesio. Taip pat dar vėliau, tikslios datos dabar nepasakys, nes jau neprisimena, jai paskambino tas asmuo, kurio duomenų atskleisti nenori, ir pasakė, kad dar reikia pinigų, kam reikia dar pinigų, nepaaiškino. Kokią sumą pasakė, jau neprisimena, buvo 1000 ar 1500 eurų. Ji tada paskambino K. ir pasakė, kad dar reikia pinigų. K. pasakė, kad atsiųstų jam sąskaitą, kur jis galės pervesti pinigus. Ji K. nusiuntė savo giminaitės sąskaitos numerį, tai buvo sąskaitą T. K. (duomenys neskelbtini). Tačiau jai K. pinigų nepervedė. Tada ji pati tam asmeniui, kurio duomenų atskleisti nenori, grynais pinigais padavė 1100 eurų. Tuomet nuo spalio mėnesio tas asmuo, kuriuo duomenų ji atskleisti nenori, pradėjo jos vengti, tai yra vis sakė, kad yra arba susirgęs covidu, arba atostogauja, arba išvykęs. O nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, kai pirmą kartą atėjo pas tyrėją į apklausą, ir vėliau paskambino tam asmeniui, jis su ja išvis nustojo bendrauti, jai nekelia ragelio. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ji kažką pradėjo, kaip tarpininkas, tvarkyti, pateikti negali, kadangi, kaip minėjo, sklypo planą ir registro išrašą pateikė tam asmeniui, kurio duomenų atskleisti nenori. Taip pat tas asmuo jai jokių dokumentų irgi nepateikė, neprašė jokių papildomų dokumentų pateikti, kadangi minėjo, kad jei ko jam reikės papildomo, jis galės pats ištraukti iš atitinkamų registrų, kadangi turi prie jų prieigą. Ji asmeniškai į jokius registrus pati jokių užklausų nerašė ir papildomų dokumentų iš K. neprašė. Ji nieko pateikti negali, nes nieko neturi. Ji pati liko apgauta šioje situacijoje. Su K. bendravo iš savo telefono numerio ir iš kito telefono numerio (šituo mažai, nes jai vėliau telefoną su minėta SIM kortelę pavogė). Daugiau iš jokių telefono numerių nebendravo. Ji su K. dėl šios situacijos kalbėjo, su juo nori pasirašyti taikos sutartį, K. sutinka. Su K. susitarė, kad ji jam grąžins visus pinigus, tai yra 7600 eurų iki šio mėnesio pabaigos, tai yra iki 2022 m. spalio 31 d. (3 t., b. l. 4-8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 19 d. papildomai apklausta įtariamąja A. M. parodė, kad prie savo visų ankstesnių parodymų nori papildomai pasakyti, kad ji šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena nuo 2013 metų, jei neklysta. Minėtas butas priklauso nuosavybės teise T. K.. T. K. nebuvo jos giminaitė. Ji ją prižiūrėjo iki jos mirties paskutinius 8 metus. Tatjana jai leido gyventi minėtame bute, jos buvo sudariusios nuomos sutartį metams nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. balandžio 21 d. Kiek žino, T. jokių giminaičių neturėjo, tačiau paliko minėta butą dviem moterims. Ji šių moterų nei vardų, nei pavardžių nežino, taip pat jokių duomenų kitų irgi neturi (telefono numerių, adresų). Gyvena šiame bute, kol neatsiras nauji savininkai ir, jei leis toliau jame gyventi, sudarys nuomos sutartį ir toliau gyvens. Šios bendrijos veikla yra nevykdoma, todėl masto uždaryti ir nebevykdyti veiklos. Bendriją ji perėmė (nusipirko) 2020 metais, registracijos adreso nekeitė, jis ir liko (duomenys neskelbtini) Tačiau ten jokių patalpų bendrijos nėra. Šios bendrijos patalpos yra (duomenys neskelbtini), patalpų numerio neprisimena, atsimena antrame aukšte pačiame gale dešinėje pusėje prie tualetų. Ji jau ten nebuvo metai laiko. Tose patalpose ji nieko nelaiko, tik bendrijos dokumentus. Dėl asmens, kuris turėjo sutvarkyti K. dokumentus dėl žemės paskirties pakeitimo, ji kaip ir savo ankstesnėse parodymuose sakė, to asmens bet kokius duomenis ji atsisako pasakyti ir tikrai nesakys. Prisiima visą atsakomybę sau. Su tuo asmeniu ji nebendrauja jau virš metų laiko. Su juo ji bendravo tik fiziškai, telefonu nebendravo. Jie susitikdavo su juo kavinėse, ji net nežino, kur yra jo ofisas. Jo telefono numerio jau dabar neturi, bet jei ir turėtų, nesakytų. Daugiau nieko pasakyti neturi (4 t., b. l. 29-32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 30 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją įtariamoji A. M. parodė, kad ji su įtarimu sutinka, kalta prisipažįsta, sutinka duoti parodymus. Patvirtina pažįstanti K. M., jis paskambino jai, kažkas jam davė jos telefoną, nežino, kas davė telefoną. Tai buvo prieš du metus, buvo vasara. Su M. ji susitiko Kalvarijų g. prie Žalgirio "Maxima" parduotuvės, jiedu susitiko lauke, tai buvo apie 8.00 val. ryto. Jis paklausė, ar ji gali padaryti žemės valdos atidalijimą. Sklypas buvo prie Riešės, sklypą norėjo perdaryti į namų valdą. Ji pasakė, kad pasidomės, ar galima tai padaryti, ji turi pasiklausti. Įtariamosios pažįstamas pasakė, kad tai kainuos 2500 eurų. To žmogaus ji nenori įvardinti. Tas žmogus perskambino greitai, gal dienos bėgyje, pasakė, kad galima tai padaryti, nurodė kainą 2500 ar 2600 eurų už galutinį rezultatą, kad sklypas 1 hektaras 25 arai bus namų valda. M. pinigus įtariamajai atvežė prie Žemės ūkio ministerijos gal po savaitės, 2600 eurų, jokių raštelių įtariamoji su M. nepasirašė. Su tuo žmogumi įtariamoji susitiko prie Žemės ūkio ministerijos tą pačią dieną ir įtariamoji atidavė tam žmogui pinigus, kuriuos ji gavo iš M.. Tas žmogus įtariamajai pasakė, kad per dvi savaites atsakys, kada visa tai bus padaryta, po to paskambino ir pažadėjo 2021 m. spalio pirmoje pusėje sutvarkyti. Pirmo susitikimo metu M. perdavė įtariamajai sklypo planą ir išrašą iš "Registrų centras", o po pietų tuos dokumentus įtariamoji perdavė tam žmogui, kurio ji nenori įvardinti. Gal po poros savaičių tas žmogus paskambino, pasakė, kad yra įvykdyta melioracija, reikia dar 5000 eurų, tada įtariamoji paskambino K. ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. K. perdavė įtariamajai 5000 eurų. Įtariamoji suprato, kad reikia perdaryti planą dėl melioracijos, todėl reikia primokėti. Iš pradžių siūlė padalinti į 10 sklypų po 10 arų namų valdos ir 25 arai ūkininko ūkis, kuris liktų K. T. žmogus po 5000 eurų perdavimo pasakė įtariamajai, kad sklypas bus padalytas į 3 sklypus po 20 arų ir 20 arų riba, o likusi dalis ūkininko ūkis 45 arai. 5000 eurų M. perdavė įtariamajai prie Žemės ūkio ministerijos, raštu perdavimas nebuvo fiksuotas, ji galvoja, kad jis (M. filmavo. Pinigus įtariamoji perdavė tam žmogui ir laukė spalio mėn., M. jai skambindavo ir tris kartus per dieną, ji skambindavo tam žmogui dar lapkritį, tas žmogus sakė, kad dar reikia palaukti, tas žmogus sakė, kad dar reikia 1100 eurų, kad reikia primokėti ir viskas baigta, kad "Registrų centre" jie susitiks, atneš visus dokumentus. Apie tai įtariamoji pasakė K., šis nesutiko mokėti, tada ji prie Žemės ūkio ministerijos tam žmogui perdavė 1100 savų eurų, vėliau tam žmogui įtariamoji skambino, bet jo numeris buvo atjungtas. Įtariamoji yra dirbusi įmonėje su kreditais, su žemėmis, įmonės pavadinimo ji neatsimena, tai buvo 2008 m., ji buvo finansų ir nekilnojamojo turto konsultantė. Ji specialių žinių neturi, bet tas žmogus turėjo žinių. To žmogaus ji nenori įvardinti, nenori nemalonumų, ji nežino, ar jis yra Lietuvoje. Ji turi įkūrusi mažąją bendriją, jos pajamos yra 500 eurų į mėnesį, ji gali grąžinti 150-200 eurų į mėnesį. Tas žmogus visada viską kitiems žmonėms sutvarkydavo, ji nežino, kas dabar atsitiko. K. jai neaiškino, kodėl pats negali sutvarkyti dokumentų, ji neklausė jo. M. įtariamajai skambina, ar bus dokumentai, ar bus pinigai grąžinti, jis kaip ir sutiko pasirašyti susitarimą dėl pinigų grąžinimo. Įtariamoji nuosavybės neturi, gyvena viena. Įtariamoji parodė, kad ji blogai padarė, kad nesuvedė K. ir to žmogaus, tai jos klaida, ji savo jokių interesų neturi. Kai su K. ji susitiko, ji pasakė pačią pirmą dieną, kad ji turi paskambinti žmogui, ar šis gali padalinti namų valdą, tam žmogui ji skambino ne prie K.. To žmogaus, kurio ji nenori įvardinti, vardą ji žino, pavardės nežino, tai yra vyras, virš 50 metų. Ji su tuo vyru bendravo lietuvių kalba, jo vardas lietuviškas. Įtariamoji jį pažinojo nuo 2008 m., jiedu susipažino įmonėje, kurioje dirbo, įmonė priklausė A. V. N., jis atvykdavo pas ją, darbo sutarties neturėjo su N. T. žmogus nėra įtariamosios šeimos narys, nėra įtariamosios artimas giminaitis. Jis 2009 m., atėjęs pas A. V. N. į kabinetą, viską išdaužė, Narbutienė atsidūrė po stalu, įtariamoji nenori su juo nesusipratimų. Įtariamoji supranta, kad žmogui reikia grąžinti pinigus, iki šiol įtariamoji neturėjo tokios galimybės, ji gali per mėnesį atiduoti 200 eurų nuo 10 dienos iki 15 dienos. Įtariamoji teigia pažadėjusi grąžinti pinigus, ji galvojo pasiskolinti, bet grafiko jie nebuvo sudarę. M. jai skambino, sakė, kad jam geriau sklypo padalijimas, negu pinigai. Įtariamoji pareiškė, kad ji neturi priteistų mokėti sumų; du kartus yra teista. Iš nukentėjusiojo jokios pinigų sumos už tarpininkavimą įtariamoji negavo (4 t., b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. liepos 20 d. pasirašytinai įteikus pranešimą apie įtarimą A. M. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, ji dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad lieka prie parodymų duotų teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Su įtarimu ji sutinka, kalta prisipažįsta, sutinka šios apklausos metu duoti parodymus be savo gynėjo. K. M. ji pažįsta, jis paskambino jai, kažkas jam davė jos telefoną, nežino, kas davė telefoną. Tai buvo prieš du metus, buvo vasara. Su M. susitiko Kalvarijų g. prie Žalgirio "Maxima" parduotuvės, susitiko lauke, tai buvo apie 8.00 val. ryto. K. paklausė, ar ji gali padaryti žemės valdos atidalijimą. Sklypas buvo prie Riešės, sklypą norėjo perdaryti į namų valdą. Ji pasakė, kad pasidomės, ar galima tai padaryti, turi pasiklausti. Jos pažįstamas pasakė, kad tai kainuos 2500 eurų. To žmogaus ji nenori įvardinti. Tas žmogus perskambino greitai, gal dienos bėgyje, pasakė, kad galima tai padaryti, nurodė kainą - 2500 ar 2600 eurų už galutinį rezultatą, kad sklypas 1 hektaras 25 arai bus namų valda. K. M. pinigus jai atvežė prie Žemės ūkio ministerijos gal po savaitės, 2600 eurų, jokių raštelių ji su K. M. nepasirašė. Su tuo žmogumi, kuriuo įvardyti nenori, ji susitiko prie Žemės ūkio ministerijos tą pačią dieną ir atidavė jam pinigus, kuriuos gavo iš K. M.. Tas žmogus jai pasakė, kad per dvi savaites atsakys, kada visa tai bus padaryta, paskambino ir pažadėjo 2021 m. spalio pirmoje pusėje sutvarkyti. Pirmo susitikimo metu K. M. perdavė jai sklypo planą ir išrašą iš "Registrų centras", o po pietų tuos dokumentus ji perdavė tam žmogui, kurio nenori įvardinti. Gal po poros savaičių tas žmogus, kurio įvardinti nenori, paskambino, pasakė, kad yra įvykdyta melioracija, reikia dar 5000 eurų, tada ji paskambino K., ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. K. perdavė jai dar 5000 eurų. Ji suprato, kad reikia perdaryti planą dėl melioracijos, todėl reikia primokėti. Iš pradžių siūlė padalinti į 10 sklypų po 10 arų namų valdos ir 25 arai ūkininko ūkis, kuris liktų K.. Tas žmogus po 5000 eurų perdavimo pasakė jai, kad sklypas bus padalytas į 3 sklypus po 20 arų ir 20 arų riba, o likusi dalis ūkininko ūkis 45 arai. 5000 eurų K. M. perdavė jai prie Žemės ūkio ministerijos, raštu perdavimas nebuvo fiksuotas, galvojo, kad K. tai filmavo. Pinigus ji perdavė tam žmogui, kurio įvardinti nenori. Laukė spalio mėnesio. K. M. jai skambindavo po tris kartus per dieną. Tada ji skambindavo tam žmogui dar lapkritį, tas žmogus sakė, kad dar reikia palaukti, tas žmogus sakė, kad dar reikia 1100 eurų, kad reikia primokėti ir viskas bus baigta, kad "Registrų centre" jie susitiks, atneš visus dokumentus. Apie tai ji pasakė K., K. nesutiko mokėti, tada ji prie Žemės ūkio ministerijos tam žmogui, kurio įvardinti nenori, perdavė 1100 eurų savų pinigų. Vėliau tam žmogui, kurio įvardinti nenori, ji skambino, bet jo numeris buvo atjungtas. Ji yra dirbusi įmonėje su kreditais, su žemėmis, įmonės pavadinimo neatsimena, tai buvo 2008 m., buvo finansų ir nekilnojamojo turto konsultantė. Specialių žinių neturi, bet tas žmogus, kurio įvardinti nenori, turėjo žinių. To žmogaus nenori įvardinti, nenori nemalonumų, net nežino, ar jis yra Lietuvoje. Ji turi įkūrusi mažąją bendriją, bendrijos pajamos yra 500 eurų į mėnesį, gali grąžinti K. 150-200 eurų į mėnesį. Tas žmogus, kurio įvardinti nenori, visada viską kitiems žmonėms sutvarkydavo, ji nežino, kas dabar atsitiko. K. jai neaiškino, kodėl pats negali sutvarkyti dokumentų, ji neklausė jo. K. M. jai skambina, ar bus dokumentai, ar bus grąžinti pinigai, jis kaip ir sutiko pasirašyti susitarimą dėl pinigų grąžinimo. Ji nuosavybės neturi, gyvena viena. Ji blogai padarė, kad nesuvedė K. ir to žmogaus, kurio įvardinti nenori, tai yra jos klaida, savo jokių interesų neturi. Kai su K. susitiko, pasakė pačią pirmą dieną, kad ji turi paskambinti žmogui, ar šis gali padalinti namų valdą, tam žmogui ji skambino ne prie K.. To žmogaus, kurio ji nenori įvardinti, vardą ji žino, pavardės nežino, tai yra vyras, virš 50 metų. Ji su tuo vyru bendravo lietuvių kalba, jo vardas lietuviškas. Ji jį pažįsta nuo 2008 m. Tas žmogus nėra jos šeimos narys, nėra jos artimas giminaitis. Ji supranta, kad žmogui reikia grąžinti pinigus, iki šiol ji neturėjo tokios galimybės, gali per mėnesį (kiekvieną mėnesį) atiduoti 200 eurų nuo 10 dienos iki 15 dienos. K. M. jai skambino, sakė, kad jam geriau sklypo padalijimas, negu pinigai. Ji neturi priteistų mokėti sumų. Yra du kartus teista. Iš nukentėjusiojo jokios pinigų sumos už tarpininkavimą ji negavo. Kaip ir minėjo, kad gali kiekvieną mėnesį K. M. atiduoti pinigus, tai 2023 m. liepos 10 d. ji K. padarė pirmą įmoką 200 eurų, prideda prie apklausos pinigų pervedimo kvitą. Taip mokės K. kiekvieną mėnesį po 200 eurų, kol visiškai negražins jam visos pinigų sumos. Taip pat nori pasakyti, kad joks susitarimas raštiškai tarp jos ir K. nebuvo pasirašytas, kad jam kiekvieną mėnesį bankiniu pavedimu gražins po 200 eurų. K. minėjo, kad jo advokatas paruoš pinigų gražinimo įsipareigojimą, tačiau iki šiol nieko neparuošė (4 t., b. l. 157-160).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 26 d. apklaustas nukentėjusiuoju K. M. parodė, kad jis nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties sklypą Vilniaus rajone. 2021 sausio viduryje sugalvojo, kad žemės sklypą reikia padalinti į dalis ir pakeisti žemės paskirti į namų valdą ir dalį sklypų parduoti. Jis pagal draugų rekomendacijas kreipėsi į brokerę J. R.. Su ja buvo tvarkingai surašyti dokumentai ir ji tvarkė reikalus, tačiau (duomenys neskelbtini) ji mirė. 2021 m. liepos 27 d. apie 14.02 val., jam paskambino moteris, prisistačiusi A.. Ji jam nurodė, kad ji žino, kad mirus J., jis prarado pinigus ir dokumentai liko nesutvarkyti. A. pasiūlė viską baigti tvarkyti. Su ja jis susitarė susitikti 2021 m. liepos 30 d. 2021 m. liepos 30 d. apie 07.57 val., Vilniuje, Žalgirio g. 105 prie parduotuvės Maxima jis su ja susitiko. Susitikus su ja, ji paprašė jo turimų dokumentų kopijų. Jis jai kopijas davė. Ji, paėmusi, paaiškino, kad ji turi dokumentus pasižiūrėti, išanalizuoti, dar su kažkuo pasitarti ir tada ji paskambins ir pasakys, ar tai yra įmanoma ir kiek tai kainuos. Tą pačią dieną vakare ji jam paskambino ir pasakė, kad sutvarkyti dokumentus yra įmanoma ir tai kainuos 2600 eurų. Kadangi jį kaina tenkino, jis su ja susitarė susitikti jos nurodytoje vietoje, t. y. Vilniuje, Gedimino pr. 19 prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.00 val. jis su ja susitiko prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Susitikus ji paaiškino, kad žemę padalins kaip yra įmanoma, pakeis žemės paskirtį ir vėliau padės ją parduoti, tačiau, jei iškils kažkokių problemų, reikės sumokėti daugiau pinigų. Jis jai grynaisiais pinigais padavė 2600 eurų. Jis norėjo su ja pasirašyti sutartį arba vekselį, bet ji paaiškino, kad sutartį galės pateikti vėliau, nes ji yra tik tarpininkė, o sutartį pasirašys atsakingas asmuo. Tą dieną su ja jokių dokumentų nesurašė. Tą pačią dieną, po jų susitikimo, apie 18.00 val. jam paskambino į telefoną minėta tarpininkė A., kuri skambučio metu jam paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. arba 2021 m. rugpjūčio 9 d. susitiks ir pasirašys sutartį, taip pat minėjo, kad susitikimo metu kartu su ja bus ir už sutartį atsakingas asmuo. 2021 m. rugpjūčio 5 d. apie 14.20 val., jis paskambino tarpininkei A. ir pasiteiravo jos tikslesnės jų susitikimo datos, valandos bei vietos, bet tarpininkė jam atsakė, kad šiuo metu ji tiksliai nežino, nes šiuo metu sutartis yra ruošiama ir, kad pati laukia skambučio iš už sutartį atsakingo asmens. Nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. jis jai skambino į mobilaus ryšio telefoną, bet į skambučius minėtomis dienomis ji neatsiliepė. 2021 m. rugpjūčio 11 d. apie 13.08 val., jis paskambino A. į mobilaus ryšio telefoną, ji atsiliepė į jo skambutį ir paaiškino, kad perskambins jam vėliau. 2021 m. rugpjūčio 11 d. apie 20.09 val., tarpininkė A. jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir nurodė, kad jai reikia dar 5000 eurų už dokumentų sutvarkymą, nes tvarkomus dokumentus atsisako pasirašyti atsakingas asmuo. Jis jai pasakė, kad tokių pinigų jis neturi ir jam reikia bent savaitės laiko nuspręsti, ką daryti, ji jam atsakė, kad viską supranta, tą vakarą tuo jų skambutis ir pasibaigė. 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 10.17 val., jis paskambino tarpininkei į jos mobilaus ryšio telefoną ir susitarė susitikti tą pačią dieną, apie 14.00 val., adresu Vilniuje, Gedimino pr. 19, prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. 2021 m. rugpjūčio 17 d. apie 14.00 val., jis su žmona M. M. nuvyko į minėtą susitikimo vietą. Susitikus su tarpininke A., kartu su žmona pasakė jai, kad tokių pinigų neturi ir nori nutraukti susitarimą, tačiau A. pasakė, kad susitarimo nutraukti neįmanoma, nes pinigų grąžinti negali, dėl to, kad šiuo metu vyksta dokumentų tvarkymo procesas. Jis jai nurodė, kad tokių pinigų jis neturi, tačiau tarpininkė pasiūlė pasiimti paskolą. Tuo jų susitikimas su tarpininke ir baigėsi. Tą pačią dieną jis per kredito įmonę "B. B." užpildė užklausą, ar suteiktų jo vardu paskolą 5000 eurų. 2021 m. rugpjūčio 18 d. jis pasirašė sutartį dėl paskolos gavimo ir jam į jo asmeninę banko sąskaitą pervedė minėtą 5000 eurų sumą. Po paskolos gavimo jis iš karto paskambino tarpininkei ir susitarė su ją susitikti tą pačią dieną. 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.06 val., adresu Vilniuje, Gedimino pr. 19 prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, jis susitikęs su tarpininke perdavė jai grynaisiais pinigais 5000 eurų suma. Po pinigų davimo, ji jam nurodė, kad sutartį pasirašys 2021 m. rugpjūčio 23 d. arba 2021 m. rugpjūčio 24 d. dienomis. Po jų susitikimo iki 2021 m. lapkričio 26 d. jis jai daug kartų skambino, tačiau tarpininkė sakė, kad dokumentai nėra sutvarkyti, kad už dokumentus atsakingas asmuo yra atostogose, kad atsakingas už dokumentus asmuo serga covid virusu ir toliau kūrė naujas versijas. Nori paminėti, kad 2021 m. spalio 15 d. apie 15.53 val., jam į jo asmeninį mobilaus ryšio telefoną paskambino tarpininkė iš kito telefono numerio ir paaiškino, kad nuo šios dienos, jai skambinti į šį telefono numerį. Lapkričio mėnesį tarpininkė jam nurodė, kad pervestų jai dar 1200 eurų, tačiau jis jai jų nepervedė, nes ja netikėjo. Vėliau sulaukė ir daugiau skambučių iš jos su prašymu pervesti jai 500 ir 600 eurų sumas iš kito asmens banko sąskaitas. Žemėtvarkos oficialiame tinklapyje pažiūrėjo, ar jo vardu yra įregistruotas oficialus prašymo sprendimas, tačiau jo vardu jokių įregistruotų prašymų nebuvo. Jis šiuo metu su tarpininke ryšį palaiko, jie pastoviai su ja susiskambina. Taip pat turi įrašytus jų skambučio metu darytus balso įrašus. Jis mano, kad jo dokumentai nėra tvarkomi ir apgautas dėl to patyrė 7600 eurų žalą. Taip pat gali bendradarbiauti sulaikant šią pilietę. Civilinį ieškinį reikš vėliau (1 t., b. l. 51-55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 21 d. papildomai apklaustas nukentėjusiuoju K. M. parodė, kad iki šiol nėra sutvarkyti žemės atskyrimo ir paskirties keitimo dokumentai, kuriuos apsiėmė tvarkyti A. M.. Tačiau su A. M. iki šiol kontaktuoja, su A. susirašo sms pranešimais. Bendrauja dviem numeriai. Taip pat retkarčiais susiskambina su A. D. jis pats jai paskambina, A. jam pati retai skambina. Kai paklausia, ar yra sutvarkyti dokumentai, A. vis jam sako, kad yra tvarkomi, vis kažko trūksta. A. vis tempė ir iki šio tempia laiką, vis sugalvodama kažkokią tai priežastį, dėl ko negali susitikti, sutvarkyti dokumentų ir panašiai. Vakar – 2022 m. rugsėjo 20 d., jam paskambino A. ir pasakė, kad visi dokumentai yra sutvarkyti, tačiau yra kažkokia problema, apie kurią negali kalbėti, kai perduos jam dokumentus, tada ir papasakos. Taip pat A. pasakė, kad pareiškimą iš policijos jis atsiimtų, kadangi ji viską sutvarkė. Telefonu įrašytų naujų pokalbių su A. jis neturi. Prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu 7600 eurų sumai, kadangi mano, jog A. tikrai nieko nėra sutvarkiusi ir toliau jį apgaudinėja (1 t., b. l. 113-116).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 20 d. papildomai apklaustas nukentėjusiuoju K. M. parodė, kad tarp jo ir A. M. jokia taikos sutartis nei raštu, nei žodžiu sudaryta nebuvo ir nėra. A. M. paskutiniu metu jam pradėjo dažniau skambinti ir sakyti, kad ji jam grąžins visus pinigus iki 2022 m. spalio mėnesio 31 dienos, kad ji nenori teismų. J. A. pasakė, kad jis su ja nieko nepasirašinės, kol nepakalbės su tyrėja, nes bijo aplamai kažką dabar su A. prasidėti ir turėti kažkokių reikalų. Taip pat nori pasakyti, kad A. susitikus pirmą kartą su ja, buvo pateikęs dokumentų kopijas, o būtent žemės sklypo plano kopiją ir dar kažkokio dokumento kopiją, tačiau neprisimena kokio. Jai tuos dokumentus pateikė tam, kad ji pradėtų tvarkyti žemės paskirties pakeitimo dokumentus (2 t., b. l. 26-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. M. parodė, kad jos vyras K. M. nuosavybės teise turi žemės sklypą Vilniaus rajone. 2021 metais, metų viduryje, jos vyras nusprendė, kad minėtą jam nuosavybės teise priklausančią žemę reikia padalinti į dalis ir pakeisti žemės paskirtį į namų valdą bei dalį sklypų parduoti. Iš pradžių visus dokumentus tvarkė asmuo vardu ir pavarde J. R.. K. J. tvarkė dokumentus, viskas vyko sklandžiai. Tuomet J. R. mirė (duomenys neskelbtini) Tuomet 2021 metų liepos mėnesio pabaigoje jos vyrui į jo telefono numerį paskambino moteris, kuri prisistatė vardu A.. Ji vyrui pasakė, kad žino apie jų situaciją, ir kad žmogus, kuris tvarkė jiems dokumentus, susijusius su žeme, mirė. A. vyrui pasiūlė iki galo sutvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo. Nežino, iš kur A. sužinojo apie tai, kad jie tvarko dokumentus dėl žemės, nežino, iš kur ji žinojo J. R., gal jos kažkada kartu dirbo arba šiaip pažįstamos. Vyras sutiko, kad A. pradėtų tvarkyti dokumentus. Be to, A. kalbėjo labai aiškiai, jiems susidarė įspūdis, kad A. išmano šiuos visus reikalus, kadangi ji kalbėjo labai užtikrintai, pasirodė ji jiems patikima ir jokių įtarimų nesukėlė. Pradedant tvarkyti dokumentus, A. vyrui pasakė, kad reikia 2600 eurų, kad toliau tvarkyti dokumentus. A. pasisakė taip, kad minėtos sumos turi užtekti jau sutvarkyti viską iki galo. Jau tikslių datų visų neprisimena, tačiau kažkurią dieną jos vyras su A. susitiko vienas ir jai grynais pinigais padavė 2600 eurų. Kur jie susitiko, ji dabar pasakyti negali, tiksliai nežino, kažkur prie Žemės ūkio ministerijos aikštelėje. Kai vyras padavė A. grynuosius pinigus, joks raštelis nebuvo surašytas, kad jos vyras jai padavė pinigus, o ji iš jos vyro pinigus paėmė. A. pasakė, kad šiuos pinigus perduos žmogui, kuris tvarko visus dokumentus, o ji tiesiog yra tarpininkė. Taip pat A. vyrui paaiškino, kad kelių dienų bėgyje bus paruošta sutartis, kurią pasirašys jos vyras ir tas žmogus, kuris tvarko dokumentus. Tuomet po kiek laiko paskambinusi A. jos vyrui pasakė, kad reikia dar 5000 eurų, kad sutvarkytų iki galo dokumentus. Jos vyras pasakė, kad nori susitikti ir apie tai pakalbėti. Tada ji kartu vyko su vyru. Jie susitiko kavinėje, tačiau kavinės pavadinimo ir adreso ji nežino. Kadangi buvo vasara, jie atsisėdo lauke prie vieno iš staliukų ir pradėjo kalbėtis. Jie su vyru A. pasakė, kad tokių pinigų, tai yra 5000 eurų, neturi. Jie pasakė tada, kad nori atsisakyti jos paslaugų ir, kad ji gražintų jiems 2600 eurus, kuriuos jai vyras padavė anksčiau. A. pasakė, kad negali jau gražinti pinigų, kadangi jau jie yra perduoti tvarkyti dokumentus. Tada pokalbio metu A. jiems pasiūlė paimti paskolą. Jie kiek pagalvojo ir nusprendė užpildyti paraišką. Tada vyras prie Anos, būnant kavinėje, užpildė banke Bigbank paraišką. Kadangi į paraišką iš karto atsakyta nebuvo, jie A. pasakė, kad praneš jai, kai žinos, ar bankas suteiks paskolą. Tada išsiskyrė. Tą pačią dieną iš banko gavo atsakymą, kad bankas suteikia vyrui paskolą. Labai greitai su banku sutvarkyti buvo dokumentai ir bankas pervedė vyrui į sąskaitą pinigus. Tada vyras susisiekė su A. ir pranešė, kad bankas suteikė paskolą, ir kad jis gali jai paduoti 5000 eurų. Buvo suderinta, tiksliau A. paskyrė, vietą (visada A. ir paskirdavo vietą), kad jie susitiks prie Žemės ūko ministerijos jai paduoti 5000 eurų. Ji vėl vyko į susitikimą kartu su vyru. Susitikus, ji savo vyro mobiliojo ryšio telefone įjungė įrašymo programą, kad įrašyti visą jų pokalbį. Susitikus, vyras padavė A. grynaisiais pinigais 5000 eurų. Vėl joks raštas surašytas nebuvo, kadangi A. vis žadėjo, kad bus surašyta oficiali sutartis. Jų susitikimas tuo metu vyko labai trumpai. Daugiau po to karto su A. sutikęs vyras nebuvo. Vyras su A. tik kalbėjo telefonu. Vyras vis klausė, kada galima bus susitikti ir pasirašyti sutartį, tačiau A. vis kalbėjo ir žadėjo, kad kažkurią dieną suderins susitikimą, bet vis iki šiol sutartis paruošta nebuvo ir nepasirašyta. A. visą laiką vis kalbėjo, kad tas žmogus, kuris tvarko dokumentus, tai negali, tai jam kažkas atsitiko, vis tempė laiką ir sugalvodavo kažkokią priežastį. Dar vėliau A. užprašė vyro dar 1200 eurų kažkokiam projektui, tačiau vyras pasakė, kad tokių pinigų jie neturi ir daugiau jai neduos pinigų. T. A. pasakė, kad užteks 500 eurų, kad likusią dalį ar ji pati "dames", nelabai suprato. Vyras, jau įtardamas, kad kažkas vyksta ne taip, sužaidė taip, kad neva sutinka. T. A. vyrui atsiuntė SMS žinute sąskaitos numerį ir vardą, pavardę, kur pervesti pinigus. Vardas ir pavardė buvo ne Anos, o kito asmens - moters. Dabar nepasakys vardo ir pavardės, vyras galės pateikti prie bylos. Vyras tada paskambino A. ir paklausė, kodėl sąskaitos numeris yra kito asmens vardu, ne jos pačios. A. pasakė, kad koks skirtumas, į kieno sąskaitą vesti pinigus. Tada vyras pasakė A., kad jis nesutinka dar jai pervesti pinigus, A. net pyktelėjo ir davė suprasti, kad dabar procesas su dokumentų tvarkymu užsitęs dar. Iki šiol dokumentai yra nesutvarkyti, sutartis nepasirašyta. A. su vyru palaiko ryšį, nedingsta niekur, telefonas jos yra įjungtas. Tik paskutinėmis dienomis A. nekelia vyrui ragelio. Su ja A. išvis nekalba, jai nekelia ragelio, bendrauja tik su jos vyru. Ji A., jei neklysta, parašė dvi SMS žinutes, kad ji gražintų pinigus, kadangi nieko ji nedaro, netvarko dokumentų. A. į jos SMS pranešimus nereagavo, jai nieko neatrašė. SMS pranešimą prideda prie apklausos. Jos vyras A. irgi rašė SMS pranešimus, kuriose minėjo, kad ji neatlieka savo darbo, pinigų negražina, kad kreipsis į policiją. SMS pranešimus vyras atsiųs el. paštu tyrėjai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą. Daugiau šiai dienai nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 31-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. N. parodė, kad ji gyvena adresu I. K. (duomenys neskelbtini). Minėtą butą ji nusipirko 2016 metais balandžio mėnesį. Nusipirko iš asmens vardu ir pavarde N. L.. Minėtame bute ji nuo pat pradžių ir gyvena. Nuo pat pradžių minėtu adresu I. K. al. (duomenys neskelbtini), ateina registruoti laiškai A. M. vardu. Ji asmens vardu ir pavarde A. M. nepažįsta. Kodėl jos vardu laiškai ateina jos adresu, ji nežino. Ji skambino tuo klausimu į registrų centrą išsiaiškinti, kodėl jos adresu ateina laiškai A. M. vardu. Iš registrų centro sužinojo, kad minėtu adresu buvo deklaruota A. M. ir vyriškis, pavardė irgi M., vardo neprisimena. Tuomet ji parašė vienašališką prašymą, kad minėti asmenys pavarde M. būtų išregistruoti. Kiek žino, šiuo metu jie yra išregistruoti. Taip pat iš registro centro sužinojo, kad ne visose sistemose, registruose mato, kad pavyzdžiui A. M. yra minėtu adresu - I. K. al. išregistruota. Dar kartą pažymės, kad A. M. ji nepažįsta. Visus A. M. adresuotus laiškus, kurie ateina jos gyvenamuoju adresu, ji tiesiog išmeta. Daugiau nieko pasakyti reikšmingo neturi (2 t., b. l. 118-121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. K. parodė, kad jis ir jo šeima yra registruoti adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ir gyvena. Apie tai, kad jų adresu yra registruota MB "Galaktios centras", nieko nežinojo. Šį namą įsigijo 2020 m. Jį pirko iš J. V.. Jiems įsikrausčius į šį namą su šeima, vis ateidavo įvairiausi laiškai, skirti įvairiems asmenims ir įmonėms su įsiskolinimais, tačiau, kiek pamena, laiškų, skirtų MB "Galaktikos centras" nebuvo. Laiškai vis kartas nuo karto pasiekia jų adresą. Įvardinti visas įmones, kurioms ateina adresuoti laiškai jų adresu, negali, nes neatsimena, tačiau pamena tokią įmonę MB "Amersa", MB "Buhalterės paslaugos". Apie gaunamus laiškus informavo buvusią namo savininkę, ji nurodė gaunamus laiškus sudeginti. Nei jis pats, nei jo šeima nevykdo jokios veiklos jų gyvenamojo namo adresu, jie jame gyvena. A. M. nepažįsta, jai skirtų laiškų jų adresu, kiek pamina, nebuvo gavę (4 t., b. l. 80-82).

Iš 2021 m. lapkričio 26 d. K. M. protokolo-pareiškimo matyti, kad K. M. (duomenys neskelbtini)) pareiškė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 20 d. Vilniuje, Gedimino pr. 19, apgaulės būdu už pagalbą greitai sutvarkant žemės atskyrimo ir paskirties keitimo dokumentus, A. M. (duomenys neskelbtini)) apgaulės būdu išviliojo 7600 eurų (1 t., b. l. 29-31).

Iš 2022 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės nustatyta, kad buvo atlikta pranešime nurodytų mobilaus ryšio telefono (toliau - MRT) numerių ,(duomenys neskeltini) (2 t., b. l. 82-95).

Iš 2022 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės nustatyta, kad buvo atlikta pranešime nurodyto mobilaus ryšio telefono (toliau - MRT) numerio duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 107-108).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41271-21, dėl to, kad A. M. apgaulės būdu už pagalbą greitai sutvarkyti žemės atskyrimo ir paskirties keitimo dokumentus, iš nukentėjusiojo K. M. išviliojo 7600 eurų. Nuo 2021 m. liepos 27 d. nukentėjusysis K. M. su A. M. bendrauja skambučiais ir SMS pranešimai. Bendraujant skambučiais, vieno pokalbio metu, A. M. nurodė, kad jai dar reikalingi pinigai tvarkant žemės atskyrimo ir paskirties keitimo dokumentus, nurodė, kad dar reikia sumokėti 1200 eurų. Nukentėjusiajam nesutikus ir nurodžius, kad neturi tokių pinigų, A. M. nurodė, kad užteks ir 500 eurų. Nukentėjusysis įtardamas, kad A. M. nori ji vėl apgauti ir išvilioti pinigus, sutiko dar sumokėti prašomus 500 eurų. Tuomet A. M. SMS pranešime atsiuntė banko sąskaitos numerį, kur pervesti pinigus (K. M. 2022 m. sausio 31 d. el. paštu atsiuntė SMS pranešimus (susirašinėjimą su įtariamąja A. M.)). Viename iš SMS pranešimų, o būtent 2021 m. lapkričio 26 d. SMS pranešime, A. M. nurodė, kad K. M. pervestų pinigus į "Swedbank" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią T. K.. Nukentėjusysis, paskambinęs A. M. nurodė, kad pinigų neperves, nes yra nurodyta visiškai kito žmogaus banko sąskaita. Tikslu nustatyti A. M. buvimo vietą ir liudytoju apklausti galimai A. M. pažinojusį asmenį, buvo patikrinta aukščiau nurodyta banko sąskaitą ir nustatyta, kad banko "Swedbank" sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Patikrinus policijos sistemos registrą nustatyta, kad T. K. gyv. vieta iki 2022 m. gegužės 9 d. buvo (duomenys neskelbtini). T. K. mirė 2022 m. gegužės 9 d. (2 t., b. l. 109-112).

2022 m. sausio 27 d. iš Bigbank gautas atsakymas kartu su priedais, iš kurio matyti, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 18 d. vartojimo kredito sutartį bankas K. M. suteikė 29 990,12 eurų dydžio paskolą, iš kurių 18 151,12 eurų buvo skirta K. M. turimos paskolos banke refinansavimui, o 11 839 eurai – vartojimo reikmėms (2 t., b. l. 50-68).

Iš K. M. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. matyti, kad Bigbank AS 2021 m. rugpjūčio 18 d. pervedus 11 839 Eur paskolos, tą pačią dieną per tris kartus buvo išgryninta 5000 Eur (1 t., b. l. 77-80).

2022 m. vasario 18 d. gautas ir apžiūrėtas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, ir kurio nustatyta, kad K. M. nuosavybės teise nuo 2020 m. lapkričio 12 d. priklauso 1,2500 ha žemės sklypas, esantis Vilniausr., Riešės sen., Pašilių k., kurio paskirtis – žemės ūkio (2 t., b. l. 46-47).

2021 m. lapkričio 26 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. M. pateikė pokalbių telefonu su A. M. garso įrašus. Pateikti įrašai išversti į lietuvių kalbą (1 t., b. l. 64-76).

2022 m. sausio 31 d. K. M. elektroninių paštu pateikė susirašinėjimą SMS pranešimais su A. M., kuris atspausdintas, apžiūrėtas ir išverstas (1 t., b. l. 81-112).

2022 m. sausio 26 d. M. M. elektroninių paštu pateikė susirašinėjimą SMS pranešimais su A. M., kuris atspausdintas, apžiūrėtas ir išverstas (2 t., b. l. 36-45).

2023 m. balandžio 13 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad K. M. pateikė SMS pranešimų nuotraukas. Pateiktos nuotraukos apžiūrėtos, pranešimų turinys išversti į lietuvių kalbą (3 t., b. l. 151-198; 4 t., b. l. 6-17).

Iš 2022 m. rugsėjo 26 d. gautų duomenų apie A. M. turimas sąskaitas bankuose nustatyta, kad ji turi savo vardu atidarytas ir galiojančias 3 sąskaitas AB „Šiaulių bankas, UAB „Paysera LT“ ir AB „Swedbank“ (3 t., b. l. 132-134).

Iš 2023 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir 2023 m. balandžio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštų nustatyta, jog duomenų apie žemės sklypo (kad. Nr. 4117/0300:0735), esančio Vilniaus r., Riešės sen., Pašilių k., paskirties keitimą ar kreipimosi pradėti paskirties pakeitimo procedūrą, nėra (3 t., b. l. 129-130, 135).

Įrodymų vertinimas, teismo argumentai ir išvados.

A. M. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka atlikti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo sąmonėje netikros tiesos suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015). Apgaulė gali pasireikšti ir piktnaudžiavimu nukentėjusiojo pasitikėjimu. Suklaidintas dėl ketinimų nukentėjusysis perduoda turtą kitam asmeniui laikinai valdyti, naudotis ar nuosavybėn ir tikisi, kad turtą gavęs asmuo vykdys tam tikrus įsipareigojimus turtui ir sugrąžins teisėtam savininkui ar valdytojui perduoto turto vertę atitinkančią pinigų sumą, arba perduos tokios pat vertės daiktą. Tačiau, jei turtą gavęs asmuo neketina vykdyti savo įsipareigojimų, o dėl jo padarytos pagaulės pažeistos teisės atkūrimas objektyviai tampa problemiškas, kyla padarytos veikos baudžiamojo teisinio vertinimo klausimas. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra viena iš sukčiavimo nusikaltimo apgaulės formų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-454/2012).

Vertindamas, ar A. M. veiksmai gali būti vertinami kaip atitinkantys nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, teismas pažymi, kad nors viso baudžiamojo proceso metu A. M. neigė turėjusi tyčią apgauti nukentėjusįjį, jokios naudos iš jo negavo, paimtus pinigus perdavė asmeniui, kurį įvardinti atsisakė ir kuris turėjo sutvarkyti K. M. turimo žemės sklypo dokumentus, tačiau tokią A. M. nurodytą įvykių versiją paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. M. parodė, kad mirus moteriai, kuri tvarkė sklypo dokumentus, į jį pati kreipėsi A. M., kuri pasisiūlė padėti jam pabaigti su žemės paskirties pakeitimu susijusias procedūras, per du kartus paėmė iš jo 7 600 eurų, prašė dar, bet negavo; jokių žadėtų dokumentų jis negavo, kai kreipėsi į Žemėtvarką, sužinojo, kad jokia procedūra dėl jo žemės sklypo nėra inicijuota, dokumentai nėra tvarkomi, tada suprato, kad A. M. jį apgavo. Šiuos parodymus patvirtina liudytojų M. M. ir J. M. parodymai, kad nors pinigai buvo imami, tačiau jokie realūs veiksmai, kurie buvo žadėti, atlikti nebuvo, žemės sklypo paskirtis iki šiol nėra pakeista.

Teismas , įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog A. M., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino nukentėjusįjį K. M., kad už atlygį gali padėti parengti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atskyrimo ir paskirties keitimo klausimais, ir, iš anksto žinodama, kad neketina pažado vykdyti, per du kartus, tai yra, 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.00 val., ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.00 val., Vilniuje, Gedimino pr. 19, susitikimo metu iš nukentėjusiojo K. M. gavo, atitinkamai, 2600 Eur ir 5000 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – K. M. priklausančius grynuosius pinigus 7 600 Eur.

Kaltinamosios įvykdyta apgaulė pasireiškė tuo, kad ji, iš anksto žinodama, kad pažado neįvykdys ir nesiruošdama jo vykdyti, pažadėjo nukentėjusiajam, kad padės jam sutvarkyti dokumentus ir, įgijusi jo pasitikėjimą, išviliojo pinigus – 7 600 Eur. Kaltinamosios versiją, kad pinigus ji iš karto perdavė kitam asmeniui, kuris ir turėjo sutvarkyti dokumentus, pati jokios naudos negavo, tikslo apgauti K. M. neturėjo, pati yra nukentėjusi ir apgauta, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamoji jį surado pati ir pasisiūlė padėti su dokumentais. Ši aplinkybė nėra niekaip paneigta, pati kaltinamoji teigia neatsimenanti, kas kam pirmas paskambino. Taigi, nors kaltinamoji, jos teigimu, pati sklypų paskirties keitimais neužsiima, tačiau ji, sužinojusi, kad K. M. turi tokį poreikį (tikėtina, kad iš J. R., kuri tvarkė dokumentus, bet (duomenys neskelbtini) mirė) ir turi tam pinigų, pati surado nukentėjusįjį, nors negali logiškai paaiškinti, kodėl jai apskritai kilo mintis padėti jam su dokumentų tvarkymu. Jokio atlygio už paslaugas ji neprašė, kas, įvertinus kartu su kitomis nustatytomis aplinkybėmis, gali būti vertinama kaip įrodymas, jog ji realiai suteikti tarpininkavimo paslaugų neplanavo, siekė gautus pinigus pasilikti sau. Nors kaltinamoji nurodė buvusi tik tarpininkė, tačiau ji atsisakė suteikti bet kokius duomenis apie asmenį, kuriam tariamai atidavė pinigus ir dokumentų kopijas ir kuris savo darbo neatliko, A. M. nuolat keitė parodymus, iš pradžių nurodydama, kad su tuo žmogumi bendravo tik gyvai, po to paaiškindama, kad jie bendravo ir telefonu, tačiau jo numerio nebeturinti, todėl yra pagrindas manyti, kad realiai toks asmuo apskritai neegzistavo. Tą patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad jokia K. M. priklausančio žemės sklypo paskirties pakeitimo procedūra nebuvo net inicijuota. Tuo tarpu, kaip nustatyta iš nukentėjusiojo ir liudytojos M. M. parodymų, kurie yra patvirtinti susirašinėjimais SMS žinutėmis ir pokalbių įrašais, kaltinamoji teigė, kad procedūros pradėtos, po kurio laiko, kad beveik baigtos, liko tik keli momentai dėl melioracijos, galiausiai, kad viskas yra sutvarkyta ir viską perduos atvykusi į VĮ „Registrų centras“, taip pat, kad netgi yra suradusi pirkėjus sklypo daliai. Nors pinigus iš nukentėjusiojo ėmė, tačiau jokių pakvitavimų ar kitų raštiškų įrodymų pasirašyti nesutiko, sutarties (bent tarpininkavimo) nesudarė, nors žadėjo, tačiau vis atidėliodavo įvairiais motyvais. Visą tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog A. M., realiai neketindama padėti su dokumentų tvarkymu, klaidino nukentėjusįjį ir apgaule per du kartus savo naudai įgijo 7 600 Eur. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir tai, kad pareikalavusi dar 1 100 Eur, kuriuos nurodė pervesti į sąskaitą, nurodė svetimą, kito asmens sąskaitą, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, turėjo savo vardu atidarytas net 3 bankų sąskaitas. Paaiškinti, kodėl nurodė kito asmens sąskaitą, negalėjo.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu duoti K. M., M. M. ir J. M. parodymai, garso įrašuose ir nuotraukose užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus.

Aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad A. M., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino nukentėjusįjį K. M., kad už atlygį gali padėti parengti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atskyrimo ir paskirties keitimo klausimais, ir, iš anksto žinodama, kad neketina pažado vykdyti, iš nukentėjusiojo K. M. gavo, atitinkamai, 2600 Eur ir 5000 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – K. M. priklausančius grynuosius pinigus 7 600 Eur.

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios veiksmai nuo pat pradžių buvo nukreipti į tai, kad įgyti nukentėjusiojo pasitikėjimą ir išvilioti iš jo tam tikrą pinigų sumą, kaltinamoji neplanavo vykdyti K. M. duotų pažadų, piktnaudžiavo jo pasitikėjimu, reikalaudama pinigų už tariamai teikiamą paslaugą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog kaltinamoji savo tyčiniais neteisėtais veiksmais apgaulė būdu įgijo svetimą, K. M. priklausantį turtą – pinigus 7 600 Eur sumoje.

Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai įgyto apgaule turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaltė jos padarymu įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas , skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

A. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. M. yra našlė, dirbanti, teista, nors teistumas išnykęs, tačiau atsižvelgtina į tai, kad veikos, už kurias ji buvo teista, analogiškos nagrinėjamai šioje byloje, administracine tvarka nebausta (5 t., b. l. 3-31). Byloje nėra duomenų apie A. M. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichiatrinį gydymą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti A. M. paskyrus laisvės atėmimo bausmę terminui, atitinkančiam BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą vidurkį - 1 metus 6 (mėnesius) laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).

Teismas , įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamosios A. M. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, kas atitinka galimo atidėjimo termino vidurkį, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, 69 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis K. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymu patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų jam padaryta žala, todėl prašo iš A. M. priteisti 7 000 Eur turtinei žalai atlyginti; 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 650 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (5 t., b. l. 74-76).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. patikslino ieškinio reikalavimus, prašymas priteisti 6 600 Eur turtinei žalai atlyginti ir 850 Eur išlaidų advokato paslaugoms, kitoje dalyje reikalavimų netikslino.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Ieškinio reikalavimas dėl kaltinamosios nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, nėra neproporcingai didelis, kaltinamoji jo neginčijo, todėl privalo šią žalą atlyginti. Todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš A. M. K. M. naudai 6 600 Eur turtinei žalai atlyginti.

Be turtinių reikalavimų, K. M. taip pat yra pareiškęs reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad dėl pinigų praradimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, buvo apgautas ir pažemintas, dėl didžiulės nervinės įtampos jam reikėjo vartoti raminančius vaistus, jo išgyvenimai tęsiasi daugiau kaip 2 metus. Padaryta netirtinę žalą vertina 2 000 Eur.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamoji A. M. apgaule įgijo svetimą, K. M. priklausantį turtą – pinigus.

Teismas daro išvadą, jog nukentėjusysis patyrė stresą dėl prarastų pinigų, buvo priverstas paimti paskolą, kurią moka iki šiol, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, taip pat patyrė ir nepatogumus dėl reikalingumo vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, samdytis advokatą. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį, jos galimybes atlyginti žalą (60 metų amžiaus, dirbanti, darbingo amžiaus). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 300 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pasisakant dėl prašymo priteisti 5 procentus metinių palūkanų, pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo tenkintinas.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas , spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės. Taip pat pažymėtina, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas įvertina tai, kad advokatas A. S. nukentėjusįjį atstovavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, teikė dokumentus, prašymus ir skundus prokurorams nutraukus ikiteisminį tyrimą šioje byloje, bylos nagrinėjimo teisme metu parengė civilinį ieškinį. Šiame baudžiamajame procese nukentėjusiojo atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant teisme keturiuose teismo posėdžiuose, byla pradėta nagrinėti iš esmės antrame posėdyje ir iš esmės išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius, kaltinamoji kalta neprisipažino, dėl ko buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, byla nemažos apimties, gavus bylą teisme, ją sudarė 5 tomai. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinęs pagal ieškinio turinį advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (kliento teisinė konsultacija, susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais – bylos medžiaga ir jos teisinė analizė, taip pat skundų ir civilinio ieškinio parengimas, kliento interesų atstovavimas teisme), vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas – iš viso 850 Eur – tenkinamas, nenustatyta, kad atstovavimo išlaidos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos.

Kiti klausimai.

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu sulaikyta nebuvo.

A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –3 kompaktiniai diskai, laikomi voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galino viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 69 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikaltimu padarytą 6 600 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų eurų) žalą (likusią jos dalį).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

K. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. M. priteisti K. M. naudai 6 600 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti; 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 900 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų eurų) sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – 3 kompaktinius diskus, laikomus voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galino viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

4) Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.