Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajai A. M. ir jos gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. M. (K. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 69 straipsniu, paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą 6 600 Eur žalą (likusią jos dalį).

K. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. priteista K. M. naudai 6 600 Eur turtinei žalai atlyginti, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6 900 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino nukentėjusįjį K. M., kad už atlygį gali padėti parengti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su nukentėjusiajam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo atskyrimo ir paskirties keitimo klausimais, ir iš anksto žinodama, kad neketina pažado vykdyti, per du kartus, tai yra 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.00 val. ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), susitikimo metu iš nukentėjusiojo K. M. gavo atitinkamai 2 600 Eur ir 5 000 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – K. M. priklausančius grynuosius pinigus – 7 600 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu ir baudžiamosios poveikio priemonės paskyrimu, nurodoma, kad teisme apeliantas pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios jam padarytą 2 000,00 Eur neturtinę žalą. Teismas atlygintinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 300 Eur, nuosprendyje savo sprendimą motyvavo taip: „<...> siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamosios turtinę padėtį, jos galimybes atlyginti žalą (60 metų amžiaus, dirbanti, darbingo amžiaus).“ Apeliantas mano, kad teismas visiškai nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju teismas daugiau gynė nuteistosios interesus, bet ne jo kaip nukentėjusiojo teisę gauti žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Nagrinėjamu atveju A. M. nuteista už tyčinį nusikaltimą, todėl nustatant atlygintinos žalos dydį atsižvelgti į jos turtinę padėtį nėra teisinio pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, jos pasekmėms (neteko didelės pinigų sumos), jo patirtiems išgyvenimams, sveikatos pablogėjimui ir patirtiems nepatogumams. Taigi neturtinės žalos dydis sumažintas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusysis K. M. apeliaciniu skundu prašo padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį bei įpareigoti nuteistąją priteistą turtinę žalą mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir dėl ko teisėjų kolegija toliau pasisako.

9. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusysis K. M. civiliniu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš A. M. jo naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundžiamu teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis sumažintas iki 300 Eur. Apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusysis patyrė stresą dėl prarastų pinigų, buvo priverstas paimti paskolą, kurią moka iki šiol, šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, taip pat patyrė ir nepatogumus dėl reikalingumo vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu, samdytis advokatą. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, atsižvelgta ir į nuteistosios turtinę padėtį, jos galimybes atlyginti žalą (60 metų amžiaus, dirbanti, darbingo amžiaus). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai nustatė nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį.

10. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

11. Pažymėtina, jog vienas esminių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra nusikalstamos veikos sukelti padariniai. Nagrinėjimu atveju nuteistoji padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, t. y. apgaule įgijo nukentėjusiajam priklausančią pinigų sumą – 7 600 Eur. Šiame kontekste svarbu tai, jog veika sukelti padariniai – turto netekimas yra laikini, kadangi nuteistoji teismo nuosprendžiu įpareigota atlyginti padarytą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, jog dėl to, kad buvo pasinaudota iš anksto įgytu nukentėjusio pasitikėjimu, jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė savanaudiškais tikslais, dėl ko nukentėjusysis neteko pinigų, buvo priverstas paimti paskolą, kurią moka iki šiol, šeimoje auga trys vaikai, jis neabejotinai galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, įtampą, nerimą, baimę dėl ateities, dėl patirto streso ir nerimo vartojo raminamuosius vaistus. Tačiau mediciniškai patvirtintų duomenų apie ilgalaikius sutrikimus ir ilgalaikį poveikį sveikatai teismui nepateikta. Kaip minėta, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltininko turtinę padėtį, nagrinėjamu atveju nuteistoji – 60 metų amžiaus moteris, dirbanti, byloje nenustatyta, kad jos turtinė padėtis būtų gera, apie jos gaunamas pajamas byloje nėra duomenų. Dėl apeliaciniame skunde nurodomo CK 6.282 straipsnio 3 dalies pažymėtina, jog teismas šiuo atveju ne sumažino atlygintinos žalos dydį (dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ieškinys patenkintas pilnai), o tiesiog nustatė nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, įvertinant ją mažesne suma, negu ją įvertino pats nukentėjusysis. Todėl teigti, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala buvo sumažinta, vadovaujantis CK 6.282 straipsniu, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į sumą, kurią nukentėjusysis prarado, į tai, kad nėra duomenų apie ilgalaikius psichikos sutrikimus, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiam iš nuteistosios neturtinei žalai atlyginti priteista suma – 300 eurų nėra neproporcingai maža nukentėjusiojo dėl padarytos veikos patirtiems išgyvenimams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

12. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą 6 600 Eur turtinę žalą, įpareigojant A. M. mokėti lygiomis dalimis kas mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos.

13. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą 6 600 Eur žalą (likusią jos dalį), taigi yra nustatytas laikotarpis, per kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentas, kad teismo nustatytas turtinės žalos atlyginimo terminas neskatina nuteistosios kuo greičiau atlyginti jam padarytą žalą, nes nuteistoji, pavyzdžiui, visus metus gali nemokėti jam turtinės žalos atlyginimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš nuteistosios A. M. nukentėjusiojo naudai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6 900 Eur sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, t. y. šios palūkanos yra išieškomos iki visiško prievolės įvykdymo, taip pat BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones, taigi nuteistoji yra skatinama kuo greičiau įvykdyti prievolę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas civilinio ieškinio vykdymo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo terminas – 1 metai, nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių gauti turtinės žalos atlyginimą kuo greičiau, o taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų nepažeidžia.

14. Nuteistosios gynėjas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iškėlė non bis in idem (draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) principo pažeidimo klausimą. Pažymėjo, kad byloje 2023 m. liepos 21 d. prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41271-21 ir A. M. baudžiamąjį persekiojimą dalyje dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir tęsti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41271-21 ir A. M. baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (4 t., b. l. 138-142).

15. BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą, o BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistosios A. M. gynėjo byloje nurodytas prokuroro 2023 m. liepos 21 d. nutarimas, kuriuo buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41271-21 ir A. M. baudžiamąjį persekiojimą dalyje dėl BK 182 straipsnio 1 dalies ir tęsti tą patį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41271-21 ir A. M. baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje (4 t., b. l. 138-142) nebuvo galutinis sprendimas (res judicata) dėl A. M. kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nes tas pats ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas ir A. M. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas toliau atliekamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 1 dalyje. 2023 m. lapkričio 15 d. jau teisminio bylos nagrinėjimo metu prokurorė pateikė prašymą vadovaujantis BPK 256 straipsnio 2 dalimi pakeisti kaltinamajame akte nurodytos A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 184 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Teisėjų kolegija non bis in idem principo pažeidimo nagrinėjamu atveju nenustatė.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

18. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2024-01875 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 187,50 Eur už A. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju A. M. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteista, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas nukentėjusiojo pateiktas apeliacinis skundas, pati nuteistoji A. M. apeliacinei instancijai skundo neteikė. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų – 187,50 Eur iš nuteistosios A. M. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.