Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-03-02 · Civilinė byla Nr. e2-1114-618/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-02
Bylos Nr.
e2-1114-618/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14067-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
A. P., V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1114-618/2018Proceso Nr. 2-06-3-14067-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams A. P., V. P. (V. P.) dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės A. P. 341,18 Eur draudimo išmoką, priteisti iš atsakovo V. P. 8 161,80 Eur draudimo išmoką, priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovei A. P. - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovui V. P. – CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau jie per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-462-158-2015 trečiasis asmuo E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, t.y. 2014-06-12 dėl E. P. veiksmų vairuojant automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis susidūrė su motociklu Honda CB 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. P. (V. P.), kuris dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų žuvo. 2015-09-07 nuosprendžiu teismas nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė jiems iš E. P. kiekvienam po 3 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš ieškovės ADB „Gjensidige“ (anksčiau - UAB DK „PZU Lietuva“) po 1 250,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 1 580,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-10 nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 1A-383-255/2015 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nuosprendžio atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-06-16 nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 2K-218-489/2016 Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-10 nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-20 nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1A-252-462/2016 nuteistojo E. P. apeliacinį skundą tenkino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-07 nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį - E. P. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Ieškovė 2015-04-30 mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovei A. P. 341,18 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2015-03-19 mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovui V. P. 4 002,70 Eur draudimo išmoką, 2015-03-25 – 78,20 Eur draudimo išmoką, 2016-01-07 – 4 080,90 Eur draudimo išmoką, iš viso 8 161,80 Eur. Ieškovė 2017-04-24 kreipėsi į atsakovus dėl išmokėtų draudimo išmokų grąžinimo ieškovei. Byloje duomenų, apie tai, kad prašoma suma sumokėta, nėra.

Privalomo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Trečiuoju asmeniu tampa bet kuris nuo privalomu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 15 dalis). Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015).

Draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato ne tik draudimo išmokų išmokėjimą, bet ir draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą tais atvejais, jei paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalis). TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais draudikui teisė reikalauti iš nukentėjusio trečiojo asmens grąžinti jo neteisėtai gautą draudimo išmoką kyla tada, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių nukentėjęs trečiasis asmuo neteisėtai gavo šią išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalyje įvardyta sąlyga tokiai teisei kilti – trečiojo asmens pateikta klaidinga informacija, dėl ko buvo neteisingai apskaičiuota draudimo išmoka, – nėra apibrėžta įstatyme ar jo įgyvendinamajame teisės akte. Žodis „klaidingas“ reiškia „su klaida ar klaidomis, neteisingas, netikras“ (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“), todėl tokia informacija gali būti pateikta nebūtinai dėl nukentėjusio trečiojo asmens kaltės. Šiuo atveju svarbus pats faktas, kad tokia informacija buvo pateikta ir ji lėmė neteisėtą draudimo išmokos išmokėjimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (Toliau – Taisyklės) 65.3. punkte numatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą gauti šios išmokos asmeniui.

Kaip pažymėta pirmiau, įprastu civilinės atsakomybės draudimu draudžiamas kalto asmens turtinis interesas trečiojo asmens naudai, todėl paaiškėjus, kad nėra sąlygų apdrausto transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti, trečiasis asmuo praranda įstatyme nustatytą teisę gauti draudimo išmoką. Tai, kad draudimo išmoka buvo išmokėta pagal tuo metu turimus duomenis, patvirtinančius apdrausto transporto priemonės valdytojo atsakomybę, bet vėliau šie duomenys yra nuginčijami, nepanaikina draudiko teisės reikalauti grąžinti draudimo išmoką, nes Taisyklėse neįtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi neturėti teisės gauti draudimo išmoką ir jos išmokėjimo, ir reikalavimo ją grąžinti pareiškimo metu. Šiuo atveju svarbus yra ne laiko, kada paaiškėjo trečiojo asmens pateiktos informacijos klaidingumas, bet fakto, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateikus klaidingą informaciją buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka, nustatymas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-10-20 nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1A-252-462/2016 trečiąjį asmenį E. P. išteisino, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų išmokėtas draudimo išmokas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės A. P. priteistina 341,18 Eur draudimo išmoka, iš atsakovo V. P. - 8 161,80 Eur draudimo išmoka.

Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 191,00 Eur žyminis mokestis, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 95,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. P. 341,18 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 341,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 8 161,80 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 161,80 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 95,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja Larisa Šimanskienė