- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-383-255/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- A. P., V. P.
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Vaclovas Janušauskas
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-255/2015
Teisėja Z. Romanovaitė Proceso Nr. 1-30-1-00168-2014- Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5.; 2.4. (S)
2015 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant E. P. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str., ir uždrausta naudotis teisėmis vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir jiems iš E. P. priteista 7000 Eur, kiekvienam po 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiesiems A. P. ir V. P. priteisti 2500 Eur, kiekvienam po 1250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiųjų A. P. ir V. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir jiems iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteista 1580,90 Eur turtinei žalai atlyginti. Iš E. P. V. P. priteista 869 Eur patirtų proceso išlaidų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas dėl 150,34 Eur proceso išlaidų priteisimo netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nuteistas už tai, kad jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to žuvo kitas žmogus, t. y. jis, 2014 m. birželio 12 d., apie 9.04 val., Klaipėdos mieste, Taikos prospekto ir Bijūnų gatvių nereguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas Taikos prospektu, antra eismo juosta, turėdamas galimybę iš tolo pamatyti atvažiuojantį motociklininką, dėl išsiblaškymo jo nepamatė, nesustabdė vairuoto automobilio, sukdamas į kairę, į Bijūnų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Honda CB 500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P. (V. P.), ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų, išsivysčius vidiniam kraujavimui ir sunkiam trauminiam-hemoraginiam šokui, V. P. žuvo. Taigi E. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimą ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Pasak apelianto, nuosprendis grindžiamas ne visomis 2014 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11K-143(14011K-271 (14)) pateiktomis išvadomis ir iš esmės vieno liudytojo D. D. parodymais.
Apelianto manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitas ekspertizės išvadas, kad žuvusysis leistiną greitį gyvenvietėje viršijo du kartus, t. y. jo judėjimo greitis iki susidūrimo buvo apie 106 km/val. Nurodo, jog ekspertizės aktu konstatuota, kad jeigu prieš įvykį motociklu „Honda CB 500“ būtų buvę važiuojama didžiausiu gyvenvietėse leistinu 50 km/val. greičiu, tai prieš įvykį susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes kol 50 km/val. greičiu važiuojantis motociklas „Honda CB 500“ būtų privažiavęs vietą, kurioje buvo susidūrimo metu, automobilis būtų papildomai nuvažiavęs apie 31 m atstumą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį.
Apeliantas pažymi, kad prieš pradėdamas manevrą – posūkį į kairę, net jei būtų matęs tolumoje esantį motociklą, nebūtų galėjęs numatyti, kad atvažiuojančio motociklo greitis bus didesnis net 56 km/val. už leistiną, todėl objektyviai nebūtų galėjęs suvokti, kad jo manevras gali nulemti susidūrimą su atvažiuojančiu motociklu. Nuteistasis mano, jog jis turėjo pagrindo tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, tarp jų ir žuvusysis, eismo taisyklių nepažeidinės.
Nurodo, kad BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo taisyklių pažeidimo ir pasekmių, šiuo atveju žmogaus žūties. Akcentuoja, kad teismų praktikoje pripažįstama, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų (nutartys Nr. 2K-2/2005, 2K-151/2011, 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (nutartis Nr. 2K-513/2012).
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo padarytas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, t. y. ar yra priežastinis ryšys tarp jo padaryto pažeidimo bei kilusių padarinių. Pažymi, jog priežastinis ryšys yra vienas iš nusikalstamo veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes. Tačiau eismo įvykio bylose ekspertizės eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina tik techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (nutartis Nr. 2K-49/2013).
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju negalima daryti tokios išvados, nes jeigu žuvusiojo vairuojamas motociklas nebūtų viršijęs greičio, būtų galėjęs išvengti susidūrimo su automobiliu, nes jo vairuojamas automobilis būtų užbaigęs manevrą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo E. P. gynėjas advokatas M. Kepenis prašo apeliacinį skundą tenkinti. Mano, kad papildoma priemonė uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus, taikyta nepagrįstai. E. P. yra pensininkas, Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus, apeliantas įvykio metu buvo blaivus.
Nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. Janušauskas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu sutinka visiškai.
Prokuroras Juozas Sykas prašo apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, kad E. P. nuteistas teisingai. Nurodo, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad E. P. turėjo visas galimybes ir sąlygas pamatyti iš tolo atvažiuojantį motociklininką ir jis turėjo pareigą nustatyti, kad motociklininkas viršija didžiausią leistiną greitį. Apeliantas neturėjo teisės nepraleisti motociklininko.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes, ir pagrįstai konstatavo, kad E. P. padarė BK 281 str. 5 d. numatytą nusikaltimą. Todėl nuteistojo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atmestini. Taip pat apeliantas teigia, kad nuosprendis grindžiamas ne visomis 2014 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akto Nr. 11K-143(14011K-271 (14)) išvadomis ir iš esmės vieno liudytojo D. D. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto argumentas taip pat yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. D., eksperto D. J., nukentėjusiųjų V. P., A. P. parodymais, paties nuteistojo E. P. duotais paaiškinimais, specialistų išvadomis, procesinių veiksmų protokolais, ekspertizės aktu ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis ne visomis ekspertizės akte pateiktomis išvadomis ir tik liudytojo D. D. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl E. P. kaltės. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir su jomis sutinka.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Kelių eismo taisykles pažeidė tiek automobilio „Ranault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. P., tiek motociklo „Honda CB 500“, valstybinis (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. P.. Motociklo vairuotojas V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi mieste, kur leidžiamas maksimalus greitis 50 km/val., važiavo 106 km/val. greičiu. Šis motociklo vairuotojo pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Nuteistasis E. P. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį „Renault Laguna“ sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui. Tačiau nuteistasis tvirtina, kad jo pažeidimas nebuvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga, ir nurodo, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitas ekspertizės išvadas, kad žuvusysis leistiną greitį gyvenvietėje viršijo du kartus, t. y. jo judėjimo greitis iki susidūrimo buvo apie 106 km/val. Akcentuoja, jog ekspertizės aktu konstatuota, kad jeigu prieš įvykį motociklu „Honda CB 500“ būtų buvę važiuojama didžiausiu gyvenvietėse leistinu 50 km/val. greičiu, tai prieš įvykį susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes kol 50 km/val. greičiu važiuojantis motociklas „Honda CB 500“ būtų privažiavęs vietą, kurioje buvo susidūrimo metu, automobilis būtų papildomai nuvažiavęs apie 31 m atstumą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį.
Kaip teisingai pažymėjo ir apeliantas apeliaciniame skunde, teismų praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Jei Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju abu kelių eismo dalyviai techniniu požiūriu pasielgė nepriimtinai, tai konstatuota ekspertizės išvadose. Tad būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
2014-12-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-143 (14)/11K-271 (14) konstatuota, kad susidūrimo momentu motociklo „Honda BB 500“ važiavimo greitis buvo apie 106 km/val. 106 km/val. greičiu važiuojančio motociklo „Honda CB 500“ stabdymui, priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais, buvo reikalingas nuo 85 m iki apie 130 m atstumas. 50 km/val. greičiu važiuojančio motociklo „Honda CB 500“ ekstremaliam stabdymui ant sauso horizontalaus asfalto reikalingas nuo apie 27,3 iki 37,4 atstumas (priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais), o stabdant pusės ekstremalaus stabdymo intensyvumu – nuo apie 38,6 m iki apie 58,8 m atstumu (taip pat priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais. Pagrindinė sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo kilimu susiję techniniu požiūriu buvo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų E. P. ir V. P. veiksmai, tai yra automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas E. P. sankryžoje vykdydamas posūkio į kairę manevrą nedavė kelio priešpriešiais pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui „Honda CB 500“, o motociklo „Honda CB 500“ vairuotojas V. P. važiavo apie 2 kartus viršydamas didžiausią gyvenvietėse leidžiamą greitį. Techniniu požiūriu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas E. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie Taikos prospekto ir Bijūnų gatvės sankryžos bei ruošdamasis joje vykdyti posūkio į kairę manevrą privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat savo judėjimo krypties kairiojo važiuojamosios dalies krašto, prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, bei privalėjo duoti kelią priešpriešiais parvažiuojančiam motociklui „Honda CB 500“, sankryžoje sukti taip, kad važiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodamas iš jos automobilis „Renault Laguna“ neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Techniniu požiūriu prieš įvykį susidariusioje situacijoje motociklo „Honda CB 500“ vairuotojas V. P. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, privalėjo važiuoti neviršydamas leistino greičio, o atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir eismo intensyvumą, turėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų stabdyti vairuojamą motociklą iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pastebėjęs, kad priešpriešiais važiuojančiu automobiliu „Renault Laguna“ pradedamas posūkio į kairę manevras ir sudaroma kliūtis jo vairuojamo motociklo judėjimui – privalėjo stabdyti. Jeigu prieš įvykį motociklu „Honda CB 500“ būtų buvę važiuojama didžiausiu gyvenvietėse leidžiamu 50 km/val. greičiu, tai prieš įvykį susidariusioje situacijoje transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs, nes kol 50 km/val. greičiu važiuojantis motociklas „Honda CB 500“ būtų privažiavęs vietą, kurioje buvo susidūrimo metu, automobilis būtų papildomai nuvažiavęs apie 31 m atstumą ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį (t. 1. b. l. 79). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas D. J. patvirtino 2014-12-11 ekspertizės akte Nr. 11K-143 (14011K-271 (14) pateiktą išvadą ir paaiškino, kad susidūrimo metu motociklo greitis buvo apie 106 km/val., o automobilio – apie 47 km/val. 106 km/val. greičiu važiuojančio motociklo sustabdymui, priklausomai nuo vairuotojo įgūdžių stabdyti, reikalingas nuo 85 iki 130 metrų atstumas. Kai buvo pradėtas automobilio manevras, motociklas buvo 62,5 metrų atstumu nuo susidūrimo vietos. Viršydamas greitį motociklininkas negalėjo sustabdyti motociklo iki susidūrimo vietos. Viršydamas leistiną greitį motociklas išvengti susidūrimo negalėjo. Susidūrimo metu motociklas važiavo tiesiai. Abu eismo dalyviai nevykdė Kelių eismo taisyklių reikalavimo, abiejų vairuotojų veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui. Jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, automobilis „Renault Laguna“ būtų išvažiavęs iš sankryžos. Jei automobilis „Renault Laguna“, matydamas priešpriešiais parvažiuojančią transporto priemonę, būtų davęs jai kelią prieš pradėdamas manevrą, susidūrimas nebūtų įvykęs. Automobilio „Renault Laguna“ vairuotojui kelio ruožas buvo tiesus, matomumas nebuvo ribotas, tai matyti iš pateiktos medžiagos. Prieš susidūrimą motociklas važiavo tiesiai, nebuvo duomenų, kad jis lenkė automobilį iš dešinės. Motociklo matomumo nebuvo įmanoma fiziškai užstoti. Jei motociklas būtų važiavęs 50 km/val. greičiu, kliūtis nebūtų buvusi sudaryta. Taip pat paaiškino, kad susidūrimas įvyko pirmos juostos kairėje pusėje, susidūrimo vieta nustatyta pagal įvykio vietoje esančius pėdsakus ir pagal transporto priemonės sugadinimus. Susidūrimas įvyko automobiliui jau įvažiavus į motociklo judėjimo krypties juostą. Automobilis jau buvo nuvažiavęs 27 metrus iki susidūrimo vietos, o motociklas buvo 62 metrai iki susidūrimo vietos. Automobilio manevras nebuvo staigus. Susidūrimo metu automobilio greitis buvo 47 km/val. Techniniu požiūriu vairuotojas privalėjo matyti motociklininką ir kitą automobilį (t. 3, b. l. 5–6). Nors apeliantas teigia, kad jis prieš pradėdamas manevrą, posūkį į kairę, nematė parvažiuojančio motociklo, o net jei būtų matęs tolumoje esantį motociklą, nebūtų galėjęs numatyti, kad atvažiuojančio motociklo greitis bus didesnis net 56 km/val. už leistiną, todėl objektyviai nebūtų galėjęs suvokti, kad jo manevras gali nulemti susidūrimą su atvažiuojančiu motociklu. Nuteistasis mano, jog jis turėjo pagrindo tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, iš jų ir žuvusysis, eismo taisyklių nepažeidinės. Eksperto paaiškinimai paneigia nuteistojo teiginius apie tai, kad jis negalėjo matyti motociklininko. Byloje nėra duomenų, kad kažkas automobilio vairuotojui galėjo trukdyti matyti motociklą. Ekspertas D. J. paaiškino, kad automobilis jau buvo nuvažiavęs 27 metrus iki susidūrimo vietos, o motociklas buvo 62 metrai iki susidūrimo vietos. Susidūrimas įvyko automobiliui jau įvažiavus į motociklo judėjimo krypties juostą. Buvo pakankamas atstumas, kad būtų galima pastebėti motociklą. Teismo posėdžio metu apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas D. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad jis stovėjo pirmas prie šviesoforo sankryžoje, iš galo dar 2 ar 3 mašinos suko į kairę. Į Taikos prospektą įsuko motociklininkas, kurį pamatė galinio vaizdo veidrodėlyje. Važiuojant pro bendrabutį jo greitis buvo apie 50–60 km/val. Pažiūrėjęs į veidrodėlį pamatė, kad motociklininkas labai greitai artėja. Motociklo greitis didelis, nes žibintas labai greitai artėjo. Jis nesitikėjo, kad automobilis suks greitai į kairę, jis stabdė, nes jei nebūtų stabdęs, būtų visi trys susidūrę. Motociklininkas važiavo antra juosta, nes iš paskos jo važiavo kiti automobiliai. Matomumas buvo geras, nebuvo didelio eismo, iš priekio važiavo tik kaltinamojo automobilis. Iš paskos jo buvo dar kitos mašinos (t. 2, b. l. 192). Byloje esantys eismo įvykio vietos apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 7–8, 23–24), fotolentelės (t. 1, b. l. 25–28) patvirtina, kad įvykio vieta yra gatvė, horizontalus ruožas, asfaltas be jokių defektų, aplink atviras laukas, pastatai, krūmai, medžiai matomumo neužstoja. Nuteistasis teismo posėdžio metu apylinkės teisme parodė, kad prieš sukdamas į kairę, į Bijūnų gatvę, jis sumažino greitį, priekyje matė vieną automobilį, įvertino greitį ir nusprendė, kad suspės pasukti. Važiavo 40 km/val. greičiu, o sankryžoje pristabdė iki 20–30 km/val. (t. 3, b. l. 191). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. P. nurodė, kad privažiavęs Bijūnų gatvę sulėtino greitį praleisti iš priekio parvažiuojančias transporto priemones. Automobilių iš priekio nebuvo, todėl visiškai nesustojo ir važiavo į Bijūnų gatvę (t. 1, b. l. 143). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad E. P. padarė neatsargią nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias pasekmes. Nors nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas atimti nukentėjusiojo gyvybę, jis žuvo dėl to, kad E. P. pažeidė Kelių eismo taisykles – atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, sukdamas į kairę, nepraleido motociklininko ir V. P. žūtis buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Apylinkės teismas konstatavo, kad nusikalstamą veiką E. P. padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. sukdama į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui, tai rodo itin didelį E. P. neatsargumą ir abejingumą eismo dalyviams, elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą. Nuteistasis E. P. su tokiomis teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir teigia, kad dėl autoįvykio kaltas motociklo vairuotojas V. P., remiasi ekspertizės išvada, kuria, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Remdamasis šia išvada, nuteistasis tvirtina, kad jeigu motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai automobilis būtų nuvažiavęs ir atlaisvinęs motociklo judėjimo krypties važiuojamąją dalį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais. Pažymėtina, kad ekspertizės išvadoje nėra kategoriškai konstatuota, kad būtent motociklo vairuotojo V. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, kaip kad bando įrodyti nuteistasis E. P.. Ekspertizės išvadoje iš esmės konstatuota, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas E. P. nesudarytų kliūties motociklo „Honda CB 500“ vairuotojui, jei motociklo vairuotojas važiuotų ne didesniu nei leistinas greičiu. Techniniu požiūriu negalima paneigti, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo veiksmuose nebuvo prieštaravimo Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Atsižvelgiant į buvusio eismo įvykio faktą šio vairuotojo veiksmai vertintini kaip susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu, tačiau tik kartu su motociklo „Honda CB 500“ vairuotojo V. P. veiksmais. Motociklo „Honda CB 500“ vairuotojo V. P. veiksmai – prieš eismo įvykį keldamas grėsmę eismo saugumui važiavo ne mažesniu kaip 106 km/val. greičiu, t. y. žymiai viršydamas didžiausią gyvenvietėse leistiną 50 km/val. greitį, ir dėl to neteko galimybės sustabdyti vairuojamo motociklo neprivažiuodamas buvusio susidūrimo su automobiliu „Renault Laguna“ vietos, prieštaravo Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu. Kadangi automobilio „Renault Laguna“ vairuotojo veiksmų priežastinis ryšys su šio eismo įvykio kilimu sąlyginis, tai motociklo „Honda CB 500“ vairuotojo V. P. veiksmai techniniu požiūriu vertintini kaip sąlygoję šį eismo įvykį. Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad prieš pradėdamas manevrą automobilio vairuotojas turėjo įsitikinti, kad bus saugu kitiems eismo dalyviams, sukdamas į kairę turėjo duoti kelią priešpriešine eismo juosta važiuojantiems, turėjo įvertinti, ar sudarys kliūtį priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nors E. P. teigia, kad motociklo nematė, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes konstatuota, kad turėjo matyti ir įvertinti motociklo greitį, tačiau motociklo greitis neįvertintas. Teisėjų kolegija vertindama įrodymus konstatuoja, jog galima daryti išvadą, kad automobilio vairuotojas matė atvažiuojantį motociklą ir turėjo realią galimybę įvertinti, priešingai nei tvirtina apeliaciniame skunde nuteistasis, tai, kad motociklas atvažiuoja ir važiuoja didesniu nei leistina greičiu.
Įvertinus tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte pateiktas išvadas, tiek kitus byloje esančius įrodymus matyti, kad Kelių eismo taisykles pažeidė abu vairuotojai. Techniniu požiūriu pripažinta, kad jei V. P. būtų neviršijęs leistino greičio, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Tačiau jis, važiuodamas apie 106 km/val. greičiu, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą motociklą iki susidūrimo su šiuo automobiliu vietos, o važiuodamas leistinu šiame gatvės ruože maksimaliu greičiu 50 km/val., jis būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą iki susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su automobiliu. Taip pat pripažinta, kad automobilio vairuotojas E. P., sukdamas į kairę, sukėlė grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio motociklui „Honda CB 500“, važiuojančiam tiesiai priešinga kryptimi, sudarė kliūtį motociklui bei su juo susidūrė. Kaip jau minėta anksčiau, šiuo atveju būtina įvertinti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Šiuo atveju konstatuota, kad techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio „Renault Laguna“ vairuotojas E. P., sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam motociklui, kurį vairavo V. P.. Vairuotojui E. P. sustojus ir praleidus tiesiai judėjusį motociklą, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, net motociklui važiuojant gyvenvietėje neleistinu greičiu.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus visumą aplinkybių, pagrįstai nustatyta, kad E. P., sukdamas į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nedavė kelio priešpriešiais tiesiai atvažiuojančiam motociklui, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimus. Jo veiksmai buvo kalti (BK 16 str.), kadangi jis esant apibūdintoms aplinkybėms numatė arba galėjo ir turėjo galimybę suvokti, kad motociklas važiuoja didesniu nei leistina greičiu ir kad nespės saugiai pabaigti apsisukimo manevro ir bus užkirstas kelias priešpriešiais atvažiuojančiai transporto priemonei, kurią jis turi pareigą praleisti, arba numatė, kad dėl jo manevro gali būti užkirstas kelias priešpriešiais atvažiuojančiam motociklui, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad spės atlikti manevrą ir neužkirs kelio artėjančioms transporto priemonėms. Įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nesant Kelių eismo taisyklių 161 punkto reikalavimų pažeidimo, t. y. sustojus ir įsitikinus, kad saugu sukti į kairę, nesudarius kliūties V. P. vairuojamam motociklui, kelių eismo įvykis nebūtų įvykęs, t. y. kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Todėl E. P. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d.
Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nurodė kad papildoma priemonė uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus taikyta nepagrįstai. E. P. yra pensininkas, Kelių eismo taisyklių pažeidimas nėra šiurkštus, apeliantas įvykio metu buvo blaivus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas konstatavo, kad nusikalstamą veiką E. P. padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. sukdamas į kairę nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui, tai rodo itin didelį kaltinamojo neatsargumą ir abejingumą eismo dalyviams, elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, priešingai, minėta veika sukėlė sunkius padarinius – dėl šio eismo įvykio žuvo V. P., todėl nusprendė, kad E. P. tikslinga taikyti BK 68 straipsnį, uždraudžiant naudotis teise vairuoti bet kokios rūšies transporto priemones ir skirti įpareigojimus. Apylinkės teismas nuosprendžiu pripažinęs E. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., uždraudė jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Nuteistojo atstovas teigia, kad baudžiamojo poveikio priemonė skirta nepagrįstai, nusikaltimas nėra šiurkštus, o apeliantas yra pensininkas. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad E. P. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, kuri pasireiškia nerūpestingumo forma, tačiau yra labai pavojinga. Nagrinėjamu atveju apeliantas, vairuodamas automobilį ir sukdamas į kairę, nesilaikė Kelių eismo taisyklių, atlikdamas manevrą ir sukdamas į priešingą eismo juostą, sukdamas į kairę, nepraleido motociklo, kurį vairavo V. P.. V. P. nuo patirtų daugybinių sužalojimų mirė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, neatimti teisės vairuoti transporto priemones neturėjo jokio pagrindo. Nors nuteistojo gynėjas nurodo, kad apeliantas yra pensininkas, įvykio metu buvo blaivus, tačiau nagrinėjamu atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei pataisyti apeliantą nusveria nuteistojo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, dar nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas visiškai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamą praktiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2011). Jokios baudžiamojo poveikio priemonės neskyrimas reikštų ne tik asmens nenubaudimą dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ir netaikymą jokių prevencinio pobūdžio poveikio priemonių, nustatytų BK 67 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad paskirta poveikio priemonė sankcijos griežtumu prilygsta nuobaudai, skiriamai už administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje. Apeliacinio teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę dvejiems metams yra visiškai pagrįstas ir logiškas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.