- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- I-7064-473/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01584-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Violeta Balčytienė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Violetos Balčytienės, Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovei I. D., atsakovės atstovei A. G. ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2014-02-03 sprendimą Nr. SPR-14; 2) pripažinti pagrįstu pareiškėjos skundą, kuriuo prašoma įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB (duomenys neskelbtini) dėl skunde nurodytų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, ir pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka paneigtų apie pareiškėją paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kenkiančią jos dalykinei reputacijai. Skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį). Skunde (b. l. 1–5) nurodė ir teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad 2013-10-03 uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) transliuotoje laidoje „TV3 žinios“ (toliau – ir Žinios) buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir pareiškėjos dalykinę reputaciją žeminanti informacija, kad darbuotojams buvo daromas viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės (toliau – ir Kauno klinikinės ligoninės) vadovų spaudimas, jų darbo vietose buvo atliekamos kratos. Pareiškėja dėl to kreipėsi į atsakovę su prašymu įspėti UAB (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti paneigti paskleistą informaciją, šį prašymą atsakovė pripažino nepagrįstu, remdamasi motyvu, kad buvo paskleista informacija apie pareiškėjos darbuotojus, o ne apie ją pačią, todėl paskleista informacija pareiškėjos atžvilgiu laikytina neutralia. Tokia išvada nepagrįsta, juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, todėl nors paskleista informacija apie juridinio asmens darbuotojų elgesį, kartu tai laikytina informacija ir apie pareiškėją. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nustatant, ar paskleista informacija yra apie asmenį, pakanka, kad pagal nurodytus požymius aplinkiniai atpažintų asmenį, apie kurį yra paskleistos žinios, o paskleidus informaciją apie organizacijos veiklą, konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos juos būtų galima atpažinti, laikoma, kad paskleistos žinios yra apie organizaciją. Taip pat jeigu nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiamos žinios ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Žiniose buvo aiškiai parodyta, kad skleidžiama informacija yra apie pareiškėją, su jo funkcijomis susijusia veikla, nenurodyta konkrečiai, apie kokių pareiškėjo darbuotojų veiksmus buvo kalbama, jie tik įvardyti kaip vadovai, todėl laikytina, kad paskleista ginčo informacija yra apie pareiškėją. Paskleista informacija buvo klaidinga, diskredituojanti pareiškėją, joje buvo sumenkinta dalykinė reputacija, formuojama neigiama visuomenės nuomonė, sudaromas įspūdis, kad pareiškėjas užsiima savavaldžiavimu ir sukėlė žalą gerai reputacijai kitais atžvilgiais. Žiniose įvardijama krata buvo pareiškėjos direktoriaus 2013-09-27 įsakymu Nr. 1V-670 sudarytos komisijos funkcijų atlikimas, dalyvaujant antstolei, filmavusiai komisijos darbą, surenkant administracijos kabinete rastus asmeninius darbuotojų daiktus ir perdavus juos saugoti į Ligoninės Ūkio tarnybos inventoriaus sandėlį. Ši veikla buvo atliekama teisėtai. Skundžiamu sprendimu nebuvo nuodugniai įvertintos šios aplinkybės, neįvertinta, ar paskleista informacija atitiko tikrovę, taigi atsakovė neatliko įstatymais jai pavestų funkcijų. Apie pareiškėją buvo paskleista žinia, kuri buvo šališka ir neatitiko tikrovės, pareiškėjos atlikti veiksmai klaidingai vadinami krata bei vagyste. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai aiškinant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugą, skleidžiant informaciją per visuomenės informavimo priemones, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime (b. l. 58–60) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamame sprendime nėra nustatyta, kad Žinių reportaže paskleista informacija yra ne apie pareiškėją, jame konstatuota, kad paskleista informacija yra neutrali, nes pareiškėja nėra įvardijama kaip asmuo, galimai atlikęs teisei priešingus ar neteisėtus veiksmus. Skundžiamame sprendime paskleistos žinios iš esmės yra apie tai, kad pareiškėjos vadovai, piktnaudžiaudami pareigomis, bandė nuslėpti ikiteisminiam tyrimui svarbius dokumentus. Jei kalbama apie fizinį asmenį, nors ir nurodant jo priklausomybę tam tikram juridiniam asmeniui, bet aptarinėjamas jo elgesys piktnaudžiaujant savo pareigomis, naudojantis tarnybine padėtimi siekiant asmeninių tikslų, nėra pagrindo teigti, kad tokia informacija gali kartu pažeisti ir juridinio asmens dalykinę reputaciją. Pažymėtina, kad šioje byloje yra reikšminga, kiek didelius ir esminius nukrypimus nuo tiesos galima rasti ginčo informacijoje, iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik sąžiningo elgesio. Šiuo atveju UAB „Tele-3 darbuotojai susisiekė su pareiškėjos atstovu, sudarė jam galimybę pateikti savo paaiškinimus, komentarus ir pastabas, juos paskleidė viešai ginčo reportaže. Taip pat reikšminga, kad pareiškėja yra viešasis juridinis asmuo, kurio veikloje pasireiškia poreikis ginti viešąjį interesą, todėl viešos informacijos apie jį skleidimui taikomos platesnės kritikos ribos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime (b. l. 86–89) nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skunde pateikiamos reportažo ištraukos išimtos iš konteksto, iškraipytos, žurnalistų etikos inspektorius vertino paskelbtos informacijos visumą ir teisingai konstatavo, kad buvo paskleista informacija apie pareiškėjos vadovus, bet ne apie ją pačią. Net pripažinus priešingai, paskleista informacija nemenkino pareiškėjos dalykinės reputacijos, nes ji yra viešasis juridinis asmuo, todėl jos kritikos ribos yra gerokai platesnės, be to, iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti, kad informacija būtų pateikiama tik vienareikšmiškais pasakymais. Pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad jos dalykinė reputacija nukentėjo, tačiau ji nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Reportaže žodžiai krata ir vagystė naudojami bendrine prasme, įvardijami veiksmai neprieštarauja Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytoms jų reikšmėms, o pareiškėja nepagrįstai jas sieja su šių terminų prasmėmis baudžiamajame procese. Pareiškėjos atstovui buvo sudarytos sąlygos pateikti skunde nurodytą informaciją, todėl ginčo informacija pateikta veikiant sąžiningai. Taip pat ginčo reportaže buvo pateiktos ne žinios, o nuomonė, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Byloje ginčas kilo dėl UAB (duomenys neskelbtini) 2013-10-03 transliuotoje laidoje „TV3 žinios“ pateiktos informacijos.
Pareiškėja viešoji įstaiga Kauno klinikinė ligoninė 2013-10-31 pateikė skundą (b. l. 7–9) Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuriame nurodė, kad minėtoje 2013-10-03 laidoje pateikta informacija neatitinka tikrovės, pažeidžia jos dalykinę reputaciją, ir prašė įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB (duomenys neskelbtini) dėl įstatymų pažeidimo skleidžiant minėtoje 2013-10-03 laidoje pateiktą informaciją ir pareikalauti, kad informacijos rengėja ir skleidėja UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka paneigtų apie pareiškėją paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kenkiančią jos dalykinei reputacijai.
Pareiškėja skunde Inspektoriaus tarnybai ir skunde teismui nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2013-10-03 laidoje paskleidė šią tikrovės neatitinkančią informaciją: „teisybės ieškantys mirusio berniuko tėvai įtaria, kad ligoninės vadovai įvairiausiais būdais bando slėpti tikrąją vaiko mirties priežastį“; „po netikėtos vadovų surengtos kratos jos (teismo past. – R. B.) kabinete, teigiama, kad neliko itin svarbių dokumentų“; „ir kiti ligoninės darbuotojai pasakoja, kad panašiais metodais buvo spaudžiami. Prieš metus esą durys laužtos ir tuomečio vadovo K. M. kabinete“; „ponia Banevičienė tikrai turbūt norėjo papasakoti teisybę, tačiau matome, kad ligoninės vadovai to neleido padaryti“.
Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – ir Inspektorius) 2014-02-03 sprendimu Nr. SPR-14 (b. l. 38-42) šį skundą pripažino nepagrįstu. Sprendime nurodė, kad ginčo laidoje buvo paskleistos žinios, kad Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos kabinete šios ligoninės vadovai atliko kratą, po kurios dingo svarbūs dokumentai, žinia apie buvusio Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus K. M. patirtą spaudimą bei nuomonė apie pareiškėjos vadovų elgesį. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad iš laidos medžiagos yra aišku, kad informacija buvo paskleista apie vadovų, bet ne pačios pareiškėjos, kaip juridinio asmens, elgesį, pareiškėja nėra įvardijama kaip asmuo, galimai atlikusi laidoje aptariamus veiksmus, šie veiksmai yra priskiriami konkretiems fiziniams asmenims – jos vadovams. Dėl to skundžiamame sprendime pripažinta, kad skundžiama informacija pareiškėjos neturtinių teisių (dalykinės reputacijos) pažeidimo požiūriu laikytina neutralia, todėl ji neturėjo teisės kreiptis į Inspektorių su skunde nurodytais reikalavimais.
Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, Inspektorius kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) generalinę direktorę, kad pateiktų paaiškinimus, juos pateikė UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. K..
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuo atžvilgiu analogiškas bylas, yra išaiškinusi, kad pagal Inspektoriui suteiktų įgaliojimų visumą jis turi teisę priimti Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą sprendimą ne tik bylose dėl fizinių asmenų garbės ir orumo gynimo, tačiau ir tais atvejais, kai pažeidžiant įstatymus yra kenkiama juridinių asmenų dalykinei reputacijai (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-993/2014). Skelbiant tikrovės neatitinkančią informaciją, kenkiančią juridinio asmens dalykinei reputacijai, yra pažeidžiama Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
Sprendžiant, ar ginčo informacija traktuotina kaip apibūdinanti juridinio asmens veiklą, ar jo darbuotojų, yra reikšminga Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 str. nuostata, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Tai, be kita ko, reiškia, kad nors pats juridinis asmuo ir turi savarankišką teisinį subjektiškumą, jį realiai įgyvendina per jam atstovaujančius fizinius asmenis. Atitinkamai teismų praktikoje pripažįstama, kad iš esmės panaši informacija gali būti laikoma apibūdinančia juridinį asmenį. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012 buvo išspręstas ginčas dėl viešo neigiamos informacijos apie juridinį asmenį paskleidimo. Šioje byloje buvo sprendžiama, ar tikrovę atitiko ir ar nepažemino ieškovo dalykinės reputacijos viešai televizijos laidoje išsakyti teiginiai, kuriais nupasakojami konkrečiai įvardyto fizinio asmens (juridinio asmens darbuotojo) veiksmai. Šioje ir kitose bylose suformuota praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėją ir kt., bylos Nr. 3K-3- 630/2004; 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinaka“, bylos Nr. 3K-3-169/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakciją ir kt., bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2009 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Birių krovinių terminalas v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010) patvirtina, kad juridiniam asmeniui turi būti sudaroma galimybė ginti savo teises dėl galimai tikrovės neatitinkančios informacijos apie jo darbuotojų (organų) veiksmus paskleidimo.
Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, vienas iš teismo precedento taikytinumo požymių yra tai, kad bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl teismų precedentų ir teismo nutarties kreiptis į Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą apskundimo“). Tiek sprendžiamoje byloje, tiek minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Be to, minėta praktika sprendžiamoje byloje remiamasi ne kaip tiesioginiu, savarankiškai pakankamu pagrindu sprendimo rezoliucinei daliai, o tik dėl atskiro teisinio kvalifikavimo klausimo – ar juridiniam asmeniui turi būti sudaroma galimybė ginti savo teises dėl galimai tikrovės neatitinkančios informacijos apie jo darbuotojų (organų) veiksmus paskleidimo. Todėl nors sprendžiamoji ir minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos nėra iš esmės analogiškos, kad galėtų būti išspręstos vienodai, tačiau teisiškai reikšmingos aplinkybės dėl minėto klausimo sutampa, jos nepasižymi skirtumais, dėl kurių sprendžiamoje byloje turėtų būti pripažįstama, kad informacija apie juridinio asmens darbuotojo veiksmus nelaikoma informacija apie šį juridinį asmenį. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, kurio funkcijos iš esmės neatsiejamos nuo Visuomenės informavimo įstatymo taikymo, turėjo ir galėjo žinoti, kad teismų praktikoje yra vadovaujamasi šia nuostata.
Iš pareiškėjos nurodytų teiginių galima daryti išvadą, kad minimi fiziniai asmenys susiję tarnybiniais ar darbiniais santykiais su Kauno klinikine ligonine, laidoje nupasakojami jų veiksmai, kurie buvo atliekami Kauno klinikinės ligoninės patalpose. Iš laidos turinio nustatyta, kad joje yra kalbama apie pareiškėją, jos pavadinimas laidoje minimas tiesiogiai. Skundžiamame sprendime klaidingai nurodyta, kad iš laidos konteksto aišku, apie kokius konkrečiai fizinius asmenis yra kalbama. Priešingai, negu nurodė atsakovė, skundžiama informacija susijusi su pareiškėjos neturtinėmis teisėmis, dalykine reputacija ir pareiškėja dėl jos turėjo teisę kreiptis į atsakovę. Skundžiamame sprendime atsakovė be pagrindo neįvertino skundžiamų teiginių atitikties tikrovei bei to, ar jais buvo pažeminta pareiškėjos dalykinė reputacija.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalį, tirdamas pareiškėjos skundą, Inspektorius turėjo teisę, inter alia, šio įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją (transliuotų programų vaizdo ir garso įrašus, leidinių egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti; gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti; įstatymų nustatyta tvarka, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis; nepažeisdamas asmenų teisių ir teisėtų interesų, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu įstatymų nustatyta tvarka; sudaryti darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti; šiame ir kituose įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus).
Kaip buvo minėta, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, Inspektorius kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) generalinę direktorę, kad pateiktų paaiškinimus, gavo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo A. K. paaiškinimus. Teismas konstatuoja, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą atsakovė ne iki galo pasinaudojo Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. jai suteiktais įgalinimais ir skundžiamu sprendimu nuodugniai neįvertino, ar ginčo laidos reportažas parengtas sąžiningai, neįvertino pareiškėjos skunde pateiktų argumentų, ar skundžiami teiginiai atitiko tikrovę, ir neišnagrinėjo kitų teisiškai reikšmingų klausimų.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, išdėstytą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamu atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014-02-03 sprendimu Nr. SPR-14 nepagrįstai iš esmės neišnagrinėtas pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno klinikinės ligoninės 2013-10-31 skundas, todėl sprendimas naikintinas ir atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įpareigotina iš esmės išnagrinėti pareiškėjos Kauno klinikinės ligoninės 2013-10-31 skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1, 2 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2014-02-03 sprendimą Nr. SPR-14 ir įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių iš esmės išnagrinėti pareiškėjos Kauno klinikinės ligoninės 2013-10-31 skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.