Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-561-913/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
1-561-913/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20169-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
S. B.
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Kęstutis Rakauskas, Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-561-913/2019Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20169-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.; 1.1.7.2.2.; 2.4.1.2.l 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 28 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,dalyvaujant prokurorams Arvydui Miečiui, Ritai Čepienei,nukentėjusiajai S. B., jos atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui,kaltinamajam M. S., jo gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2019 m. gegužės 12 d. apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - gastrobare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu prikibo prie S. B., vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajai į kaktą, suėmęs rankomis už kaklo, laikė neleisdamas atsistoti, tokiu veiksmu padarydamas poodinę kraujosruvą kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje, dėl to nežymiai sutrikdė S. B. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 23 val. kartu su draugu D. B. atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ten buvo S. B. ir J. B.. Sėdėjo kitoje kavinės salėje. Buvo apsvaigę nuo alkoholio. S. B. priėjo prie jų staliuko. Ji buvo neblaivi, įžūli, jį pastūmė. M. S. supyko, liepė jai liautis tai daryti, tačiau ji nesiliovė. Trenkė jai vieną kartą į galvą, ji išsigando, norėjo pabėgti, bet ją laikė ir paskui paleido. Taikė į jos kaktą, bet kur pataikė, nežino. Gali būti netyčia pataikė ne ten. Daugiau jokių smūgių nebuvo. Iš S. B. pusės buvo jo pastūmimas ir įžeidinėjimas, įžūlios replikos. Sužalojimų jam padaryta nebuvo. Viskas įvyko apie 3 val. nakties. Jį įžeidė tai, kad S. B. jį pastūmė. Jis nenugriuvo, trinktelėjo S. B. į kaktą. Tikrai netrenkė visa jėga, tik stuktelėjo, nestipriai trenkė jai su savo galva į jos kaktą. Po smūgio palaikė suėmęs S. B. už pečių, kad ji niekur nebėgtų, kai paleido, ji išbėgo iš kavinės. Matė, kad buvo išsigandusi. Pripažįsta tik tą veiksmą, kad vieną kartą trenkė S. B. į jos kaktą. Savo elgesį vertina blogai. Nebuvo tiek išgėręs, kad neatsimintų to vakaro, per visą vakarą išgėrė 3-4 bokalus alaus. Pripažįsta, kad blogai pasielgė ir pažeidė viešąją tvarką, gailisi dėl to ką padarė. Iš jo pusės yra noras susitaikyti. Bandė skambinti S. B., bet ji neatsakė į skambučius, o į namus nenorėjo brautis. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Nemano, kad padarė S. B. 5000 Eur žalos. Sutiktų su 300 Eur suma. Jo darbo užmokestis 709 Eur, registruoto turto neturi, gyvena darbdavio suteiktame būste.

Nukentėjusioji S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 22 val. su drauge J. B. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Užsisakė užkandžius ir nealkoholinio gėrimo. Vaikinai priėjo prie jų, pasisveikino ir nuėjo į kitą kavinės salę. Po kiek laiko ruošėsi eiti namo. Draugė išėjo, o ji nuėjo į tualetą. Tarpduryje sutiko D. B., kuris pakvietė prie jų staliuko, ji sutiko. Kaltinamasis M. S. pasiūlė ateiti pas jį į namus, ji atsisakė. Jam tai nepatiko. Priėjo prie jos ir prikišo savo veidą prie jos veido. Ji švelniai jį atstūmė. Jis pradėjo agresyviai elgtis, įžeidinėti. Nieko jam nesakė, nes matė, kad jis yra piktas. Tada jis kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Išsigandus pradėjo verkti. Nors aplinkui buvo daug žmonių, niekas jos neužstojo ir nepadėjo. Bandė atsistoti, tačiau M. S. pasodino atgal ir pasakė, kad niekur neisiu. Visi jo draugai apsimetė, kad nieko nemato. Pasijautė bejėgiškai. M. S. sugriebė už plaukų ir vieną kartą galva trenkė į sieną. Jo draugas A. R. atitraukė jį nuo jos ir pasakė jai bėgti. Ji bėgo namo. Būnant namie, paskambino D. B. ir paprašė niekam apie įvykį nepasakoti. Ji savo motinai pasakė apie įvykį tik po keletos dienų ir motina paskatino parašyti pareiškimą į policiją. Po įvykio paskambino kaltinamasis M. S.. Galvojo, kad skambina atsiprašyti, tačiau jis paklausė ar neskauda ir pasakė, kad norėjo ją pamokyti. Tą dieną, kai atsirado straipsnis apie įvykį, M. S. paskambino, tačiau ji neatsiliepė. Dabar bijo vakarais kažkur išeiti viena. Iki dabar negali pamiršti to siaubingo jausmo, kai jis trenkė. Bėgdama namo, rašė draugei J. B., kad M. S. sumušė. Ryte su ja dar susirašė. M. S. sudavė du smūgius: vienas į kairę veido pusę, kitas - sugriebęs už plaukų vieną kartą trenkė galva į sieną. Tokio smūgio apie kurį teigia kaltinamasis, nebuvo. Buvo nustatyta kraujosruva kairės akies apatinio voko srityje. Kai bėgo namo sušalo, nes buvo labai šalta, paskui susirgo. Turėjo gerti antibiotikus. M. S. atsiprašymo nepriima. Nemato, kad jis nuoširdžiai gailisi. Dėl padarytos neturtinės žalos nurodė, kad mažiau savimi pasitiki, bijo likti viena, kažkur eiti viena, naktį neužmigdavo, gerdavo raminamuosius, mokyklos nelankė, nes nenorėjo su tokiu veidu rodytis. Tokias pasekmes jautė porą savaičių. Patyrė daug nemalonių pasekmių ir mano, kad ši suma jas atpirktų. 5000 Eur sumą vertina kaip didelę pinigų sumą. Sužalojimai buvo padaryti nuo M. S. trenkimo ranka į kairę veido pusę. Tą vakarą ji alkoholio nevartojo, todėl visas aplinkybes puikiai atsimena. Kai bandė atsistoti, M. S. pasodino ir paėmęs rankomis už kaklo ir laikė taip apie 10 sekundžių, paskui paleido. Tai nebuvo tikras smogimas. M. S. tokiu būdų pasodino ją į vietą, kai bandė atsistoti ir pabėgti. Tokio veiksmo kaip „smaugti“ nebuvo. Dėl padarytų sužalojimų jautė galvos skausmą, buvo šoko būsenoje ilgai, gerklė skaudėjo. Po įvykio, pirko antibiotikus, nes susirgo, peršalo. Tai buvo gydytojos rekomendacija. Temperatūra buvo iki 39 laipsnių. Tai buvo viena iš priežasčių, neiti į mokyklą. Mokykloje kalbėjo apie įvykį, pažįstami apkalbinėjo. Ant kaklo smurto žymių nebuvo ir nuo sienos atsitrenkimo žymių nebuvo, tik galvos skausmas. Kitą dieną kraujosruvos matyti nebuvo, nes naudojo kreminę pudrą. Pasimatė antroje dienoje pusėje, kai nuvalė makiažą. Prašo teismo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo išlaidas už atstovo advokato dalyvavimą procese.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d. gastrobare „(duomenys neskelbtini)“ sutiko M. S. ir D. B.. Vartojo alkoholį. Išgirdo šurmulį, nuėjo pažiūrėti ir pamatė, kaip M. S. konfliktuoja su S. B.. Jis laikė S. B. už rankų, nenorėjo paleisti. Kai paleido jos rankas, sudavė S. B. vieną kartą savo galva į jos kaktą. Jis atsistojo tarp jų ir pasakė S. B. išeiti. S. B. išbėgo iš kavinės. Daugiau nieko nevyko. M. S. smūgis stiprus nebuvo. Jis savo veidą prie jos pridėjęs, stuktelėjo jai į jos kaktą. Konflikto pradžios nematė. Matė tik pabaigą, nes ne visą laiką buvo prie to stalo. Prie to staliuko buvo D. B., kuris kartu su juo atsistojo ginti. Konflikto priežasties nežino. S. B. prašė M. S. sustoti rėkti ir, kad pasitrauktų. Kokius žodžius M. vartojo S. B. atžvilgiu, pasakyti negali, nes neatsimena. S. B. išsigando ir pabėgo. Jos sužalojimų nematė. Nematė, kad jis ją laikytų už kaklo. Nematė ar S. buvo girta.

Liudytoja J. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d. nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Užsibuvo kavinėje iki 3 val. Sirgo ir turėjo temperatūros, todėl paprašė S. B. eiti namo. Ji nenorėjo ir pasiliko kavinėje. Tarp jų kilo ginčas. Ryte pamatė S. žinutes. Susitiko mieste. S. B. papasakojo, kad M. S. ją primušė. Pasakojo, kad smaugė, jai trenkė, tačiau iš jos veido nieko nebuvo matyti, todėl jos istorija nelabai ir patikėjo. S. B. tokio charakterio, kad lygioje vietoje gali iškelti dramą. Tik po dviejų dienų pamatė kraujosruvą po akim. Vaikščiojo į mokyklą ir nesirgo. Įvykio detalių nežino. S. B. du kartus ėjo į tualetą, toje salėje, kur sėdėjo vaikinai, nors tualetas yra ir kitur, arčiau. Tokiu būdu ji bandė atkreipti vaikinų dėmesį.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gegužės 11 d. vakare buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Buvo girtas. Daug ko neatsimena. Kaip prasidėjo konfliktas tarp S. ir M. nežino. Tik išgirdo triukšmą ir pamatė, tik vieną veiksmą, kaip M. galva sudavė S. B. į veidą. Jie stovėjo vienas prieš kitą. Aplinkui buvo daug žmonių. Trenkė iš kaktos, bet į kurią vietą pataikė, negali pasakyti. Iš šono atrodė, kad smūgis į galvą. Po suduoto smūgio S., jie su A. R. atsistojo tarp jų ir jų konfliktas pasibaigė. S. išėjo iš kavinės.

Liudytojas L. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio tvarka) parodė, kad jis dirba gastrobare ,, (duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. gegužės 11 d. apie 3 val. nakties matė S. B. sėdinčią prie M. S. staliuko. Būdamas prie baro matė, kad S. B. iš gastrobaro išbėgo. Vienas iš bare buvusių vaikinų jam pasakė, kad M. S. trenkė mergaitei. Tą pačią dieną, t.y. 2019-05-12 apie 15-16 val. S. B. vėl atėjo į gastrobarą, kokiu tikslu, negali pasakyti, siūlė jai arbatos, tačiau ji atsisakė. Jis jos paklausė, kas nutiko 2019-05-12 apie 3 val., kodėl ji išbėgo iš baro ir ar jai buvo suduoti smūgiai, ji patvirtino, kad jai buvo suduoti smūgiai, tačiau ji nieko neaiškino, neįvardino kas sudavė smūgius, kuo ir dėl kokių priežasčių. Jis nežino ko S. B. dienos metu 2019-05-12 buvo atėjusi į gastrobarą, tačiau labai greitai išėjo, tačiau nori pasakyti, kad jokių sužalojimų ant jos veido jis nematė, kai ji 2019-05-12 lankėsi dienos metu gastrobare (b. l. 52-53).

Iš 2019 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 34).

Iš 2019-06-27 specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad specialistas N. R. pateikė paaiškinimus į jam užduotą klausimą: ar 2019-05-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti S. B. sužalojimai (poodinė kraujosruva kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje) galėjo atsirasti kaip nurodo įtariamasis M. S., tai yra galva trenkiant vieną kartą į jos galvą? Specialistas atsakė: sužalojimas padarytas S. B. tikėtinai galėjo atsirasti nuo smūgio galva į galvą, šiuo atveju į veido sritį. Taip pat tikėtina, kad S. B. sužalojimas atsirado ir jos pačios nurodytomis aplinkybėmis, tai yra suduodant smūgį ranka į kairę veido pusę (b. l. 45-47).

Iš 2019 m. liepos 4 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtos sms žinutės, kuriose užfiksuota, kad S. B. rašė J. B., kad ją sumušė M. S. ( b. l. 77).

Iš 2019 m. birželio 6 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti gastrobaro ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašai (penki failai), iš kurių matyti, kad S. B. ir M. S. bendravo 2.54 val., o 3.37 S. B. išbėga iš gastrobaro (b. l. 79-80).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusiajai sudavė tik vieną smūgį į galvą, taikė į jos kaktą, bet kur pataikė, nežino, smūgiavo su savo galva į jos kaktą, o po smūgio laikė suėmęs S. B. už pečių. Daugiau smūgių nesudavė. Kaltinime M. S. buvo nurodyta, kad jis įžūliu elgesiu prikibo prie S. B., vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajai į kaktą, vieną kartą ranka smogė į kairę veido pusę, suėmęs rankomis už kaklo, laikė neleisdamas atsistoti bei sugriebęs už plaukų, vieną kartą trenkė galvą į sieną, padarydamas poodinę kraujosruvą kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje, dėl to nežymiai sutrikdė S. B. sveikatą. Kaltinimas M. S. yra paremtas nukentėjusiosios S. B. parodymais, kuriuose teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad jis kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę, tada sugriebęs už plaukų vieną kartą trenkė jos galvą į sieną, o tokio smūgio apie kurį teigia kaltinamasis, iš viso nebuvo. 2019-05-15 rašydama pareiškimą apie padarytą nusikaltimą, nukentėjusioji S. B. nurodė, kad M. S. griebė jai už kaklo ir ją smaugė, po to vieną kartą kumščiu smogė jai veidą, pataikydamas į kairę veido pusę, po to griebė jai už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną (b. l. 5-6). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-20 nukentėjusioji S. B. parodė, kad M. S. trenkė į kairę veido pusę, smūgis į veidą jai buvo suduotas ranka, ar kumščiu, ar plaštaka, nematė, M. S. suėmęs jai už kaklo neleido atsistoti, po to suėmęs už plaukų trenkė jos galvą į sieną (b. l. 17-18). Taigi, nukentėjusiosios S. B. duoti parodymai nebuvo visą laiką nuoseklūs, nes iš pradžių ji nurodė, jog M. S. jai griebė už kaklo ir ją smaugė, vėlesniuose parodymuose bei duodama parodymus teisme ji teigė, kad ji tik buvo suimta už kaklo, tokiu būdu neleidžiant jai atsistoti. Nustatant nukentėjusiajai padarytus sužalojimus specialistas pateikė išvadą, kad S. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu kieto buko daikto trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku smūgiuojant kumščiu, tačiau tikslinant atsakymą į šį klausimą bei prašant specialisto nurodyti ar sužalojimas (poodinė kraujosruva kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje) nukentėjusiajai galėjo atsirasti galva trenkiant vieną kartą į jos galvą, specialistas nurodė, jog sužalojimas galėjo atsirasti nuo smūgio galva į galvą, šiuo atveju į veido sritį. Daugiau jokių sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo nustatyta. Kad kaltinamasis M. S. sudavė S. B. vieną kartą savo galva į jos kaktą parodė liudytojas A. R., o liudytojas D. B. parodė, kad matė tik vieną veiksmą, kaip M. galva sudavė S. B. į veidą. Taigi du teisme apklausti liudytojai nurodė, kad patys matė kaip M. S. savo galva smūgiavo į nukentėjusios galvą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais. Tuo tarpu pati nukentėjusioji teisme parodė, kad tokio smūgio iš viso nebuvo. Todėl tokius nukentėjusiosios parodymus teismas laiko nenuosekliais ir nepatikimais, ir tokiu atveju vien tik nukentėjusiosios parodymais kaltinimas negali būti grindžiamas, kadangi kaltinimas asmeniui gali būti reiškiamas tik dėl tokių jo padarytų veiksmų, dėl kurių nekyla jokių abejonių, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl teismas šalina iš kaltinimo tas aplinkybes, kurios teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtintino, o būtent, kad kaltinamasis M. S. „vieną kartą ranka smogė į kairę veido pusę“ ir „sugriebęs už plaukų vieną kartą trenkė galvą į sieną“. Teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis M. S. viešoje vietoje, gastrobare „(duomenys neskelbtini)“, mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: 2019 m. gegužės 12 d. apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu prikibo prie S. B., vieną kartą galva trenkė nukentėjusiajai į kaktą, suėmęs rankomis už kaklo, laikė neleisdamas atsistoti, tokiu veiksmu padarydamas poodinę kraujosruvą kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje, dėl to nežymiai sutrikdė S. B. sveikatą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kaltinamojo M. S. veika kvalifikuota teisingai.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje padarymą asmeniui gali būti skiriamos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. S., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis M. S. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių ir su krašto apsaugos tarnyba susijusius pažeidimus (b. l. 101-104), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 105), dirbantis (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 145). Prokurorė, prašydama skirti bausmę kaltinamajam, nurodė, jog turėtų būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, tačiau tokio prašymo neargumentavo. Kaltinamojo gynėja teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tinkamiausia bausmės rūšis kaltinamajam yra bausmė, nes asmuo yra teisiamas pirmą kartą, be to, yra dirbantis, tačiau nurodė, jog paskyrus baudą, jos mokėjimas turėtų būti išdėstytas. Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis asmuo, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą baudos bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui numatytam įstatyme. Baudos mokėjimo terminas nustatytinas vieneriems metams. Bausmė viešieji darbai neskirtina, kadangi kaltinamasis dirba, be to, byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, kuris nėra atlygintas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 36-37).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką matyti, kad bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos atvejį, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 203 Eur iki 1738 Eur. Pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimo bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs kaip pagrįstai paskirtus neturtinės žalos dydžius, kurie svyruoja nuo 202,73 Eur iki 1737,72 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-170-699/2016, 2K-605/2011, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-452/2014, 2K-473/2013).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai S. B. dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji S. B. nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Ji jautėsi nepatogiai visą savaitę vaikščiodama su mėlyne paakyje ir kęsdama aplinkinių apkalbas. Tuo laikotarpiu ji turėjo atsiriboti nuo jai įprasto bendravimo su pažįstamais, draugais. Dėl to patyrė emocinę depresiją, o tai kėlė jai blogą nuotaiką ir nuolat vertė prisiminti ir išgyventi ją sukrėtusį įvykį.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-05-16 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)konstatuota, kad nukentėjusiajai S. B. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairio skruosto ir kairės akies apatinio voko srityje, tai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Duomenų, jog nukentėjusioji lankėsi pas gydytojus, kitus specialistus dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, nėra.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų bei formuojamos praktikos analogiškose bylose. Teikdama paaiškinimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, nukentėjusioji teismo posėdžio metu paaiškino, jog dabar bijo vakarais kažkur išeiti viena. Iki dabar negali pamiršti to siaubingo jausmo, kai jis trenkė. Kai bėgo namo sušalo, nes buvo labai šalta, paskui susirgo, todėl turėjo gerti antibiotikus. Mažiau savimi pasitiki, bijo likti viena, kažkur eiti viena. Tokias pasekmes jautė porą savaičių. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo S. B. nebuvo nedarbinga, ji ėjo į mokyklą, o paakyje esančią mėlynę maskavo kosmetinėmis priemonėmis. Be to, ji kitą dieną po įvykio buvo nuėjusi į tą pačią kavinę – gastrobarą „(duomenys neskelbtini)“, bendravo su padavėju, kuris nurodė, jog jokio sumušimo ant nukentėjusiosios veido jis nematė, dar ji ėjo į ligoninę aplankyti draugės. Visa tai rodo, jog S. B. po įvykio gyveno sau įprastą gyvenimą, ėjo į kavinę, aplankyti draugės ligoninėje, į mokyklą. Taip pat iš to darytina išvada, jog padarytas sužalojimas vieną kartą kaltinamajam galva suduodant į nukentėjusiosios galvą, žymių padarinių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, ji apie savaitę laiko turėjo mėlynę paakyje, tačiau jokių ilgalaikių sveikatos problemų tai nesukėlė. Kartu sutiktina, kad dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, pažeminimą. Konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas, įvertinęs visas nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog nukentėjusiosios prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis (5000 Eur) yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams. Kaip teismas pažymėjo, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nesukėlė jokių neigiamų ilgalaikių pasekmių, pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ji tik apie porą savaičių dar jautė neigiamas pasekmes bei neigiamus išgyvenimus dėl patirto sužalojimo bei padarytos nusikalstamos veikos, o tai yra labai trumpas laiko tarpas. Teismas, nustatydamas teisingą piniginę kompensaciją turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie padeda užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, nukentėjusiajai priteistina 250 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, kuri vertintina kaip proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiosios patirtiems dvasiniams išgyvenimams, nepatogumui ir pan.) (CK 6.250 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis, BPK 109 straipsnis). Todėl nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo M. S. nukentėjusiosios S. B. naudai priteistina 250 Eur neturinės žalos atlyginimui.

Dėl nukentėjusiosios išlaidų, turėtų advokatų paslaugoms apmokėti, priteisimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: pinigų priėmimo kvitais, mokėjimo nurodymu, sąskaita už suteiktas (b. l. 157, 158, 159-161). Iš šių dokumentų nustatyta, kad iš byloje esančios sąskaitos už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad klientė S. B. su advokatu V. P. sutarė dėl teisinių paslaugų, kurios yra išvardintos šioje sąskaitoje, šios paslaugos yra įvertintos 950 Eur suma. Tačiau apmokėjimą už šias suteiktas paslaugas atliko nė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B., o asmuo, kurio vardas ir pavardė yra J. H. (b. l. 159). Kadangi šias išlaidas yra patyrusi ne nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B., o kitas asmuo, šios išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios S. B. naudai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiąją ir civilinę ieškovę S. B. atstovavo advokatas Kęstutis Rakauskas. Jis dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, rengė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Už advokato Kęstučio Rakausko suteiktas teisines paslaugas nukentėjusioji S. B. sumokėjo 500 Eur (b. l. 157, 158). Atsižvelgiant į advokato Kęstučio Rakausko suteiktų teisinių paslaugų apimtis, bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, advokatas dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat į kaltinamojo finansinę padėtį, prašoma priteisti proceso išlaidų suma laikytina proporcinga, todėl nukentėjusiosios prašymas priteisti išlaidas už suteiktas advokato Kęstučio Rakausko teisines paslaugas tenkintinas visiškai ir nurodyta 500 Eur suma priteistina nukentėjusiosios S. B. naudai iš kaltinamojo M. S..

Kiti procesiniai klausimai

M. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, dokumentai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais (b. l. 81), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti 60 MGL (BBND) 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies reikalavimais, M. S. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų raštinės tarnautojui. Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nukentėjusiosios S. B. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. S. nukentėjusiosios S. B. naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. S. nukentėjusiosios S. B. naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė