Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui Edvardui Sungailai,

dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyriausiajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui Algirdui Gusčikui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. U. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės prašymą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos G. U. įgaliota atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 800 Lt turtinės žalos ir 14 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėja G. U. ir jos atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala G. U. atsirado Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui A. Guščikui 2010-09-17 nutarimu neteisėtai paskyrus G. U. 150 Lt baudą. Tai, kad ši bauda buvo paskirta neteisėtai, yra nustatyta įsiteisėjusiu 2012-05-28 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimu. Žalos dydis įrodinėjamas prie šios bylos prijungta administracinės bylos Nr. II-6-621/2012 medžiaga bei prašymo priedais. Atsižvelgiant į tai yra prašoma atlyginti 800 Lt turtinę bei 14 000 Lt neturtinę žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kaip minėta, šios bylos dalykas yra turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar atsakovės veiksmai skiriant G. U. baudą buvo teisėti, ar neteisėti, šie veiksmai jau yra įvertinti įsiteisėjusiu teismo nutarimu 2012-05-25 administracinėje byloje Nr. II-6-621/2012, tad esminis klausimas šioje byloje yra tai, ar pareiškėjos reikalaujamas žalos dydis yra pagrįstas ar ne. Siekiant įrodyti šių reikalavimų pagrįstumą, t.y. turtinę žalą, pareiškėjos prašymu teismas prijungė prie šios administracinės bylos kitą administracinę bylą Nr. II-6-621/2012, kurios 130 psl. ir 131 psl. yra įrodymai (t.y. kvitai) apie G. U. turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Kiti bylos priedai įrodo G. U. patirtą neturtinę žalą, t. y. 2013-01-11 raštas apie sveikatos būklę; gydytojo V. I. pažyma 2012-05-17 apie sveikatos būklę; laikraščių „Ūkininko patarėjas“ ir „Kelmiškiams“ straipsniai apie neva neteisėtą G. U. veiklą, kuriuose Kelmės rajono agentūros darbuotojai teigė, kad: „G. U. sausai išlipti iš balos nepavyks ir anksčiau ar vėliau už savavališkai ir ne laiku nukirstus saugotinus medžius administracinę nuobaudą vis viena teks sumokėti“. Taip pat byloje pateikti pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Gamtos akademija“ registravimo pažymėjimas, apdovanojimai, laikraščių straipsniai, įrodantys, kad pareiškėja užsiėmė visuomenine veikla ir buvo bei yra gerai žinomas žmogus, kuriam laikraščių „Ūkininko patarėjas“ ir „Kelmiškiams“ straipsniai apie neva neteisėtą G. U. veiklą padarė didelę moralinę žalą. LR civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo katės. LR CK 6.263 str. 2 d. nurodyta, jog žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK normas būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas – tai yra iš esmės pripažinta 2012-05-28 Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarimu. Pagal LR CK 6.271 str. 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir jų pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti – šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai konstatavo, kad G. U. pažeidė LR aplinkos ministro įsakymo 2008-01-31 Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kito pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimus, dėl to jai paskyrė baudą bei paskleidė informaciją per visuomenės informavimo priemones taip padarydami materialinę ir tuo pačiu didelę moralinę žalą. Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą, neribodamas šio straipsnio taikymo, jog veiksmai būtų atlikti viešojo administravimo srityje, todėl šis straipsnis gali būti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimu, teisenos metu, atlyginimo klausimą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Teisinį pagrindą neturtinei žalai, atsiradusiai viešojo administravimo srityje, atlyginti sudaro Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau ši išvada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija byloje Nr. A-442-330-08 nusprendė, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.). Prašo pareiškėjos G. U. prašymą tenkinti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovas Edvardas Sungaila nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos pareikštu prašymu ir prašo jį atmesti. Pareigūnai pareigas vykdė tinkamai. Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 8, 9, 15, 16 p. pareigūnai turi teisę surašyti protokolus, aktus, kitus nustatytos formos dokumentus, priimti ATP protokolą (nutarimą). Šiuo atveju tai buvo padaryta. Nurodyta padaryta žala gamtai. Kelmės rajono agentūros pareigūnas A. Guščikas veikė šio įstatymo suteiktų teisių ribose. Teismas kitaip traktavo priimtą nutarimą, kitaip vertino faktines aplinkybes, ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Tą pažymėjo ir Šiaulių apygardos teismas 2011-11-22 nutartyje, kur konstatavo, kad šalių ginčo esmė ta, kad bylos šalys nevienodai traktuoja ir aiškina teisės aktus dėl liepų kirtimo. A. Guščikas įrodymus vertino taip pat, kaip ir aukštesnės institucijos – Aplinkos ministerija, nagrinėjusi skundą, tiek Aplinkos apsaugos agentūra – jie traktavo, kad liepos yra saugotinos. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais priėmė tokį sprendimą. Tai nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisėtas. Mano, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms Kelmės rajono agentūros pareigūnas A. Guščikas pagrįstai manė, kad liepos auga ne prie kelio, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.12 punktu, G. U. nupjautos liepos augo deklaruotuose laukuose ir buvo didesnio kaip 20 cm skersmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-689/2003 nutartyje konstatavo, jog atstovavimo teisme išlaidos, patirtos teisme ginčijant nuobaudos paskyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sričiai ir į CK 6.249 straipsnių bei 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka. CK 6.271 straipsnis reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų viešojo administravimo srityje. Inspekcijos nutarimas negali būti valdžios institucijos aktas, tai yra procesinis teisinis aktas. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Tai, jog inspekcijos pareigūnai sprendimą taikė ir įrodymus vertino kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmų kaip neteisėtų. Taip pat teismo nutarime nekonstatuotas pareigūno, iškėlusio administracinio teisės pažeidimo bylą ir skyrusio nuobaudą, veiksmų neteisėtumo faktas. Nenustačius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtos veikos – civilinė atsakomybė nekyla. Be to, kaip pažymėjo Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartyje, šalių ginčo esmė yra ta, kad bylos šalys nevienodai traktuoja ir aiškina teisės aktus, reglamentuojančius atsakovės atsakomybės pagrindus dėl liepų kirtimo. Dėl teisės aktų aiškinimo pažymėtina, kad A. Guščikas teisės aktus traktavo taip pat kaip ir aukštesnės institucijos (Aplinkos apsaugos agentūra ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 13 d. išnagrinėjęs administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir nuobaudos paskyrimo už tai, kad G. U. savavališkai nupjovė 9 liepas, institucijos (pareigūnų) procesinių pažeidimų, nagrinėjant administracinę bylą, nenustatė. Pareiškėja prašo atlyginti 800 Lt turtinę žalą. Iš esmės pareiškėja prašo atlyginti advokato atstovavimo išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimą dėl advokato išlaidų atlyginimo Šiaulių apygardos administracinis teismas jau išnagrinėjo administracinėje byloje Nr. II-6-621/2012. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas jo netenkino, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Todėl mano, kad šis klausimas iš naujo nebegali būti sprendžiamas dar kartą (ABTĮ 58 str. 2 d. nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės iš naujo nebeturi būti nagrinėjamos ir įrodinėjamos. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-l 001/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A62-915/2011 ir administracinė byla Nr. A4-689/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė jos patirti nepatogumai, nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtus faktus, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjai nedetalizavus patirtų nepatogumų, neįmanoma įvertinti tokių neturtinę žalą lėmusių veiksnių pobūdžio ir jų poveikio subjektinėms teisėms. Prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Algirdas Guščikas nurodė, jog buvo gautas iš policijos pranešimas apie liepų nupjovimą, nuvyko su kolega, pamatavo liepas, vadovaudamiesi nutarimo 3.12 p., liepos augo kaime ir buvo storesnės kaip 20 cm ir pagal galiojančius teisės aktus surašė ATP protokolą, priėmė nutarimą ir suskaičiavo žalą. Byloje nurodytas žalos dydis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarimą panaikino ir perdavė nagrinėti iš naujo. Inspektoriaus procesinių klaidų nenustatė ir buvo vėl grąžinta nagrinėti į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Priimdama nutarimą, tos pačios nuomonės buvo ir aplinkos apsaugos agentūra, ministerija, atsakymai yra. Jie inspektoriaus veiksmuose nerado jokių pažeidimų. Su straipsniu laikraštyje „Kelmiškiai“ ir „Ūkininko patarėjas“ agentūra niekaip nesusijusi, nes visą medžiagą pateikė A. ir G. U. žodžiais buvo paremta. Agentūra neteikė komentarų. I. S. praeitame posėdyje pasisakė dėl žodžių, laikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentas irgi pasakė savo nuomonę, agentūra su straipsniais nesusijusi. Po nutarimo surašymo agentūra netaikė jokių papildomų reikalavimų ar sankcijų, kad būtų žlugdomas G. U. ekologinis ūkis. Prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėja kildina dėl neteisėtų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu skirta 150 Lt administracinė bauda, kuri vėliau buvo panaikinta Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai G. U. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 17 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 150 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2010 m. gegužės 17 d. Kelmės rajono savivaldybės Tytuvėnų apylinkės seniūnijoje Bulavėnų kaime G. U., pagal įgaliojimą tvarkanti jos dukrai N. K. nuosavybės teise priklausančią žemę, joje esančioje liepų alėjoje savavališkai nupjovė 9 liepas. Liepos augo kaime šalia kelio, vedančio į R. A. sodybą, deklaruotoje žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo VI skyriaus 20 straipsnio 1 punktą, saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miško paskirties žemėje, kriterijus nustato ir pagal juos saugotiniems priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirti saugotiniems sąrašo“ II skyriaus 3.12 punktą, medžiai yra saugotini ir jų pašalinimui reikalingas Kelmės rajono savivaldybės leidimas. LR aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 43AM 046520 pareiškėja pripažinta kalta, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2008 m. sausio 31 d. Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kito pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimus. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 28 d. nutarimu panaikino 2010 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių RAAD Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą, kuriuo G. U. pagal LR ATPK 78 str. 1 d. paskirta nuobauda – 150 litų bauda, ir bylą nutraukė (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-6-621/2012, b.l. 173-175). Nutarime nustatyta, kad G. U. nupjovė medžius, kurie nepriskirtini saugotiniems, todėl jų pašalinimui nebuvo reikalingas Kelmės rajono savivaldybės leidimas, ir todėl Institucija nepagrįstai konstatavo, kad G. U. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo 2008-01-31 Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kito pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ III skyriaus 9 punkto reikalavimus. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Todėl teismas vadovaujasi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis bei padaryta išvada, jog administracinėn atsakomybėn pareiškėja buvo patraukta bei nubausta nepagrįstai. Dėl šios priežasties taip pat konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus veiksmų neteisėtumas.

Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius veikė ne taip, kaip jis privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas. Atsakovo manymu, dėl šios priežasties neturėtų būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas pažymi, jog, remiantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010), pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą. Atsižvelgus į tai, atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo nutarimas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta turtinė ir neturtinė žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėja patyrė žalą dėl atitinkamų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis.

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma, pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą sieja su 800 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Bylinėjimąsi, minėta, lėmė neteisėtas pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti priteisiamos kaip pareiškėjos galimai patirta turtinė žala, bet vertintinos ir priteistinos proporcingai tenkintiniems pareiškėjos skundo reikalavimams pagal ABTĮ 44 straipsnį.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja prašo atlyginti advokato atstovavimo išlaidas. Nurodė, jog klausimą dėl advokato išlaidų atlyginimo Šiaulių apygardos administracinis teismas jau išnagrinėjo administracinėje byloje Nr. II-6-621/2012. Teismas išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas jo netenkino, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo. Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisiškai reikšminga yra aplinkybė, kad pareiškėja buvo neteisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn ir dėl to patyrė materialinius nuostolius (išlaidas). Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pareiškėja prašo atlyginti turtinę žalą remdamasi CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jos patirtos išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nurodytais Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jo skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 800 Lt nuostolių (turtinė žala).

Pareiškėja nurodo, kad 800 Lt teisinių paslaugų išlaidos yra patirtos už skundo surašymą Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir atstovavimą, patarimą byloje per visą bylinėjimosi laiką. Teismas pažymi, kad net ir pripažįstant turėtas 800 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų bei sąskaitų už teisines paslaugas (prijungta administracinė byla II-6-621/2013, b.l. 130-131), už skundo parengimą, atstovimą, patarimą teisme pareiškėja sumokėjo 800 Lt. Išlaidos už skundo paruošimą bei atstovavimą, patarimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina 800 Lt neturtinė žala.

Pareiškėja prašo atlyginti 14 000 Lt neturtinę žalą, šią patirtą neturtinę žalą įrodinėja 2013-01-11 raštu apie sveikatos būklę; gydytojo V. I. pažyma 2012-05-17 apie sveikatos būklę; laikraščių „Ūkininko patarėjas“ ir „Kelmiškiams“ straipsniais apie neva neteisėtą G. U. veiklą, kuriuose Kelmės rajono agentūros darbuotojai teigė, kad: „G. U. sausai išlipti iš balos nepavyks ir anksčiau ar vėliau už savavališkai ir ne laiku nukirstus saugotinus medžius administracinę nuobaudą vis viena teks sumokėti“. Taip pat byloje pateikti pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Gamtos akademija“ registravimo pažymėjimas, apdovanojimai, laikraščių straipsniai, iš kurių matyti, kad pareiškėja užsiėmė visuomenine veikla ir buvo bei yra gerai žinomas žmogus, kuriam laikraščių „Ūkininko patarėjas“ ir „Kelmiškiams“ straipsniai apie neva neteisėtą G. U. veiklą padarė didelę neturtinę žalą.

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėja neturtinę žalą sieja su 2010-09-02 respublikiniame laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir 2010-06-11 vietiniame laikraštyje „Kelmiškiams“ išspausdintais straipsniais, kuriuose buvo nurodoma, kad paukščių jaunikliai dėl neteisėtų savavališkų G. U. veiksmų liko be namų, nors to patvirtinančių įrodymų niekas taip ir nepateikė, taip pat kad: „G. U. sausai išlipti iš balos nepavyks ir anksčiau ar vėliau už savavališkai ir ne laiku nukirstus saugotinus medžius administracinę nuobaudą vis viena teks sumokėti“, bei tai, kad G. U. godumas užtemdė protą, tai neabejotinai pakirto jos orumą, reputaciją bei dėl tokių veiksmų pareiškėja prarado klientų pasitikėjimą, neteko galimybės realizuoti užaugintą produkciją, patyrė pažeminimą.

Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu žala negali būti atlyginama pagal LR CK 6.271 straipsnį, nes minėtu punktu nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas tik žalos atlyginimo dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų. Esant šiam teisiniam reguliavimui administracinis teismas neturi pagrindo vertinti publikacijų spaudoje apie pareiškėjos G. U. veiklą ir galimai tuo padarytos žalos atlyginimo bei galimai padarytos žalos atlyginimo kitais CK numatytais pagrindais.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas S. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog minėti straipsniai parašyti remiantis piliečio R. A. bei pačios pareiškėjos G. U. žodžiais, byloje nėra pateikta įrodymų, jog respublikiniame laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ ir vietiniame laikraštyje „Kelmiškiams“ šiuos straipsnius būtų užsakę Šiaulių reginio aplinkos apsaugos Kelmės agentūros pareigūnai, todėl tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat pareiškėja nurodo, jog dėl vykstančių teisminių procesų ji nebegalėjo vystyti ekologinio ūkio, kurį pagal 2010-06-01 N. K. įgaliojimą turėjo teisę tvarkyti, nurodo, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie turėjo įtakos jos sveikatos būklei. Teismas konstatuoja, kad toks pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, kadangi bylinėjimasis nebuvo toks intensyvus ar kasdienis, kad visiškai sutrikdytų jos vykdomą ūkinę veiklą, be to, bylinėjimasis buvo laikantis įstatymais nustatyto proceso. Teismas pažymi, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu administracinėje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo šiuo klausimu pasisakė ir skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas sprendimas įsiteisėjęs.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, neturtinę žalą patyrusio pareiškėjo statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A444 -619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra loginis pagrindas daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Pareiškėjos atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė nurodė, jog neturtinę žalą įrodo išrašas iš medicininių dokumentų bei medicininės pažymos, kurios įrodo, kad bylinėjimosi metu, t. y. 2011-06-09 iki 30 dienos, 2012-01-09 iki 18 dienos, 2012-03-02 pareiškėja turėjo sveikatos problemų, kurios atsirado teisminių procesų metu, taip pat pažymėjo, kad 2012-05-17 Šiaulių apygardos administraciniame teisme administracinės bylos II-6-621/2012 nagrinėjimo metu dėl patiriamo streso teko kviesti greitąją medicininę pagalbą. Dėl vykstančių teisminių procesų pareiškėja patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.

Byloje pateikta 2012-05-17 gydytojo V. I. medicininė pažyma (b.l. 11), kurioje nurodoma diagnozė – 2012-05-17 9⁵⁵ val. pareiškėja skundžiasi bendru silpnumu, kaista veidas, teisme susinervino, serga PAH, geria vaistus, tačiau neprisimena kokius, susijaudinusi, balsas drebantis, Cor tonai aiškūs, veikla ritmiška. Taigi pareiškėja kaip neturtinę žalą byloje vertinamu atveju nurodo valstybės pareigūnų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltą stresą, dvasinius sukrėtimus, sutrikusią sveikatą.

Teismas, įvertinęs bylinėjimosi ATP byloje trukmę – 1 metus 8 mėnesius (nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. gegužės 28 d.) ir pareiškėjai šios bylos nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalą. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjai iš atsakovės priteistina 500 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėjos atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė prašo priteisti iš atsakovo valstybės naudai teismo išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuoroda į CPK dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo būtina vadovautis, kuomet atstovavimo išlaidas prašo priteisti šalis patyrusi tokias išlaidas ir būtina nustatyti atstovavimo išlaidų rūšį bei šių išlaidų paskirstymą. Toks normos aiškinimas kyla iš ABTĮ 1 straipsnio 2 dalies teisinio reguliavimo, kuria nustatyta , kad nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. ABTĮ nenumatytas išlaidų atlyginimo už valstybės garantuotos teisinės pagalbos suteikimą pagrindas, todėl Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio ir 99 straipsnio nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei netaikytinos administracinėse bylose (žr., pvz., 2010 m. kovo 1 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-210/2010).

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovo atlyginimą išlaidų, kurias patyrė valstybė, skirdama garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjai G. U., remiantis Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. birželio 10 d. pažyma Nr. VI-678(7.2361) (b.l. 98).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog išnagrinėjus administracinę bylą pagal pareiškėjos G. U. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės prašymą, sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Dėl to konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimui iš atsakovo. Tačiau pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ji patyrė realias išlaidas (bylos nagrinėjimui išleido kokio nors dydžio pinigų sumas). Remiantis ABTĮ 48 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai G. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjai G. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjos G. U. įgaliotos atstovės advokatės Dianos Latotinos-Micevičės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybės naudai atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Šiaulių apygardos administracinį teismą.