Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-10-19 · Civilinė byla Nr. e2-8891-223/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-19
Bylos Nr.
e2-8891-223/2016
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07751-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos
Atsakovas
J. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8891-223/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07751-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.;3.2.3.2.; (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 19 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,

išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinio atsakovei J. P. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismui ieškovė pateikė ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys nepriimtinas ir grąžintinas ieškovei.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.

Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnis nustato bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje gyvenamoji vieta apibūdinama kaip pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). CPK 30 str. 1 d. nurodyta, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. CPK 30 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Šiuo atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovė Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), be to, iš ieškovės pateikto sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, matyti, kad 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovės nurodymas, kad šiuo metu atsakovė atlieka laisvės atėmimo bausmę Panevėžio pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nelaikytina atsakovės gyvenamąja vieta. Kai asmuo nuteistas laisvės atėmimu ir atlieką bausmę, tai jo gyvenamąja vieta laikoma paskutinė gyvenamoji vieta iki jam taikant išvardytą priemonę (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2159-324/2012; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1806-390/2011; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-537-516/2008).

Atsakovė nėra registruota Panevėžio miesto ar rajono savivaldybių teritorijoje, žalos atsiradimo vieta taip pat nėra Panevėžio miesto ar rajono savivaldybių teritorijose. Vadovaujantis minėta nuostata ieškinys turi būti teikiamas teismui pagal atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, paduodama ieškinį pažeidė teritorinio teismingumo principą. Esant šioms aplinkybėms, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Ieškovė turi kreiptis į teismą pagal atsakovės paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 29, 30 str., 137 str. 2 d. 2 p.,

nutaria:

atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinio atsakovei J. P. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė